Lietuviškų pašarų gamintojai renkasi tvarius sprendimus

Kombinuotieji pašarai galvijams, kiaulėms, pašarai šunims, katėms, graužikams, žirgams, lesalai paukščiams – tai tik dalis pašarų, kuriuos Lietuvos gamintojai pasiūlo ir mūsų, ir užsienio šalių pirkėjams.

Šį kartą pašarų temą norime paliesti kiek kitu – tvarumo aspektu. Kokie sprendimai gali pašarų gamybą paversti dar švaresne, tvaresne? Mintimis apie tai pakvietėme pasidalinti Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) narius – keturių įmonių, gaminančių pašarus gyvūnams, atstovus: AB „Kauno grūdai“ nemaistinių verslų vadovą Šarūną Valį, UAB „Joniškio grūdai“ marketingo vadovę Mildą Šidlauskaitę, Akvatera LT, UAB gamybos vadovą Martyną Šimonį ir UAB „Ariogalos grūdai“ laboratorijos vadovę Skaidrą Šilingę.

Kokia pirma mintis kyla prakalbus apie tvarumą pašarų gamyboje, į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį?

Š. VALYS: Kalbant apie tvarumą gaminant pašarus, pirmiausia reikia paminėti vietinių žaliavų naudojimą. Lietuviški grūdai yra viena pagrindinių pašarų sudedamųjų dalių. Tačiau kukurūzai ir sojų rupiniai, kurie sudaro dalį pašarų, yra atvežtiniai: kukurūzai atvyksta iš  Lenkijos, Ukrainos, soja – iš Šiaurės arba Pietų Amerikos. Sojų rupiniai yra žaliava, turinti didžiausią įtaką pašaro CO2 pėdsakui. Taigi, viena iš svarbiausių Europos Sąjungos pašarų verslo užduočių yra pakeisti sojų rupinius vietine žaliava. Lietuvoje tam galime naudoti žirnius, pupas, rapsus, tačiau keičiant jais soją, nukenčia produktyvumas, o taip pažeidžiama pagrindinė tvarumo taisyklė – užauginti daugiau su mažesniais resursais.  

M. ŠIDLAUSKAITĖ: Tvarumas – šių dienų aktualija, tai liečia ir pašarų gamybą. Svarbu laikytis tvarumo principų kiekvienu gamybos etapu. Be abejo – tai pirmiausiai vietinių žaliavų naudojimas, energijos taupymas.

S. ŠILINGĖ: Mes taip pat siekiame naudoti vietines žaliavas, ieškome būdų, kaip atvežtines pakeisti vietinėmis. Siūlome ir kuriame produktus, kuriuos galėtų naudoti ūkiai, patys užauginantys savo grūdines žaliavas, ir naudojantys mūsų produktus kaip papildus.

M. ŠIMONIS: Nemažoje dalyje mūsų gaminamo gyvūnų maisto sudėtyje yra iš lietuviškų augintojų pirktų miežių, kvietrugių ir kviečių sėlenų, kai kurių produktų sudėtyje galite rasti funkcinių sudedamųjų dalių, tokių kaip ekologiškos džiovintos medetkos. Šios žaliavos mums yra ne tik svarbios kaip sudėties dalys, bet ir kaip veiksnys, padedantis vykdyti mūsų tvarumo misiją.

Jei jau prakalbome apie pašarų sudėtį, gal ir čia yra kokių nors tvarumo temos naujienų?

Š. VALYS. Mūsų, kaip pašarų gamintojų, pagrindinė užduotis – gerinti ūkių produktyvumo rodiklius. Tą darome ne tik pašarų receptūromis, bet ir konsultuodami ūkius bendrai apie ūkių valdymą. Taip pat ieškome vietinių baltyminių žaliavų apdirbimo metodų, kombinacijų su įvairiais pašariniais priedais, kurie leistų užtikrinti produktyvumą naudojant vietines žaliavas.

M. ŠIMONIS: Per pastaruosius metus pristatėme rinkai naujovių – pašarų ir skanėstų augintiniams, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – vabzdžiai. Stebime pasaulines tendencijas ir tikime, kad tai atlieps dalies pirkėjų norą rinktis tvaresnes alternatyvas ieškant aukščiausios kokybės produktų savo augintiniams. Palyginus su gyvulinės kilmės baltymų šaltiniais, auginant vabzdžius beveik nenaudojama vandens, sugeneruojama daug  mažiau CO2, sutaupoma daug naudojamos žemės ploto.

M. ŠIDLAUSKAITĖ: Mūsų produktų krepšelyje atsirado nemažai produktų su įvairiais priedais, skatinančiais tvarumą. Pavyzdžiui, yra pašarų priedų, tokių kaip hidroksiniai mikroelementai, kurių efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais. Jie ne tik mažina metano dujų emisiją, bet ir didina melžiamų karvių pašarų efektyvumą. Vartojant tokį priedą pašaruose, karvė gaus tą patį pašaro kiekį, mažės išmetamas metano kiekis, o pieno bus pagaminama daugiau. Tai netiesioginis poveikis šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų emisijai. Taip pat verta paminėti, jog mes gaminame ir lesalus paukščiams su fitobiotikais, kurių naudojimas ne tik gerina paukščių sveikatingumą, bet ir mažina amoniako kiekį tvarte.

Įdomu girdėti apie pašarų gamyboje įdiegtas inovacijas – įmonėse jos gana skirtingos. Ūkininkai, apskritai pirkėjai, gali rinktis jiems labiausiai tinkančius variantus. Paskutinis klausimas – kokie dar Jūsų įmonėse priimti tvarumo sprendimai? Pasidalinkite patirtimi.

M. ŠIMONIS: 40 proc. suvartojamos energijos pagaminama Akvatera LT, UAB saulės elektrinėje, priklausančioje KIKA GROUP, UAB, atsisakėme kietuoju kuru kūrenamo katilo, gamykloje sumontuota oras-oras šildymo/šaldymo sistema patalpų temperatūrai  ir pastoviai  gamybos/pakavimo terpei užtikrinti.

S. ŠILINGĖ: Be to, ką paminėjo kolegos – mums dar aktualu mūsų gaminamų produktų pakuotės. Ieškome būdų ir bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis dėl tvarių pakuočių, kurios atitiktų pašarų saugos ir kokybės reikalavimu, kūrimo. Šiuo metu dalis žaliavų pakuotės yra daugkartinio panaudojimo, artimoje ateityje pereisime prie didesnio kiekio pilnai perdirbamų pakuočių.

M. ŠIDLAUSKAITĖ: Energijos sąnaudų mažinimas yra nuolatinis procesas – atnaujinamos įvairios gamybos sistemos, atliekama studija dėl energijos sąnaudų mažinimo, įdiegiant efektyvaus energijos sunaudojimo stebėsenos sistemą, kuri leis ne tik sumažinti energijos suvartojimą, bet tuo pačiu prisidės ir prie CO2 pėdsako mažinimo. Gamyba vyksta praktiškai be atliekų – visos žaliavos panaudojamos įvairiuose gamybos procesuose, o likusios atliekos iškeliauja į biogeneracinę jėgainę. Pašarus ūkiniams gyvūnams pakuojame tik į perdirbamas pakuotes.

Š. VALYS: Pašarų pramonė yra pakankamai tvari, kadangi naudojame ir maisto pramonės šalutinius produktus, gamybai reikia palyginti mažai energijos, nelieka žaliavinių gamybos atliekų. Be to, nuolat ieškome tvaresnių gamybos sprendimų, atnaujiname įrengimus naujesniais, mažinančiais energijos sunaudojimą.

Partnerio turinys