Likimo pirštas arba kaip trys virėjai ūkininkais tapo

Mokėsi virėjo amato

Tokių šeimų kaip Stepanijos ir Bronislovo, gyvenančių Plungės rajono Kantaučių kaime, retai besutiksi. Juodu susilaukė trijų vaikų: Jurgitos, Kazio ir Vidmanto, ir visi jie dirba 360 ha valdančio tėvo ūkyje. Tiesa, prieš tai jaunuoliai dar baigė mokslus Klaipėdos turizmo mokykloje.

Kazys – virėjas, padavėjas, barmenas, Jurgita, kaip ir brolis Kazys, turi tas pačias specializacijas. Tik Vidmantas, daug neklaidžiodamas, pasirinko vieną – virėjo specialybę. Pabaigęs mokslus turizmo mokykloje, jis įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kur studijavo maisto saugą. 

Visi trys Jonikai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje spėjo padirbėti: Jurgita – Airijoje, o broliai – Didžiojoje Britanijoje.

Nežada trauktis

Kilus nepasitenkinimo bangai dėl pieno kainų, B. Jonikas taip pat nusprendė pieną ne perdirbėjui vežti, o išdalyti žmonėms. Iš savo 84 melžiamų karvių ūkininkas kasdien gauna po 3 tonas pieno.

Kiekis nemažas, o iš ūkio pajudėti ir į miestą pieną vežioti nei jis pats, nei sūnūs laiko neturėjo, tad sumanė visus norinčius kaimiško pieno pakviesti atvažiuoti pas jį į ūkį.

Ir žmonės važiavo. Ne tik karvių nelaikantys kantautiškiai, netoliese esančio Žlibinų kaimo gyventojai, bet ir iš toliau atidardėdavo. Jei kas norėdavo ir turėdavo pasiėmęs bidoną, ūkininkas jį pilną ir pripildavo. Ir du, ir tris pripylė – tik vežkitės. „Negi būtų geriau, kad žmogui pagailėjęs, į mėšlidę pilčiau?“ – lyg savęs, lyg kitų klausė kantautiškis.

Išgirdęs, kad ne vienas pienininkystės ūkis likviduojasi, o jo šeimininkai pardavinėja gyvulius ir visą įrangą, B. Jonikas nesistebėjo – juk nežinia, kiek bėdų tą žmogų į kampą įspraudė, kad tokiam žingsniui ryžosi. Gal daug paskolų prisiėmęs, gal kelerius metus ūkis ne naudą davė, o nuostolius, tad nieko kito ir nebeliko. Jis pats nė minties neturi, kad galėtų imti ir išdraskyti tai, ką šitiek metų kūrė. Juk ūkis išlaiko jo paties, jo trijų vaikų, sesers Daivos, kuri taip pat ūkyje dirba, šeimas. Kas ir būtų, kad jis taip pyktelėjęs ir gerai visko neapsvarstęs tik pykšt pokšt ir likviduoja ūkį? Be to, ne tik iš pieno jie gyvena. Be melžiamų karvių, ūkininkas dar laiko ir beveik pusantro šimto galvijų. O ir žemė ne vien pievos – jiems taip pat priklauso nemaži plotai dirbamos, kurioje auginamos įvairios kultūros.

Jauniausias Jonikų šeimoje – Vidmantas. Jis, matyt, ir šnekiausias, tačiau pasakodamas apie ūkį visuomet pabrėžia, kad dagiausia apie tai žino brolis Kazys. Jis ir mama Stepanija pirmi pradėjo rūpintis ūkio modernizavimu, tad šiandien be daugelio ūkyje esančių mechanizmų, agregatų, kitos įrangos būtų sunku išsiversti. „Vien pašarų dalytuvas ką reiškia, – „Ūkininko patarėjui“ didžiavosi Vidmantas, – jis nepakeičiamas. Ir teleskopiniai krautuvai, ir turimi traktoriai, ir kombainas, kurį mes be jokios paramos įsigijome. Be to, brolis ne tik apie techniką gerai išmano, bet ir apie statybas, ir apie gyvulius nutuokia, nors dirbame visi. Reikia arti ar pjauti – ariam, pjaunam, reikia prie gyvulių – einam visi. Kartais tarpusavyje juokaujame, kad ne taip toli mes nuo savo profesijų pabėgome. Anksčiau tiekėme maistą žmonėms, dabar – gyvuliams, tarp jų taip pat gana įnoringų pasitaiko.“

Ūkyje – trys melžėjos. Kai dvi dirba, trečioji – poilsiauja. Dar yra ir vienas pagalbinis darbininkas, o visus darbus, kur reikalinga technika, įveikia trys Jonikų vyrai – Bronislovas ir du jo sūnūs. Vidmantas sakė, kad darbas ūkyje jį žavi tuo, kad čia labai mažai monotonijos. Vieną dieną dirba ten, kitą – jau kitur. Tiesa, jis prisipažino, kad nelabai mėgsta prireikus taisyti melioracijos sistemas. „Kasi, kasi ir nežinia, ar reikiamoj vietoj kasi, kiek dar teks kasti ir ką ten rasi. Dirbam ne rankom, turim mažiuką ekskavatoriuką, bet man vis tiek nepatinka. Daug geriau miške. Turime miškavežį, bet šiemet žiemos nebuvo. Naudojome tik kai tvarkėme laukus, ruošėme biokurą, kurį pardavėme“, – ŪP prisipažino Vidmantas.

Su gamta – nesusitarsi

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 50, 2023 m. gegužės 6 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Vidmanto JONIKO nuotrauko

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.