Susitikimas Prezidentūroje
Dar vienas svarbus aspektas, į kurį dėmesį atkreipia medžiotojai, yra tai, kad Lietuvoje yra 105 tūkstančiai ginklų savininkų, iš jų 60 tūkst. turi gerų graižtvavamzdžių ginklų su optiniais prietaisais, ir ne po vieną. Pasak Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidento Raimondo Ribačiausko, medžiotojai moka ne vien naudotis ginklu, bet ir puikiai išmano tam tikrą teritoriją, moka maskuotis, sėlinti ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. „Kita vertus, medžiotojus vienijančios organizacijos jau yra struktūra, – aiškino jis. – Tai skyriai, būrelio vadovai, ir viskas veikia. Iš esmės tai tam tikri koviniai vienetai (tegul ir pagal medžiotojų principus), juos įtraukti vienokiu ar kitokiu būdu turėtų būti privaloma.“
Šią nuomonę jis išreiškė ir prieš keletą dienų vykusiame LR Prezidento Nacionalinio saugumo grupės surengtame susitikime su gynybos pilietinėmis ir patriotinėmis organizacijomis. Susitikimui vadovavo Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, o jame, be medžiotojų, dalyvavo Lietuvos ginklų savininkų asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Šaulių sąjungos, Skautų atstovai.
Pasidaliję valstybės gynybos plano įžvalgomis, susitikimo dalyviai pripažino, kad visuomenės įtraukimas į valstybės gynimą yra kol kas deklaratyvaus pobūdžio. „Nėra teritorinių koordinacinių centrų, būtinos informacijos niekur nerasi, – teigė R. Ribačiauskas. – Jau dabar žmogus turi žinoti, kur yra slėptuvės, į ką kreiptis, ką daryti užpuolimo atveju, ypač tai aktualu turintiems ginklus. Iki šiol nebuvo jokių veiksmų, siekiant įtraukti ginklų savininkus į valstybės gynimo planus. Man klaiku, kai didėjant įtampai pasaulyje politikai uždraudžia naktinio matymo optikas, duslintuvus.“
Siūlo tikrinti ginklų savininkus
R. Ribačiauskas turi dar vieną argumentą. Jis pateikia Bachmuto gynybos pavyzdį. „Dar ukrainiečių kariuomenės nebuvo, o medžiotojai su ginklais pirmieji pasitiko priešą, su niekuo nederinę. Be jokios abejonės, praktiškai beveik visi žuvo. Todėl ar mūsų medžiotojai, kurie gali šaudyti, negali būti panaudoti ginant mūsų valstybę?“ – retoriškai klausė jis.
Pasak pašnekovo, kare kaunasi mažos grupės, kurios gali būti veiksmingesnės nei didelė žmonių sankaupa, todėl medžiotojai tokioms užduotims tinka: „Mes siekiame parodyti, kad valstybė turi ruoštis gynybai, įtraukdama ir pilietiškai nusiteikusią visuomenę. Juk pasaulyje didėja įtampa, auga konfliktų skaičius, esame padidintos rizikos zonoje ir manome, kad daugelis darbų šioje srityje yra visiškai nepadaryti. Medžiotojas – žmogus su ginklu, galintis sėkmingai jį panaudoti Tėvynei ginti. Tačiau būtinas pasiruošimas, reikia kurti sistemą, teritorinius padalinius, komendantūras, kurios turėtų būti kiekviename rajone, nes nežinome, ką reikėtų daryti ir į ką kreiptis, jei iš tiesų staiga mus užpultų.“
R. Ribačiauskas teigia, kad jau net šiandien reikėtų patikrinti visus, kurie turi ginklus – ar jie esant reikalui neatsuks jo prieš savo tautą, kaip atsitiko Ukrainoje. Pašnekovo teigimu, labai svarbu ir dirbti su jaunąja karta, trūksta pilietinio ugdymo mokyklose: „Kiekvienas mažas vaikas turėtų žinoti, kaip ginti savo šalį, o ne mąstyti apie išvažiavimą iš jos.“
O ar nenori medžiotojai stoti į rezervistų gretas, Šaulių sąjungą ir pan.? Pasak pašnekovo, dauguma medžiotojų ir yra Šaulių sąjungos nariai. Vis dėlto ne visiems pakanka laiko blaškytis per kelias organizacijas. „Bet kažkas juk turi mus pakviesti į apmokymus, paaiškinti, kaip atlikti vienokias ar kitokias užduotis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia R. Ribačiauskas.
Medžiotojus prilygino filatelistams
Girdėdami medžiotojų norą prisidėti prie šalies gynybos, profesionalai kariškiai gūžčioja pečiais ir klausia – ar iš tiesų jie supranta valstybės gynimo esmę? Gynybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis teigia, kad valstybės gynyba yra struktūrizuota, formalizuota ir suplanuota ir tai nėra asmenys, suskirstyti pagal kokį nors pomėgį. „Sakyti, kad medžiotojų būreliai nėra įtraukti į valstybės gynybą, nebūtų sąžininga, – redakcijai kalbėjo kariškis. – Nes priklausymas vienam ar kitam būreliui, klubui, judėjimui neapriboja jų dalyvavimo Lietuvos kariuomenės ar Šaulių sąjungos veikloje. Tai yra tos struktūros, kurios ir sudaro valstybės gynimo pamatą. Be to, visada reikia žinoti, jog valstybės gynimas yra ir juridinis veiksmas. Pagal Ženevos konvenciją kombatantais (asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, ginkluotųjų pajėgų narys – aut. past.) gali būti karinių dalinių nariai. Medžiotojai gi nebūtų kombatantai ir jiems konvencija nebūtų taikoma, juos areštavę priešai teistų kaip nusikaltėlius.“
Pasak D. Antanaičio, medžiotojai gali būti naudingi tiek pat kaip ir žvejai, filatelistai ar ornitologų draugijos nariai, jie gali įsilieti į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Jeigu nėra galimybių tarnauti reguliarioje Lietuvos kariuomenėje, jie gali tapti Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalimi ar Šaulių sąjungos nariais. Taigi visos galimybės suteiktos medžiotojams ar kitų pagal mėgstamą užsiemimą pasiskirsčiusių būrelių nariams pagal jų norus ir pageidavimus.
Mokėti šaudyti nepakanka
Atsargos majoras pripažino, kad gebėjimas iššauti iš ginklo yra menka karybos dalis: „Tiesą pasakius, tai mažiausia, ką turi mokėti karys mūšio lauke. Eilinis turi gebėti planuoti, veikti padalinio sudėtyje, mokėti naudotis ryšio priemonėmis, maskuotis, išmanyti topografiją, nebylaus valdymo signalus, karinius žymėjimus, ir tai tik maža visų įgūdžių bei žinių dalis. Jeigu kalbame apie organizuotą pasipriešinimą, turime kalbėti apie vadus, planavimo gebėjimą (žvalgybinis mūšio lauko įvertinimas, operacijos planavimas, logistinis aprūpinimas, sąveikos organizavimas ir t. t.) ir valdymą bei vadovavimą. Tai specifinės žinios, kurios suteikiamos tapus Lietuvos kariuomenės arba Šaulių sąjungos nariais. Todėl visavertiškai parengti karį, kad jis galėtų ne tik vienas blaškytis mūšio lauke, bet ir veikti komandoje, reikia nuo 9 iki 12 mėnesių.“
Beje, pašnekovas patvirtino, kad naktinio matymo taikikliai ir duslintuvai nėra uždrausti tose struktūrose, kurių užduotis yra gynyba: „Medžiotojams nėra uždrausta dalyvauti valstybės gynyboje. Juolab kad ir tarp medžiotojų yra karių, šaulių, policininkų ir pan. Mobilizacijos atveju medžiotojai nebus atskiras kovinis dalinys, o bus asmenys, integruoti į kariuomenę. Juk žvejų būrelių nariai negauna leidimo dabar naudoti gilumines bombas kovai su priešo koviniais narais, o ornitologai dabar negauna oro gynybos raketų numušinėti ore esančius taikinius“, – ironiškai pastebėjo D. Antanaitis.
Noras reklamuotis?
Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,
„Ūkininko patarėjas” Nr. 108, 2023 m. rugsėjo 26 d.
Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.
Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.