Lietuvoje šilumos energijos kainos vidurkis – mažiausias tarp Baltijos šalių

Kovą centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh – ji 5,6 proc. didesnė nei vasarį, kai buvo 8,4 ct/kWh, ir 13,6 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai kovą siekė 7,81 ct/kWh. Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.

Lyginant Baltijos šalis, 2025–2026 m. šildymo sezono šilumos energijos kainos visos šalies vidurkis Lietuvoje mažiausias tarp Baltijos šalių – 7,78 ct/kWh, Estijoje –  8,48 ct/kWh (8,3 proc. daugiau, lyginant su Lietuva), Latvijoje – 8,5 ct/kWh (8,5 proc. daugiau).

Lyginant Baltijos šalių penkis didžiausius miestus, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, kainų vidurkis kovą mažiausias Latvijoje – 7,11 ct/kWh, Estijoje – 7,7 ct/kWh, Lietuvoje – 8,42 ct/kWh. Lyginant sostines, mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Vilniuje – 8,75 ct/kWh.

Lietuvos penkių didžiausių miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina kovą yra 8,24 ct/kWh, arba 12,9 proc. didesnė nei buvo pernai kovą, kai siekė 7,3 ct/kWh.

Tarp didžiausių miestų mažiausia šilumos kaina Šiauliuose – 6,36 ct/kWh, didžiausia Kaune – 9,81 ct/kWh. Šilumos energijos kaina mažėjo Šiauliuose – sumenko 1,24 proc., Kaune kaina nepakito, Vilniuje ji didėjo 5,04 proc., Klaipėdoje – 14,96 proc., Panevėžyje – 7,75 procento.

Šiauliuose šilumos energijos kaina kovą – 6,36 ct/kWh, ji 28,3 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Lyginant su vasariu, padidėjo kintamoji kainos dalis dėl kilusios kuro įsigijimo kainos (8,8 proc.). Pastovi kainos dedamoji didėjo nuo 3,25 ct/kWh iki 3,37 ct/kWh. Šilumos kainos sumažėjimą lėmė kovą taikoma papildoma kainos dedamoji (-0,43 ct/kWh).

Vilniuje šilumos energija kovą kainuoja 8,75 ct/kWh, vasarį siekė 8,33 ct/kWh, pernai kovą buvo 7,72 ct/kWh. Dabar šilumos kaina sostinėje 1,4 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Lyginant su vasariu, Vilniuje kuro įsigijimo kaina sumažėjo 14,3 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pabrango 9,2 proc. – nuo 57,6 Eur/MWh vasarį iki 62,9 Eur/MWh kovo mėnesį.

Kaune šilumos energijos kaina (9,81 ct/kWh) per mėnesį nepakito, pernai kovą buvo 8,23 ct/kWh. Šiame mieste šilumos energijos kaina 10,6 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.

Klaipėdoje šilumos energijos kaina kovą siekia 8,07 ct/kWh, vasarį buvo 7,02 ct/kWh, pernai kovą siekė 6,85 ct/kWh. Kaina Klaipėdoje 9 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Kuro įsigijimo kaina čia sumažėjo 14,5 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 15,2 proc. – nuo 41,4 Eur/MWh vasarį iki 47,7 Eur/MWh kovą.

Panevėžyje šilumos energija kovą kainuoja 8,2 ct/kWh, vasarį siekė 7,61 ct/kWh, pernai kovą buvo 7,27 ct/kWh. Dabar ji 7,6 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Panevėžyje šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kovą brango 30,2 proc. – nuo 45,1 Eur/MWh vasarį iki 58,7 Eur/MWh kovo mėnesį.

Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina kovo mėnesį yra Utenoje – 5,97 ct/kWh. Didžiausia šilumos energijos kaina Biržuose – 13,11 ct/kWh.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (5,97–7,78 ct/kWh ribose), ji apie 23,2 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (12,01–13,11 ct/kWh ribose), ji 43 proc. didesnė nei šalies vidurkis.

Lietuvoje, palyginti su vasariu, 8 šilumos energijos tiekimo įmonės kovą sumažino šilumos energijos kainas, 3 įmonės šilumos energijos kainų nekeitė. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Biokuro kaina Lietuvoje dėl žemos oro temperatūros ir reikšmingai išaugusios paklausos, antrąją vasario savaitę pasiekė istorines aukštumas – 40,09 Eur/MWh. Tačiau kovo pirmąją savaitę biokuro kaina sumažėjo 38,1 proc. – iki 24,81 Eur/MWh. Palyginimui, 2025 m. pirmąją kovo savaitę biokuro kaina buvo 41,8 proc. mažesnė – 17,5 Eur/MWh.

2026 m. paskutinę vasario savaitę biokuro kaina siekė 34,19 Eur/MWh, arba 4,9 proc. mažiau nei sausio paskutinę savaitę (35,95 Eur/MWh).

2026 m. vasario mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 37,3 Eur/MWh, arba 17,7 proc. didesnis nei sausį (31,7 Eur/MWh).

Svertinė ilgalaikių sandorių kaina kovo mėnesiui Lietuvoje – 26,79 Eur/MWh. Šių sandorių kaina Latvijoje – 24,7 Eur/MWh, Estijoje – 26,24 Eur/MWh. Praėjusio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje buvo 21,2 Eur/MWh.

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.

LEA informacija