Lietuvos daržininkai skaičiuoja savo išaugintų arbūzų derlių

Bandančiųjų netrūksta

Auginantieji arbūzus sako, jog tai yra kaprizinga, lepi uoga, kuri saldumu ir gaivumu apdovanoja tik kantriausiuosius. „Daug kas Lietuvoje augina arbūzus. Vien Kietaviškėse juos augina dvi šeimos“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Algimantas Stankevičius iš Kareivonių kaimo (Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.). Jo žodžius patvirtina socialinio tinklo paskyra „Arbūzų augintojai Lietuvoje“. Joje nemažai šalies gyventojų klausia arba pataria, kaip auginti arbūzus, dalijasi nuotraukomis, kuriose – pačių užaugintos didžiosios uogos.

„Labai mėgstu arbūzus, todėl nutariau jų užsiauginti. Penkis kartus bandžiau, bet nesėkmingai, nors daug literatūros apie juos buvau prisiskaitęs ir patarimų prisiklausęs.

Arbūzai arba neprinokdavo, arba užaugdavo kumščio dydžio. Pasirodo, dariau jovalą – klaidas, – pasakojo arbūzų augintojas ir paminėjo kelis atvejus, kai patarimai buvo klaidingi arba neteisingai suprasti. – Kai kas patarė padrėkinti sėklas ir įkišti į žemę. Bet nulauždavau uodegėles, nes į žemę smeigiau. Kiti sakė: „Pasodink arbūzų daigus ir pamiršk.“ Neva užaugs patys. Dar kiti siūlė arbūzus tręšti kiaulių ir karvių mėšlu. Arbūzus laisčiau iš žarnos tekančiu šaltu vandeniu.“

Saldesni

A. Stankevičiaus noras užsiauginti arbūzų buvo stipresnis už penkerius metus trukusias nesėkmes tai padaryti. „Šiemet prisijungiau prie netyčia aptiktos arbūzų augintojų grupės socialiniame tinkle. Kreipiausi pagalbos į jos narę Laimą Giedraitienę: „Labai daug išmanote apie arbūzus. Pagelbėkite jų užsiauginti. Nes labai mėgstu arbūzus. Noriu užaugintų mano sodyboje ir mano rankomis“, – pasakojimą tęsė ŪP pašnekovas. – Laima negailėjo patarimų. Ir pirmąkart pavyko užsiauginti arbūzų! Nesitikėjau tokio gražaus derliaus. Padėkojau šiai moteriai. Ji sakė, kad pranokau ją. Iš 16 daigų, kuriuos pasodinau, užaugo 40 arbūzų, sveriančių po 5,5–12 kg. Vienas arbūzas svers dar daugiau, jo skersmuo – 52 cm. Matavau mano ir iš šiltųjų kraštų atvežtų arbūzų briksus. Mano arbūzai – keturis kartus saldesni! Labai džiaugiuosi, kad pavyko užauginti.“

Briksas yra saldumo matavimo vienetas.

Pagaliau pavyko

A. Stankevičius arbūzų daigų užsiaugino pats. Vazonėlius su jais padėjo paties sumanytame ir padarytame minišiltnamyje, nes neturėjo didesnio. Jo dugnas – putplasčio lakštas, lankai – iš vielos, gaubtas – 5 sluoksnių agroplėvelė. Ją kasryt atidengdavo, palikdamas vieną ar du sluoksnius, vakare – uždengdavo. Daigus laistė šiltu vandeniu, saulei nusileidus. Gegužės pabaigoje paaugintus daigus pasodino į lysvę, kurią prieš tai buvo uždengęs agroplėvele, kad sušiltų žemė. Ir vėl uždengė agroplėvele. Po 10 dienų atidengė, palaistė žolės raugalu ir vėl uždengė. Kai lapija stipriai ūgtelėjo ir atsirado žiedų, paliko augti po atviru dangumi.

„Arbūzas – dykumos, arba sausros, augalas. Labai kaprizingas. Ko jam reikia, pasiima, ko nereikia, atmeta. Pats save tvarko. Arbūzus reikia laistyti, kol įsišaknija. Vėliau, kai suveši lapija, laistyti nereikia. Jiems atsigerti užtenka rytinės ir vakarinės rasos, dengiančios lapus. O koks grožis, kai ant arbūzų lapų žiba rytinė rasa! Kuo daugiau saulės, tuo arbūzas saldesnis. Kuo daugiau gaus lietaus, tuo labiau išpamps ir praras dalį saldumo. Palijus augs kaip ant mielių, bet prigers vandens ir nebus saldus. Tos pačios  veislės arbūzai po liūties buvo ne tokie saldūs, kaip prieš ją“, – pastebėjo arbūzų augintojas.

Atbaido saulės zuikučiai

A. Stankevičius džiaugiasi, kad paukščiai nepakenkė nė vienam arbūzui. „Aplink, kur gyvenu, labai daug gandrų. Niekas – nei jie, nei kiti paukščiai – neišlesė mano arbūzų. Sprigtą snapu duos ir sutrūkinės arbūzas. Patiks saldumas, visus sukapos“, – žino redakcijos pašnekovas. Ne be jo pastangų paukščiai nepuolė nei arbūzų, nei šalia augančių šilauogių. Kareivonių vienkiemio, esančio Svajonių gatvėje, šeimininkas arbūzų lysvių pradžioje ir pabaigoje įkalė po kuolą. Per kuolus ištempė virvę, virš žemės pakilusią 70 cm. Ant virvės parišo kompaktinių diskų. Tarp jų ir žemės – apie 15 cm.

„Diskai sukasi, pūstelėjus vėjui, laksto saulės zuikučiai, todėl paukščiai nepuola arbūzų ir šilauogių“, – džiaugėsi A. Stankevičius. Jo užaugintais arbūzais gardžiuojasi ir šeimos nariai, ir artimieji, bičiuliai. Vyras arbūzus jiems dovanoja. Kitąmet ketina auginti lietuviškos veislės ‘Kiemintai’ arbūzus. Ją, pritaikytą Lietuvos klimatui, išvedė selekcininkas Konstantinas Nedzveckas, gyvenęs Liutonių kaime, netoli Kietaviškių. Kitas šios veislės pavadinimas – ‘Sniegis’. Mat, kai ant šios veislės arbūzų prisnigo, jiems nieko blogo nenutiko.

A. Stankevičiaus svajonė gyventi kaime ir užsiauginti arbūzų išsipildė. Bevardei gatvei, šalia kurios stūkso A. Stankevičiaus ir jo žmonos vienkiemis, reikėjo pavadinimo. „Tebūnie Svajonė“, – pasiūlė jis seniūnijai.

Augina prekybai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: Algimantą Stankevičių nudžiugino pirmasis arbūzų derlius. Paukščius nuo jų nubaidė judantys, žvilgantys kompaktiniai diskai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.