Logistikos kaštai nugesins eksporto į Kiniją entuziazmą?

Pasklidus žiniai, kad Kinija atvėrė vartus lietuviškam šienainiui, kilo svarstymų, ar Lietuva pajėgi paruošti šių pašarų tiek daug, kad pakaktų ne tik vidaus rinkai, bet ir eksportui į besotę milijardinę Azijos šalies rinką. Svarbiausia – ar dėl didžiulio atstumo tarp Lietuvos ir Kinijos šienainio eksportuotas bus pelningas? Ar dėl to per daug nepadidės šios lietuviškos prekės kaštai?

Aukšti standartai ir žemi įkainiai

Kinija – antra didžiausios pasaulio ekonomikos šalis. Į milžinišką jos rinką įvairios produkcijos eksportuoti siekia daugybė pasaulio įmonių. Viešumoje pasirodo nuomonių, kad mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, eksporto plėtrą į tolimas šalis neretai stabdo didelės logistikos sąnaudos. Vis dėlto logistikos specialistai mano, jog didelis atstumas – ne priežastis atsisakyti vežti savo gaminius į tolimąją Kiniją. Tą patvirtina ir pelningas Vakarų Europos šalių įmonių produktų eksportas į Kiniją. Kertinis tokios prekybos akmuo – ekonominis pagrįstumas. Ne tik mūsų šalies bendrovės domisi Kinijos rinka, bet ir patys kinai rodo didelį susidomėjimą Lietuva ir nori skatinti didesnį importą iš jos. Kinai itin vertina Europos Sąjungoje (ES) pagamintą produkciją. Lietuvos gamintojai turėtų pasinaudoti savo pranašumu – mūsų šalyje gaminamiems žemės ūkio, maisto produktams taikomi aukšti ES standartai, bet prekių įkainiai yra žemesni nei Vakarų Europoje. Tai didina galimybes plėsti žemės ūkio ir maisto pramonės gaminių eksportą į Kiniją.

Daugiau šnekame nei darome

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, jog Lietuvos potencialas didelis ir šalies ūkininkai, bendrovės gali pagaminti labai daug šienainio, tačiau esmė – kokie bus ekonominiai šių pašarų eksporto į Kiniją kaštai, kai atstumas toks didelis. Lietuviško šienainio savikaina nėra didelė. Žinoma, ekologinis kainuoja du tris kartus daugiau. Kalbant apie eksporto į Kiniją galimybes, pirmoje vietoje, pasak ŽŪR pirmininko, turi būti skaičiavimai, verslą turi lydėti ekonomika, o jau vėliau – ir politiniai susitarimai dėl prekybos. „Dabar kilo netgi savotiškas ažiotažas. Politikai tik ir šneka, kad vešime šienainį į Kiniją, tačiau ekonomistai tyli. Kas paskaičiavo, kiek jis kainuos, nugabentas į šią Azijos šalį? Apskritai, jau gal dešimt metų tik ir šnekame ar tiesiog pučiame burbulus, kad vešime į Kiniją daug pieno, mėsos, šieno, bet kol kas nieko nevežame arba vežame labai mažai. Pas mus ekonominė piramidė sudėliota ne taip, kaip reikėtų. Lietuva daugiausia eksportuoja žaliavų – medienos, grūdų, šieno, – užuot gaminusi ir kūrusi pridėtinę vertę“, – tvirtina A. Svitojus. Akivaizdžiausias žemdirbiams pavyzdys – eksportuojami grūdai: 1 t kainuoja nuo 150 iki 200 eurų. Nemažai grūdų eksportuojame, o kilogramas iš jų pagamintos duonos kainuoja apie 2 eurus. Taigi 1 tona tokios duonos kainuotų 2 tūkst. eurų. Grūdų pridėtinė vertė pakyla 10 kartų. „Užuot iš grūdų gaminę miltus, o iš jų – duoną, pyragus, mes grūdus išvežame, o iš Lenkijos įsivežame miltus ir taip prarandame pridėtinę vertę“, – apgailestauja ŽŪR pirmininkas.

Prarandama pridėtinė vertė

Analogiška padėtis ir su šienainiu. Jo į kitas šalis eksportuojama jau senokai, tačiau praėjusį rudenį buvo pirmas kartas, kai, pasak ŽŪR pirmininko A. Svitojaus, į Švediją, Suomiją, kitas šalis Lietuva šienainio išvežė bene daugiausia. „Anksčiau šienainio kaina Lietuvoje buvo 10–15 eurų už ruloną, o dabar pradėta mokėti po 20–30 eurų. Sakoma, kad kaina gali pakilti ir iki 40 eurų. Pradėjus vežti į Skandinaviją, šienainis pabrango du kartus. Kalbant ekonomiškai, vežti šieną iš Lietuvos į Kiniją – tai vežti vandenį arba orą“, – ironizuoja A. Svitojus. Iš pašarų galima sukurti dešimt kartų didesnę pridėtinę vertę, jei išvežtume sūrių, mėsos, kitų gaminių. Politikai, anot pašnekovo, turi derėtis dėl aukštesnio lygio produktų, o ne dėl eksporto žaliavų, nes jos nesukuria ekonominio efekto. „Paskaičiavau, kad Lietuvoje numulčiuojame gal iki 200 tūkst. hektarų pievų. Išbarstome žolę atgal į žemę nieko nepagamindami – tiesiog paleidžiame į orą. O galėtume tą žolę pjauti, auginti gyvulių, gaminti pieno, mėsos, vilnos, įvertindami, kokia kiekvieno produkto pridėtinė vertė. Didžiausia iš paminėtų – vilnos, 1 kg jos kainuoja apie 1 eurą. Iš 1 kg galima pagaminti 4 poras vilnonių šlepečių, o vieną jų porą užsieniui parduoda už 50 eurų. Taigi iš 1 euro gaunama 200 eurų pridėtinės vertės.Vertinant šiuos procesus ir juos skatinant turi įsijungti ekonomika, verslas, politika, o politikai tik džiaugiasi, kad į Kiniją vešime šieno. Tačiau juk mes savo ekonomiką turime kurti kitais pagrindais“, – teigia A. Svitojus.

Plukdys jūriniais konteineriais

Skuodo rajone įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „My Land LT“ dalį pagaminamo šienainio eksportuoja į įvairias Europos šalis, Saudo Arabiją, Malaiziją, Pietų Korėją, Indoneziją, Maltą, kitas valstybes. Per metus eksportuojama apie 15 tūkst. tonų šienainio. Pastaruosius kelerius metus „My Land LT“ intensyviai ieškojo eksporto galimybių į Kiniją, tyrė šios šalies rinką, susitiko su galimais partneriais. „Kinijos rinka atsivėrė ne dabar, kai nuvažiavo politikų, paspaudė kinams rankas ir drauge pasirašė protokolą. Iki šio etapo mes labai daug dirbome, kad tai įvyktų. Mūsų pakviesti buvo atvažiavę įvairūs Kinijos ekspertai, jie vertino mūsų šienainį, laukus, – teigia UAB „My Land LT“ direktorius Justinas Baltuška. – Mus domina Kinijos rinka, didelės eksportavimo galimybės. Į šią šalį šienainio vežti mūsų bendrovė galėjo jau anksčiau, turėjome potencialių pirkėjų, tačiau koją mums kišo tai, kad valstybės vis negalėjo tarpusavyje susitarti, nebuvo pasirašyti reikalingi dokumentai.“ Bendrovės negąsdina nei didelis atstumas iki Kinijos, nei transportavimo kaštai. „Mes ir dabar eksportuojame šienainio į tolimas šalis – Malaiziją, Saudo Arabiją, Korėją. Vešime ir į Kiniją. Transportavimo kaštai į tolimas šalis yra panašūs, nėra didelio skirtumo. Mes eksportuojame aukščiausios kokybės produktą – esame sukūrę analogų neturintį mišinį, patys auginame, sėjame savo pašarinių žolių sėklas. Mūsų šienainio kokybė ir vertė yra žymiai didesnė ir skiriasi nuo to, kurį įprastai ėda vietinės karvės“, – pasakoja J. Baltuška. Nors ir dabar bendrovė gana didelius aptariamo produkto kiekius eksportuoja į įvairias šalis, ji pajėgi pagaminti ir dar daugiau. „Skuodo rajone, aplinkinėse vietovėse žemės yra geros, žaliavos šienainiui užauginti yra daug. Be to, galima plėstis ir į kitus rajonus. Mūsų bendrovės šienainio eksportas į Kiniją – tik laiko klausimas, – tvirtina J. Baltuška. – Šiandien turime daug partnerių užsienyje, juos turime aprūpinti produkcija, bet eksportas į Kiniją bus kitas etapas, reikia tik dar daugiau gamybos pajėgumų, žaliavos. Visa tai artimiausiu metu planuojame įgyvendinti.“ Bendrovė „My Land LT“ šį produktą į Kiniją tikriausiai gabens jūros transportu jūriniuose konteineriuose. „Klaipėdos uostas visai šalia, į jį laivais daug prekių atplaukia iš Kinijos, taigi mes tais pačiais į Kiniją grįžtančiais konteineriais plukdysime ir savo šienainį“, – sako J. Baltuška.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė