Limitai girių karaliams – reikia ar ne?

Ilgas ir sunkus kelias iki limitų ir licencijų atsisakymo   

Ilgai teko įrodinėti, kad tie limitai ir licencijos visai nereikalingi. Iš pradžių buvo pasiekta, kad netikslinga nustatyti gyvūnų sumedžiojimo normas vienai medžioklės dienai bei nurodyti medžioklės savaitės dienas. Tiesa, zuikių medžioklėje vėl nustatytas medžioklės dienų skaičius per sezoną – nuo 2 iki 4, priklausomai nuo medžioklės plotų vieneto dydžio. Tačiau šios medžioklės ribojamos, tik medžiojant laukuose, o konkrečias medžioklės datas gali pasirinkti patys medžiotojų kolektyvai. Vėliau pamažu buvo atsisakoma medžioklę limituoti visiems „šeškams“ ir bebrams. Tada eilė atėjo šernams ir stirnoms. Tiesa, po kurio laiko Broniaus Bradausko, tapusio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininku, iniciatyva stirnų sumedžiojimo limitai buvo vėl sugrąžinti. B. Bradauskas buvo sugalvojęs originalų stirnų apskaitos būdą – stebėjimą pro automobilio langą, važiuojant iš Vilniaus į Palangą. Apskaitos principas toks: jeigu tam tikrais atstumais paplentėje nesimato laukuose besiganančių stirnų kaimenių, reiškia, kad stirnų Lietuvoje yra mažai ir būtina riboti jų medžioklę. Tačiau stirnų medžioklės ribojimai truko ne ilgai. Danielių ir tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai panaikinti visai neseniai, bet vilkmylių iniciatyva atsirado limitai pilkių medžioklei. Tačiau vilkų medžioklės limitavimas yra vienas iš didžiausių absurdų Lietuvos medžioklės istorijoje…

Kanadinės audinės, kurių medžioklė buvo limituojama, tapo invazinėmis ir naikintinomis ištisus metus. Ištisus metus medžiojami ir šernai, nors čia jau kaltas afrikinis kiaulių maras. Ūdros ir lūšys dėl nesuprantamų priežasčių sugintos į Lietuvos raudonąją knygą, dėl lūšių netikslingo veisimo nelaisvėje kai kuriems veikėjams leidžiant pasitaškyti europiniais milijonais. Taigi, sumedžiojimo limitai liko tik dviem girių karaliams: augalėdžių kanopinių brolijoje – briedžiams, o plėšriųjų žvėrių grupėje – vilkams, kol Lietuvoje dar nepriviso daug meškų, galinčių šį titulą paveržti iš pilkasermėgių.

Ar reikalingas briedžių medžioklės limitavimas? Kokia limitų nustatymo tvarka apibrėžta medžioklės taisyklėse

Vilkų sumedžiojimui limitų tikrai nereikia, o dėl briedžių medžioklės limitavimo verta padiskutuoti. 2026 m. sausio 6 d. „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje išspausdintame BNS informaciniame pranešime „Aplinkos ministerija (AM) atsisako planų“ aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė ketinimą briedžių medžioklės limitavimą nutraukti jau ateinančiu 2025–2026 m. medžioklės sezonu pagrindė gana logiškai, nurodydama ženkliai padidėjusią šių kanopinių žvėrių populiacijos gausą ir jų daromą žalą miškams. Iš tikrųjų briedžiai miško želdiniams ir jaunuolynams dabar daro žalą, jau prilygstančią tai, kuri daryta sovietmečiu, kai šių žvėrių, kaip ir šernų, Lietuvos miškuose buvo priveista daug daugiau, nei gali sutalpinti miškų ekosistemos. Tačiau naujasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas viceministrės sprendimą atšaukė, teigdamas, kad nėra tiksliai  žinoma, kiek briedžių gyvena Lietuvos miškuose. Keisčiausia, kad briedžių sumedžiojimo limitų panaikinimui nepritaria ir LMŽD direktorius, tuo parodydamas, kad nepasitiki savo draugijos medžiotojais.

Verta pasižiūrėti, kaip vyksta briedžių, o ir kitų žvėrių skaičiavimai bei kokia žvėrių limitų nustatymo tvarka nurodoma Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kaip tie limitai nustatomi iš tikrųjų. Taisyklėse tam skirtas didelės apimties VI skyrius „Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymas“. Viso skyriaus perrašinėti neverta, tačiau kai kuriuos punktus būtina aptarti. Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Kasmet iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Tarp visų kitų reikalavimų prašyme turi būti nurodoma  žvėrių, kuriems prašoma nustatyti sumedžiojimo limitą, skaičių medžioklės plotų vienete ir  kiek tų žvėrių medžioklės ploto valdytojai pageidauja sumedžioti ateinančiu medžioklės sezonu.

Į kokius kriterijus privalo atsižvelgti Komisija, priimdama sprendimą dėl, šiuo atveju, briedžių sumedžioti skiriamų individų skaičiaus atskiriems medžioklės plotų vienetams? Pirmiausia, visa savivaldybės teritorija turi būti suskirstyta  į briedžių elementarių populiacijų užimamas teritorijas, kuriose viso medžioklės sezono metu vyksta briedžių migracija. Briedžiams tokia teritorija gali užimti 10–30 tūkst. ha ir daugiau. Dėl elementarių populiacijų teritorijų nustatymo Taisyklėse nurodoma, kad sprendimą turi priimti Komisija. Nustatydama žvėrių sumedžiojimo limitą, Komisija privalo atsižvelgti į daug Taisyklėse nurodomų kriterijų, tačiau pirmiausia sumedžiojimo limitai turi būti nustatomi visam elementarios populiacijos plotui, o tik po to paskirstomi atskiriems medžioklės plotų vienetams, priklausomai nuo juose esančių miškų ir laukų medžioklės plotų. Popieriuje išdėstyta žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo tvarka tikrai pažangi: galima pasigirti, rodant kokiems nors užsienio svečiams ar apie realiai vykdomą limitų nustatymo tvarką nieko neišmanantiems piliečiams.

Kaip briedžių sumedžiojimo limitų nustatymas vyksta realybėje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.