Lietuvių skalikų augintojų sąjungos (LSAS) vadovas Ričardas Barzdenis yra aistringas medžiotojas, kuris į mišką traukia kartu su savo augintiniais. „Lietuvių skalikai yra mūsų nacionalinė šunų veislė, egzistuojanti nuo XVI a., aprašyta dar Pirmajame Lietuvos statute. Pasakojama, kad vienas medžiotojas padavė į teismą kitą dėl to, jog šis sužeidė jo medžioklės draugą – lietuvių skaliką. Tais laikais buvo penkios skalikų rūšys, nuo stambių ogarų iki smulkių kuršių skalikų. Mūsų skalikai yra patys stambiausi ir genetiškai seniausi iš visų Baltijos šalių skalikų bei yra tinkami medžioti stambius kanopinius“, – pasakoja „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Pirmąjį lietuvių skaliką R. Barzdenis įsigijo 1989 m., o šiuo metu laiko net keturis: kalytes Bitę ir Baiką bei patinėlius Ajerą ir Maurą. „Lietuvių skalikai yra itin geri, draugiški, saugantys šeimininkų vaikus, patikimi šunys, pasižymintys ištverme ir itin stipria uosle. Dėl pastarųjų savybių yra laikomi puikiais medžiotojais, beje, skirtingai nei kitų veislių šunys, skalikai iš anksto praneša medžiotojui, kokiam laimikiui ruoštis. Sekdamas šviežiais pėdsakais, jis ima skalyti skirtingai. Jei mažo žvėrelio pėdsaku – ploniau, o artėdamas prie stambesnio – storėlesniu. Kai pristabdo žvėrį, ima loti panašiai, kaip vilkšunis, – atskleidžia medžiotojas. – Lietuvių skalikai, manau, yra net pranašesni nei bavarų ar Hanoverio kraujasekiai. Jis gali dalyvauti medžioklėje su varovais ir toje pačioje medžioklėje atlikti kraujasekio darbą. Taip pat gali ir apsiginti pats, ir apginti savo vedlį nuo pašauto šerno atakos.“
2007 m. R. Barzdenio ir kitų entuziastų – Juozo Beniulio, Vidmanto Gentvilo, Andriejaus Petreikio, Remigijaus Jėčiaus – iniciatyva buvo įkurta LSAS, kuri daug nuveikė populiarindama šią veislę. „Vos įsikūrę, jau pirmaisiais metais rengėme savo lauko bandymus, lietuvių skalikų parodas. Vėliau pradėjome su šunimis važinėti po kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje rengiamus medžioklinių veislių bandymus, renginius. Kai Lenkijoje dėl šernų maro tokių galimybių nebeliko, pradėjome lankytis Baltarusijoje, Slovakijoje. Beje, Baltarusijoje laikoma nemažai lietuvių skalikų, nors jie turi ir savo veislę. Mūsų veislynų šunis perka ir vokiečiai, amerikiečiai, o Anglijoje taip pat turime veisėją, kuri veisia jau kelintą vadą. Džiaugiamės, kad lietuvių skalikų vis daugėja, tačiau mūsų sąjungos pagrindinė misija dar neįgyvendinta. Tebesiekiame lietuvių skalikų veislei tarptautinio pripažinimo – keli svarbiausi žingsniai Manto Milinavičiaus, Anželikos ir Mariaus Smetonų dėka jau yra žengti – parengtas naujas veislės aprašas anglų kalba, išleista knyga ir kt.“, – džiaugiasi ŪP pašnekovas.
Su lietuvių skalikais R. Barzdenis ir kiti klubo atstovai toliau važinėja po parodas, kur jų augintiniai neretai tampa čempionais, įvairias šventes ir mokyklas. „Vykstame visur, kur pakviečia, nes norime skleisti žinią apie nacionalinę šunų veislę ir sugriauti kai kuriuos mitus. Pavyzdžiui, kad medžiokliniai šunys negali būti puikūs kompanionai. Kaip minėjau, lietuvių skalikai labai draugiški, ypač vaikams“, – pažymi LSAS vadovas.
Nors lietuvių skalikai išvesti medžioklei, R. Barzdenis pasakoja, kad šią veislę renkasi dvi skirtingos žmonių grupės – vieni įsigyja, kaip draugą medžioklei, o kiti – iš pagarbos nacionalinei veislei.
„Pastariesiems medžioklė nerūpi, todėl šunys gyvena namuose ir medžiotojais netampa. Tokia tendencija iš esmės pakeitė biglių paskirtį – iš medžioklinių šunų jie tapo kiemo ar trobos puošmenomis. Norėtųsi, kad daugiau žmonių lietuvių skalikus įsigytų tam, kad kartu galėtų leistis į medžioklę. Nors Lietuvoje nėra medžioklę su šunimis ribojančių įstatymų ir kiekvienas būrelis gali nuspręsti, kaip jiems elgtis, tebegyvas mitas, kad skalikai gali išbaidyti miško žvėris. Tai yra netiesa. Dar viena kliūtis skalikams įprasminti save medžioklėje – mažėjantys medžioklės plotai, – pastebi ŪP pašnekovas. – Medžioklė su skalikais yra ypatinga, ypač kai pasitaiko galimybė atkartoti bajorų rengtas medžiokles su dideliu būriu lietuvių skalikų. Kai kurie veisėjai turi tiek šunų, kad ir pavieniui gali vykti į medžioklę su 6–8 skalikais. Šunys medžioklės metu puikiai valdomi švilpukais. Žinoma, norint, kad jie klausytų komandų, šeimininkas irgi turi mokytis kartu su savo augintiniais. Pastebėjau, kad bėgant metams norisi vis aukščiau kelti kartelę, siekti daugiau. Pagrindinis tikslas išlieka – platinti mūsų nacionalinę šunų veislę.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 26 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.