Lietuvos saugumo situacija – naujausiame Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime

„Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė mūsų žvalgybos ir kontržvalgybos užduočių pobūdį. Sutelkėme pajėgumus rinkti žvalgybinę informaciją apie karo eigą ir jo poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat ankstyvam perspėjimui bei grėsmių neutralizavimui. Šias karo realijas atspindi ir šiandien pristatomas bendras civilinės ir karinės žvalgybos grėsmių vertinimas. Jame, be kita ko, konstatuojame, kad siekis atkurti Rusijos galią, panašią į Sovietų Sąjungos ar Rusijos imperijos, yra ilgalaikė Vladimiro Putino vizija“, – sako Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Pagrindinis Lietuvos nacionalinį saugumą lemiantis veiksnys yra Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą. Negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus sumažėjo. Rusija karo dar nepralaimėjo, turi resursų ir pasiryžimą jį tęsti. Rusijos kariuomenės sausumos komponento susilpnėjimas prie Lietuvos yra trumpalaikis. Rusija kelia sau tikslą atkurti regioninį karinį dominavimą prie rytinių NATO sienų, bet būtų pajėgi tai padaryti ne anksčiau nei po 5-10 metų. Karine galia grįstos politinės ambicijos regiono šalims kelia egzistencinę ir ilgalaikę grėsmę“, – teigia Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime pažymima, kad nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija siekia stiprinti ginkluotųjų pajėgų potencialą – didina karių skaičių, išlaidas gynybai ir taip ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Ukraina ir Vakarais. Lietuvos žvalgybos teigimu, Baltarusija yra pilnavertis Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalyvis. Baltarusija ne tik suteikė Rusijai galimybę naudotis savo teritorija karinėms operacijoms prieš Ukrainą, bet ir leido dislokuoti ginkluotųjų pajėgų kontingentą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumą, nes kilus konfliktui su Vakarais Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija ir karine pagalba. Šis agresyvių kaimynių kuriamas saugumo situacijos neapibrėžtumas neigiamai veikia ir veiks Lietuvos nacionalinį saugumą per artimiausią dešimtmetį. Didesnių pajėgų dislokavimas trumpins žvalgybos perspėjimo apie potencialias grėsmes laiką.

Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą paveikė karas prieš Ukrainą ir šaliai taikomos sankcijos. Su diplomatine priedanga dirbę Rusijos žvalgybos pareigūnai iš Europos šalių išsiųsti atgal į Rusiją, todėl Rusijos galimybės vykdyti žmogiškųjų šaltinių žvalgybą Europoje ir Lietuvoje yra sumažėjusios. Šios pasikeitusios sąlygos verčia priešiškas žvalgybas ieškoti kitų informacijos rinkimo metodų. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai veikia iš savo teritorijos pasienyje su Lietuva, todėl kyla grėsmių į Rusiją ir Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams.

Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat domisi su Rusija besiribojančių užsienio šalių kariniais ir civiliniais strateginės paskirties objektais. Tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes karo prieš Ukrainą pavyzdys rodo, kokią žalą gali padaryti duomenys apie kritinę šalies infrastruktūrą, kuri konflikto metu yra naikinama. Pažymėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos domisi ne tik slaptais, valstybės institucijų sistemose esančiais duomenimis, bet ir atvirai prieinama informacija.

Žvalgybos teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą konsolidavo Lietuvos visuomenę, absoliuti dauguma mano, kad Rusija – grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl Kremliaus režimas remiasi pavieniais prokremliškų pažiūrų radikalais, tikėdamasis bent iš dalies pateisinti agresiją prieš Ukrainą. Lietuvai pradėjus šalinti sovietų kariams skirtus monumentus prokremliškų pažiūrų aktyvistai eskaluoja šio paveldo objektų klausimus ir siekia į šį procesą įtraukti tarptautines organizacijas. Kremlius suinteresuotas pademonstruoti, kad Rusijos tarptautinė izoliacija mažėja, todėl vyriausybei pavaldžios organizacijos ieškojo Lietuvoje asmenų, norinčių dalyvauti Rusijos užsienio politiką teisinančiuose tarptautiniuose renginiuose.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kibernetinių grėsmių Lietuvai nesumažėjo ir atakų intensyvumas gali išaugti bet kuriuo metu. Aktyviausiai prieš Lietuvą veikia programišių grupuotės, siejamos su Rusija ir Kinija. Maskvai užpuolus Ukrainą, įvairios programišių grupuotės taip pat įsitraukė į konfliktą Rusijos pusėje ir ėmė aktyviau taikytis į Ukrainą. Su Rusija siejamos grupuotės nuolat vykdo kibernetines atakas ir prieš Ukrainą remiančias valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Atakų spektras platus: siekiama rinkti tikslinę Rusijai reikiamą informaciją, mėginama apsunkinti vartotojų prieigą prie viešojo ir privataus sektorių resursų, trikdyti jų darbą ir naikinti juose saugomus duomenis.

Žvalgybos vertinime pateikiamos ir su Kinija susijusios grėsmės. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas užsitikrino neribotą valdžią, eliminavo politinius oponentus, tačiau dėl įvairių problemų kylantis visuomenės nepasitenkinimas verčia Kinijos valdžią stiprinti saugumo aparatą ir represijomis slopinti socialinės įtampos apraiškas. Kinija demonstruoja, kad santykiuose su Taivanu yra pasiruošusi peržengti „raudonąsias linijas“, ir nors karinė invazija yra mažai tikėtina, agresyvumas Taivano atžvilgiu augs. Kiniją ir Rusiją vienija artimi interesai ir panašus grėsmių suvokimas. Pekinas remia Maskvą diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis, padeda mažinti Rusijai taikomų sankcijų poveikį. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje šalių santykiai intensyvės, tačiau taps vis labiau nelygiaverčiai.

Kviečiame su naujausiu grėsmių vertinimu susipažinti čia

Valstybės saugumo departamento informacija