Lietuvoje prasidėjo vyndarystės era

Išbandė ne vieną veislę

Licencijuotas vyndarys Raimundas Nagelė Rokiškio r. savo šeimos ūkyje vynuoges augina daugiau nei du dešimtmečius.

Per tą laiką jis išbandė ne vieną dešimtį vynuogių veislių ir pasiliko tas, kurios labiausiai pasiteisino. Vyno gamybai yra atrinktas tuzinas veislių. Tai – kraštiečio Antano Gailiūno išvestos lietuviškos veislės: ‘Monika’, ‘Juodupė’, ‘Varduva’, ir atvežtinės: ‘Soliaris’, ‘Adalmina’, ‘Marquette’ ir kt.

Vyno skonis daugiausia priklauso nuo vynuogių veislės, o kokybė – nuo oro sąlygų. Kadangi praėję metai vynuogėms buvo prasti, vyndariui reikėjo labai daug išmonės pagaminti kokybišką vyną. Praėjus 7 mėnesiams po ‘Monikos’ skynimo, R. Nagelė savo socialinėje paskyroje pasidalijo rezultatais. Jie – puikūs. „Derlių skinti padėjo talkininkai. Tai buvo darbas, teikiantis labai daug malonumo. Dar nebuvo tiek daug uogų, kad kviestume rimtas talkas, tačiau be jų vynuoges būtume skynę gerokai ilgiau. ‘Monika’ atseikėjo apie 700 kg. Dabar, praėjus 7 mėnesiams, galime pasigirti, kad turime rožinio vyno „Monika“, kuris dalyvauja vyno čempionate ir dar kituose renginiuose. Bet tai – maža, ribota partija“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo vyras.

Pasak R. Nagelės, pernai buvo mažai saulės, vėlyvesnių veislių vynuogės buvo nuskintos tik spalio viduryje. Tačiau juodųjų vynuogių veislės ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – ankstyvosios, jos spėjo sunokti. „Kokias vynuogių veisles auginti, kad iš jų pagamintas vynas skintų prizines vietas, įvardyti sudėtinga. Vyndariai eksperimentuoja, bando savo mėgstamiausias. Mūsų šalyje jau auginamos ir labai jautrios vynuogių veislės, pvz., ‘Pinot Noir’, iš jų tikimasi gauti gerų rezultatų, bet viskas priklauso nuo vasaros, nuo saulės. Visgi daugiau galimybių, erdvės eksperimentams turi šviesios vynuogės, skirtos baltų vynų gamybai. Raudonosioms vynuogėms reikia geros vasaros“, – teigė vyndarys.

Turi patirties

R. Nagelė turi sukaupęs daugiau nei 30 metų vyno gamybos patirties. Pirmuosius vynus jis gamino iš uogienių, vėliau – iš įvairių uogų. Šiaurės Lietuvoje gyvenantis vyras iš lietuviškų vaisių ir uogų bei baltųjų ir raudonųjų vynuogių gamina apie 20 rūšių vyno. Devyni iš jų turi Lietuvos tautinio paveldo sertifikatus.

Anot ŪP pašnekovo, skaičiuoti kiek tonų vyno, kuris Lietuvos vyno čempionatuose pelno apdovanojimus, pagamina per metus, nelinkęs – pagaminamo vyno kiekis nėra jų šeimos siekiamybė, nes vyndarystė nėra pagrindinis verslas. Tai – hobis. Ir viskas iš to kyla, taip pat ir meilė vynuogėms bei vynui.

„Mes buvome vieni pirmųjų, kurie braidėme po šias „džiungles“, ir atkakliai siekėme savo tikslų, skyrėme dėmesį uogoms, sunokimui, kokybei. Esame pajėgūs pagaminti gerokai daugiau vyno. Šiandien neišnaudojame visų savo galimybių. Iššūkis yra sugebėti vyną parduoti, įtikti vartotojui, sugebėti įrodyti, kad jis yra puikus. Šioje srityje reikia daug dirbti. Džiaugiuosi, kad joje triūsia ir vyndaryste užsiima mano sūnus Lukas“, – apie savo pomėgį ŪP pasakojo R. Nagelė, primindamas, jog smulkiųjų gamintojų vynas nėra pigus, nes jis gaminamas ne dešimtimis tonų ir skaičiuojamas ne konvejeriais.

Vynuogių populiarintojas

Mūsų šalyje yra ir daugiau aistringų vynuogių populiarintojų ir vyno gamintojų, kurių gaminami vynai kasmet pelno medalius vyno čempionatuose. Vienas jų – Andrius Diliautas. Jis vynuogyną ir medelyną prižiūri Švenčionių r., o prie namų Vilniaus r. puoselėja vynuogių kolekciją, kurioje daugumą sudaro desertinės veislės. A. Diliautas – vienas pirmųjų vynuogių augintojų entuziastų Lietuvoje. Per 20 metų jis išbandė per 500 veislių vynuogių. Jo kolekcijoje, kuri nuolat pildoma, yra per 300 veislių.

ŪP pašnekovas atviravo, kad vynuogininkystės kelio pradžioje Lietuvoje nelabai buvo galima rasti vyno gamybai tinkamų veislių, tad jų teko ieškoti kaimyninėse šalyse. „Sodinukus atsivežiau iš Lenkijos ir Vokietijos augintojų. Tapau jų partneriu, pradėjau pardavinėti sodinukus Lietuvoje ir populiarinti vynuogininkystę. O vyno gamyba buvo ir yra mano pomėgis“, – pasakojo vyras, antrus metus vyndariu dirbantis Rokiškio r. Ilzenbergo dvare.

Dirba selekcininkai

Kadangi A. Diliautas bendradarbiauja su JAV mokslininkais selekcininkais, kuriančiais naujas, šalčiui atsparias vynuogių veisles, jis yra atrinkęs 6–7 amerikietiškas veisles, labiausiai tinkančias vyno gamybai. Šios veislės yra ankstyvosios ir nebijo šalčio, tinka šiaurietiškam klimatui, tačiau turi šiokių tokių trūkumų – yra rūgštesnės už klasikines vynuoges, todėl vyndariams tenka daugiau darbuotis vyninėje. „Perspektyviausios veislės – ‘Adalmina’, ‘St. Pepin’, ‘La Crescent’, ‘Frontenac blanc’, ‘Marquette’. Tai – optimalus variantas auginti Lietuvoje, nes jų nereikia dengti žiemai, o vyno kokybė, ypač baltojo, yra gera“, – patirtimi dalijosi vyras.

A. Diliautas paminėjo ir dar vieną kryptį, esančią „ant bangos“, kuria aktyviai domisi Europos mokslininkai. Tai – naujų veislių, atsparių grybinėms ligoms, selekcija. Grybinės ligos labai kenkia augalams, mažina derlių ir jį net sunaikina. „Naujoji mokslininkų, vynuogininkų karta atkreipė didesnį dėmesį į ekologiją, todėl atsirado poreikis auginti tokias vynuogių veisles, kurias būtų galima užauginti naudojant mažesnį kiekį fungicidų arba ir be jų. Selekcija vyksta aktyviai, ji nukreipta į grybines ligas, bet ne į šalčio atsparumo faktorių. Šių veislių vynuoges jau galima užauginti Lietuvoje, nes yra ankstyvųjų veislių, kurios mūsų sąlygomis spėja sunokti. Tačiau yra ir trūkumas – minėtos veislės nėra pakankamai atsparios šalčiui. Norint, kad jos saugiau peržiemotų, reikėtų jas uždengti. Populiariausios vokiškos veislės yra ‘Regent’ ir ‘Soliaris’. Pastaroji veislė pakankamai atspari netikrajai ir tikrajai miltligėms. Tai viena ankstyviausiųjų vyninių veislių, Lietuvoje sunokstanti kasmet. Žinoma, klimatas keičiasi – orai vis labiau šyla, tad sudėtinga pasakyti, kas bus po 10–15 metų“, – ŪP dėstė vienas didžiausių mūsų šalies vynuogių sodinukų pardavėjas.

Klientų skaičius didėja

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 46, 2023 m. balandžio 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.