„Linas Agro Group” finansiniai metai: iššūkiai žemės ūkiui ir maisto verslų atsigavimas

Ketvirtojo ketvirčio konsoliduotos pajamos siekė 499 mln. Eur ir buvo 9 % mažesnės, lyginant su ankstesniais metais. Bendrasis ketvirtojo ketvirčio pelnas sumažėjo 72 % iki 24 mln. Eur, o pernykštis 63 mln. Eur veiklos pelnas virto 0,6 mln. Eur nuostoliu. Ketvirtojo ketvirčio grynasis nuostolis siekė beveik 4 mln. Eur, palyginus su 51 mln. Eur grynuoju pelnu, gautu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

„Iššūkiai žemės ūkiui ir su juo susijusiam verslui, maisto verslų atsigavimas,“ – taip pasibaigusius metus apibūdino AB „Linas Agro Group“ Finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Mažėjo pelnas iš Grūdų, aliejinių sėklų ir pašarų segmento

Per 12 mėnesių Grupė pardavė 2,1 mln. tonų grūdų bei aliejinių sėklų, arba tiek pat kiek pernai. Kombinuotų pašarų, premiksų bei žaliavų pašarams parduota 841 tūkst. tonų – 2 % mažiau nei pernai. Bendros Grūdų, aliejinių sėklų ir pašarų segmento pajamos per ataskaitinį laikotarpį augo 3 % iki 745 mln. Eur, o veiklos pelnas mažėjo 67 % iki 16,8 mln. Eur.

„Prekiauti prastokos kokybės produktu krentančioje rinkoje nebuvo paprasta. Grūdų prekybininkai dirbo krentančioje rinkoje – pavyzdžiui, kviečių, kurie sudaro 80 % šio segmento pardavimų, kaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 30 % žemesnė nei jo pradžioje. Didelį spaudimą bendrajam veiklos pelningumui darė Rusija, parduodama kviečius žemesne kaina – ji ir buvo pagrindine žaidėja, numušusia grūdų kainas ir premijas rinkoje. Baltijos šalyse 2022 metais užauginti grūdai buvo prastokos kokybės ir nebuvo patrauklūs pirkėjams, teko juos parduoti su kainos nuoskaitomis, todėl bendrasis grūdų ir aliejinių sėklų prekybos pelnas buvo 19 % mažesnis nei pernai,“ – sakė M. Šileika.

Pasak M. Šileikos, nors kombinuotų pašarų paklausa ataskaitiniu laikotarpiu išliko aukšta, buvo jaučiama pasaulinė pašarinių žaliavų vartojimo mažėjimo tendencija, todėl metų eigoje augo jų pasiūla ir konkurencija iš Lenkijos gamintojų pusės bei spaudimas kainai. Kadangi Grupė nemažai žaliavų pašarų gamybai buvo įsigijusi anksčiau, aukštesnėmis kainomis, pašarų pardavimo kainos mažėjimas turėjo įtaką bendram segmento pelningumui, mat pašarų prekybos bendrasis pelnas traukėsi 50 %. Ataskaitiniu laikotarpiu sojos rupinių ir kitų žaliavų prekyba išliko stabili ar net auganti, tačiau augalinio aliejaus pašarams pardavimai ir bendrasis pelnas susitraukė atitinkamai 60 % ir 63 %.

„Prekyba aliejais, kuri įprastai yra pelningas verslas, susitraukė dėl tiekimo iš Ukrainos nepastovumo ir neužtikrintumo, juolab kad augalinio aliejaus rinkos kaina buvo pasiekusi trejų metų žemumas dėl naftos kainų kritimo ir sumažėjusios paklausos iš pagrindinių importuojančių šalių. Visgi tikimės, kad augaliniai aliejai išliks paklausia preke ateityje,“ – sakė M. Šileika.

Prekių bei paslaugų žemdirbiams veikla patyrė kelis iššūkius

Grupės prekių ir paslaugų žemdirbiams verslo pajamos augo 8 % iki 416 mln. Eur, o veiklos pelnas mažėjo 79 % iki 35 mln. Eur. Tame skaičiuje prekyba sėklomis, augalų priežiūros produktais, trąšomis augo 6 % beveik iki 308 mln. Eur. Pajamos iš žemės ūkio technikos pardavimų ir nuomos, atsarginių dalių tiekimo bei serviso paslaugų išaugo 20 % iki 98 mln. Eur. Grūdų saugyklų bei fermų įrengimo projektų pajamos traukėsi 15 % iki 10 mln. Eur.

„Prekių ir paslaugų žemdirbiams veikla patyrė net kelis iššūkius, kuriuos apibūdinčiau žodžiais „neigiami lūkesčiai ir apribojimai“. Rudenį, išaugus energijos kainoms ir tvyrant neapibrėžtumui dėl galimo trąšų gamyklų stabdymo, į viršų šovė trąšų kainos. Tuomet, jų įsigijimo metu, atrodė, kad jos kils ir toliau. Pavasarį tas įsigytas brangias trąšas teko parduoti nukritusiomis kainomis. Jų parduota 10 % mažiau ir su labai nedideliu pelnu, kai įprastai trąšos generuoja didelę segmento pelno dalį. Konkurencija pavasarį buvo aštri ir kitų auginimui skirtų prekių grupėse: bendrojo pelno rodikliai buvo geresni nei pernai tik sėklų pardavimuose, o prekybos augalų priežiūros priemonėmis ir mikroelementais bendrieji pelnai traukėsi atitinkamai po 11 % ir 16 %, nors pajamos šiek tiek augo. Dėl žemų grūdų kainų pavasarį ūkininkai pirko mažiau priemonių, nei jų reikia geram derliui gauti.

Antrąjį finansinių metų pusmetį Baltijos šalyse uždrausta ES paramos lėšomis finansuoti traktorių, kombainų bei plūgų įsigijimą, ir tai stipriai pakenkė prekybai minėta technika. Visgi pardavimai pirmąjį finansinių metų pusmetį buvo tokie geri, kad metiniai šios veiklos rodikliai geresni nei pernai: naujos ir naudotos žemės ūkio technikos pardavimo, nuomos, serviso bei atsarginių dalių prekybos bendrasis pelnas augo 51 % iki 14,6 mln. Eur.

Baimindamiesi šalto pavasario, sausringų orų, išaugusių sąnaudų, brangstančio finansavimo bei nukritusių grūdų ir žaliavinio pieno kainų, nemaža dalis ūkių pristabdė arba iš viso atsisakė investicijų į grūdų paruošimo įrangą, kurios pardavimai traukėsi 28 %, o bendrasis pelnas 9 %,“ – sakė M. Šileika.

Žemės ūkio bendrovių veiklos pelningumas traukėsi

Grupės žemės ūkio bendrovių pajamos per ataskaitinį laikotarpį augo 28 % ir viršijo 50 mln. Eur. Veiklos pelnas mažėjo 17 % iki 12,5 mln. Eur.

„Augalinės produkcijos pardavėme 104 tūkst. tonų arba 14 % daugiau nei pernai. Pajamos iš augalininkystės augo 45 %, tačiau dėl beveik 20 % išaugusios auginimo savikainos ir visų finansinių metų bėgyje kritusių grūdų supirkimo kainų augalininkystės pelningumas buvo žemesnis nei ankstesniais finansiniais metais, jos bendrasis pelnas mažėjo 10 % iki 8,9 mln. Eur. Bendros rinkos kainų tendencijos buvo nepalankios visiems žemdirbiams visą ataskaitinį laikotarpį, išskyrus pačią finansinių metų pradžią. Mes įprastai išskaidome riziką ir produkciją pardavinėjame visus metus, todėl dalis pardavimų vyko esant aukštesnėms kainoms, kita dalis parduota žemesnėmis. Rinka retai būna nuspėjama, o karo metu – ir visai neprognozuojama.

Pieno supirkimo kainos taip pat buvo palankios tik pirmą finansinių metų ketvirtį, vėliau mažėjo viso ataskaitinio laikotarpio metu. Pardavėme 6,5 % daugiau pieno, už pieną gavome 9 % daugiau pajamų, nes mūsų gaminamo pieno kokybė labai gera – dėl to gauname kainos priedus. Tačiau ataskaitinio laikotarpio metu vyravusi aukšta pašarų kaina išaugino pieno gamybos savikainą, tad supirkimo kainų kritimas 8 % sumažino šio verslo bendrąjį pelną. Gyvo svorio jautienos pardavimai buvo nuostolingi. Visgi gyvulininkystės veikla generavo 3 mln. Eur bendrąjį pelną, mat turime labai efektyvius pieno ūkius,“ – sakė M. Šileika.

Maisto produktų segmente optimistiškai nuteikia grūdų perdirbimo verslas

Maisto produktų segmento, kuris apima paukštininkystės ir miltų produktų verslus, pajamos per ataskaitinį laikotarpį augo 20 % iki 416 mln. Eur. Veiklos pelnas buvo 7,9 mln. Eur lyginant su 1,8 mln. Eur nuostoliu tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu pernai.

„Paukštienos ir jos produktų gamyba sumažėjo 10 %, lyginant su ankstesniais metais, nes pernai pavasarį uždarėme paukščių skerdyklą Kaišiadoryse. Paukštienos verslo pajamos išaugo daugiau kaip 13 % iki 296 mln. Eur, tačiau gamybos savikaina taip pat buvo aukšta dėl iš anksto įsigytų pašarams skirtų žaliavų ir didelių energetikos kaštų šaltuoju periodu, tad bendrasis paukštininkystės pelnas traukėsi 10 % iki 15 mln. Eur“, – pažymi M. Šileika.

Stipriai auga grūdų perdirbimo verslas: miltų ir jų mišinių, greitai paruošiamų produktų bei džiūvėsėlių mišinių pardavimo pajamos augo 40 % iki 119 mln. Eur, o bendrasis pelnas 75 % iki 16 mln. Eur. Planuojame didinti ir džiūvėsėlių, ir greitai paruošiamų produktų gamybą – būtent ji augs labiausiai. Jei šiemet pagaminome virš 265 mln. vienetų greitai paruošiamų produktų, tai 2025 gaminsime beveik dvigubai daugiau, kai Alytuje veiks naujas makaronų fabrikas. Džiūvėsėlių gamybos plėtra taip pat pradedama realizuoti: jau turime numatę vietą Kėdainiuose naujai gamyklai, kurią tikimės paleisti 2024 metų antrą pusmetį. Su nauja gamykla metinė džiūvėsėlių gamyba išaugs nuo 9,6 iki 21,6 tūkst. tonų. Turime plėtros planų ir liepos mėnesį įsigytam Širvintose veikiančiam paruošto maisto fabrikui – po 5–6 metų jo gamyba turėtų išaugti 3,7 karto iki 33 mln. pakelių produkcijos“, – apie Grupės norą plėsti veiklą maisto produktų segmente pasakojo M. Šileika.

Dabar metinius skaičius lyginti su pernykščiais sudėtinga

Kitos Grupės veiklos apima kenkėjų kontrolės ir higienos prekių bei paslaugų teikimą, naminių gyvūnų ėdalo gamybą ir prekybą, didmeninę bei mažmeninę prekybą veterinarijos prekėmis bei kitas kitiems segmentams nepriskirtas veiklas. Šio segmento bendros pajamos susitraukė 40 % iki 22 mln. Eur, uždirbta 0,8 mln. Eur veiklos pelno, lyginant su pernykščiu 2 mln. Eur nuostoliu.

„Šiuo metu sudėtinga būtų lyginti metinius skaičius su pernykščiais. 2021 metais su „Kauno grūdais“ į Grupę atėjo daug naujų veiklų, vyko organizacinių pertvarkų, todėl peržiūrėjome ir tikslinome veiklų priskyrimą šiam segmentui. Nuo kitų finansinių metų pradžios veiklų skirstymas tarp segmentų turėtų būti baigtas ir nebekisti. Visgi pažymėtina, kad visų veiklų, kurios ir ateityje liks priskirtos šiam segmentui, pelningumas augo, ir, pvz., nepelninga veterinarijos prekių veikla tapo pelninga, taip pat augo naminių gyvūnų maisto ir kenkėjų kontrolės paslaugų pelnai“, – sakė M. Šileika.

AB „Linas Agro Group” valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba beveik 5 tūkst. darbuotojų. Grupė vykdo veiklą visoje maisto produktų gamybos grandinėje „nuo lauko iki stalo“: gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes bei teikia paslaugas žemdirbiams. Liepos mėnesį Grupė iš AUGA group, AB įsigijo Širvintose veikiančią modernią robotizuotą gamyklą, kurios veikla yra vartojimui paruoštų maisto produktų gamyba ir pardavimas; jos pagrindiniai gaminami produktai yra ekologiškos sriubos, troškiniai, grūdiniai patiekalai bei ekologiškos konservuotos daržovės ir ankštiniai pakeliuose – apie 70 pavadinimų gaminių.

Partnerio turinys

123rf ir bendrovės nuotr.