Lietuvoje lankėsi tarptautinė žolininkystės bendruomenė

Renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Europos žolininkų federacijos prezidentė Agnes Van Den Pol-Van Dasselaar, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Diskusijų metu analizuoti esminiai pievų bendrijų ir pačios žolininkystės būklės bei ateities klausimai, aktualūs ūkininkams, verslo atstovams ir žemės ūkio politikos formuotojams. Ši tema ypač aktuali Lietuvos kontekste, kur pievų išsaugojimui skiriama vis daugiau politinių sprendimų, tačiau dar vyrauja ūkininkų ir politikų susipriešinimas. Šių metų konferencijos pagrindinė mintis – akivaizdi ir moksliškai pagrįsta žolinių augalų panaudojimo nauda tradicinėse javų sėjomainose. Buvo pateikta nemažai mokslinių duomenų, įrodančių trumpalaikių pievų ir žolių kaip sėjomainos grandies vertę ekosistemos ekologijai, dirvožemio sveikatai bei ekonominei naudai žemės ūkiui.

Simpoziumas organizuotas LAMMC bendradarbiaujant su LMA nariais. Moksliniam komitetui pirmininkavo LMA narė dr. Žydrė Kadžiulienė, organizaciniam komitetui pirmininkavo LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius yra konferencijos mokslinio komiteto narys. Jaunosios LMAJA narės dr. Monika Toleikienė ir dr. Rita Armonienė prisidėjo prie mokslinio ir organizacinio komitetų veiklos. Išleistas tęstinio leidinio „Grassland Science in Europe“ mokslinių pranešimų rinkinys „The Future Role of Ley-farming in Cropping Systems“ (redaktorės Ž. Kadžiulienė, K. Jaškūnė, E. Norkevičienė, M. Toleikienė ir L. Šarūnaitė).

Tris simpoziumo dienas buvo analizuotos trys reikšmingos mokslinės temos: trumpalaikių sėjomainų ekologinių pievų ir ganyklų efektyvumas žemdirbystės sistemose; biologinė įvairovė ir kitos ekosistemos teikiamos naudos; daugiarūšių ganyklų ir tarpinių pasėlių nauda sėjomainose. Simpoziumo delegatai lankėsi LAMMC Žemdirbystės institute, kur jiems buvo pristatytos Lietuvoje išvestos žolių veislės, ne maisto paskirties ir netradiciniai pupiniai augalai, daugiarūšių žolynų ir ekologinės žemdirbystės tyrimai. Mokslininkai aplankė novatoriškos augalininkystės įmones Lietuvoje.

Simpoziumo mokslininkų manymu, laikina pieva gali būti lengvai integruota į sėjomainą. Ši technologija dar XVI a. buvo taikoma Brabante ir Flandrijoje – raudonieji dobilai pasėliuose pakeitė pūdymą. Šiandien pagrindinės laikinų pievų ir žolynų naudojimo įprastoje javų sėjomainoje priežastys išliko labai panašios: piktžolių ir kenkėjų kontrolė, dirvožemio kokybės gerinimas, anglies sekvestracija, tręšiamoji geba ir gyvulių pašarų kokybės gerinimas.

LMAJA narė Monika Toleikienė/LMA

Gintarės Naujokienės nuotr.