Lietuvos kariuomenė sutvarkė du Pajuosčio dvaro sodybos pastatus

Pajuosčio dvaro sodybos tarnų name kiauras stogas kėlė didelį pavojų pastato būklei. Suremontavus pastato šlaitinio stogo konstrukcijas (buvo protezuoti ir sutvirtinti gegnių galai), atstačius sukrypusią dvišlaičio stogo geometriją, uždengus pastatą nauja stogo danga, apskardinus frontoną jo būklė žymiai pagerėjo. Taip pat buvo restauruoti profiliuoti plytų mūro karnizai ir frontono mūro viršutinė dalis (parapetas), įėjimo stogelis, atliktas pažeistų vietų pastogės lubų skliauto, pertvarų autentiško tinko, autentiškų vožtinių medinių lubų remontas, įrengta lietaus nuvedimo sistema. Nugriautas silikatinių plytų priestatas pietrytinėje pastato pusėje.

Panašių problemų turėjo ir dvaro sodybos penktas ūkinis pastatas. Čia taip pat buvo suremontuotos pastato šlaitinio stogo konstrukcijos, stogas uždengtas nauja danga, atstatyta pastato dvišlaičio stogo geometrija, įrengta lietaus nuvedimo sistema, ūkinio pastato frontonų apkalimas vertikaliomis lentomis pakeistas į naują, analogišką buvusiam, išlaikant medžiagiškumą, matmenis ir apkalimo kryptį. Nugriautas silikatinių plytų priestatas pietrytinėje pastato pusėje, užsandarintos langų ir vartų angos. Abiejuose pastatuose darbus atliko UAB "Versiculus".

Iš istorijos

Pajuosčio dvaras XVI a. pabaigoje ėmė kurtis toje vietoje, kur Juosta, išplaukusi iš miškų, įteka į Nevėžį. Nukasus aukštą įkalnę, tarp Juostos ir Nevėžio besileidžiantys kalvos šlaitai sudarė taisyklingą keturkampį, jo viduryje tuometiniai savininkai Komajevskiai pasistatė dvaro sodybą. Nuo 1592 metų ji priklausė Sumorokovui, nuo 1604 metų –Jaroslavcams, vėliau – Vizgirdoms, apie 1667 metus – Blinstrubams. Nuo XVII amžiaus pabaigos iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Meištavičių giminei. Valerijonas Meištavičius gavo Pajuostį kaip kraitį per Andrejaus Kurbskio anūkę Vizgirdaitę ir proanūkę Blinstrubaitę.

Dvaro rūmų pastatas ne kartą degė, paskutinį kartą (po 1830–31 metų karo) rūmus atstatė Mykolas Meištavičius. Kambariai rūmuose buvo dideli, aukštomis lubomis, tobulų proporcijų, galerija su kolonomis, apaugusi laukiniais vynuogienojais. Į kairę nuo įėjimo buvo erdvus valgomasis. Rūmus puošė milžiniška, Gdanske gaminta spinta, aukšti krėslai. Rūmų išplanavimas buvo anfiladinis – eilė vienas į kitą atsiveriančių kambarių (kabinetas, žaidimų kambarys, didysis žydrasis salonas, mažasis salonas, miegamasis ir garderobas). Visur stovėjo aukštos dvivėrės durys, aukštos, dviejų sieksnių lubos, kambariai buvo apstatyti raudonmedžio baldais, tarp paveikslų buvo ir Jono Rustemo tapytų portretų – vaivados Tomo Vavžeckio, jo brolio Juozapo, Lenkijos armijos generolo, bei pastarojo dukters.

Pajuosčio dvaro rūmų stilius priklausė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokyklai, pasižymėjo klasikinėmis proporcijomis, ritmingu langų ir durų pasikartojimu. Prieš namą buvo augalais apsodintas kiemas, aukštų klevų ir maumedžių guoto padalytas į dvi dalis. Viena dalis – reprezentatyvi, puošni, su gėlėmis ir pievele, ją apvažiuodavo vežimai. Antra, tolimesnė, atskirta nuo pastato medžiais, buvo skirta ūkiui su arklidėmis, tvartais. Pajuosčio parke augo šimtamečiai ąžuolai, liepos, įvairių rūšių pušys, amerikietiški klevai, auksaspalviai piramidiniai ąžuolai ir bukai, akacijos. Planuojant parką, panaudotas nelygus vingiuojančios Juostos slėnio reljefas ir tarp kalvelių bei jas juosiančių kelių sukurtas miškingas plotas. Pajuosčio dvarui priklausė apie tris tūkstančius dešimtinių laukų, pievų, miško. Buvo sukurti nauji, dideli, gražūs palivarkai: Kurhanas, Trakiškis, Taruškos. Pagrindinis kelias iš Panevėžio ėjo pro visus palivarkus, o jo atšakos siekė kaimyninius kaimelius prie Nevėžio. Tiltas Pajuostyje pastatytas iš tašytų akmenų, paremtas dviem taurais.

1923 m. Lietuvos valdžia dvarą konfiskavo. Į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje. Sovietmečiu čia buvo pastatytas ištisas karinis miestelis, daug autentikos suniokota. Šiuo metu Pajuostės dvare įsikūręs Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Dabartiniai šio kultūros paveldo objekto savininkai pastatus prižiūri taip, kad galėtų būti pavyzdžiu daugeliui.

Kultūros paveldo departamento informacija

Rasuolės Kerbedienės nuotrauka