Lokiai grįžta namo: meškų žemėlapio pėdsakais

– Kaip meškos atsiranda Lietuvoje, jeigu pasienyje su Baltarusija yra tvora? Kiek toli jos migruoja?

– Meškos Lietuvoje gyveno nuo seno, tai yra vietinis gyvūnas, todėl mes dabar sakome, kad jos į Lietuvą grįžta. Tačiau šie gyvūnai mėgsta nuošalumą, tarp žmonių joms nepatogu, todėl jos ir išnyko – dabar pas mus matome tik užklystančias meškas. Dažniausiai jos atšleivoja iš Baltarusijos – nesvarbu, kad pasienis aptvertas, tačiau yra pelkingų vietovių, raistų, kurie neužtverti, ir jos randa kelią pas mus iš Rytų. Taip pat meškos ateina ir iš Šiaurės, iš Latvijos, kur jų priskaičiuojama apie 150, o Estijoje jų yra net iki 1 000. Tad natūralu, kad jos atklysta ir pas mus.

– O natūraliai išgyvenusių Lietuvoje neliko išvis? Vietinė populiacija yra išnykusi?

– Ne, Lietuvoje nėra lokių nuo senų laikų. Liepą–rugpjūtį paprastai daugiau jų fiksuojame, nes vyksta meškų ruja, o patinai toli ir intensyviai migruoja. Įdomu, kad šiemet visai neseniai buvo fiksuota meška su trimis mažais meškiukais, vadinasi, ji čia ir atsivedė tuos jauniklius. Tai, matyt, galima sakyti, kad šie trys meškiukai jau yra vietiniai, nacionaliniai...

– Kiek iš viso šiuo metu yra meškų Lietuvoje? Arba kaip dažnai jos pas mus atklysta?

– Tas žemėlapis, kurį sukūrėme, pirmiausia buvo orientuotas į visuomenę, o ne į medžiotojus. Tikslas – informuoti visuomenę apie sugrįžtančią rūšį, kuri anksčiau buvo. Džiaugiamės, kad visuomenėje yra didžiulis susidomėjimas šiuo reiškiniu – diskusijos vyksta ir socialiniuose tinkluose, ir tradicinėje nacionalinėje žiniasklaidoje. Daugeliui išties smalsu, iš kur tos meškos pas mus atsirado, o kitiems jos asocijuojasi su grėsmėmis. Taigi, šiuo metu meškos užfiksuotos 12-oje taškų. Dažniausiai, aišku, tai yra pasikartojantys tų pačių meškų atvejai, tačiau dabar skaičiuojame, kad Lietuvoje kurį laiką nuolat aptinkamos 4–5 meškos, pavadinkime jas pretendentėmis nuolat gyventi Lietuvoje... Na, o jų buveinės – tai visas pasienis nuo Latvijos ir Baltarusijos.

– Žinoma, populiariausias, žmonių dažniausiai užduodamas klausimas: ar jos kelia pavojų grybautojams, uogautojams? Kaip apsisaugoti, sutikus miške ar laukuose mešką?

– Kol pas mus meškų yra labai nedaug, tikrai nėra pavojaus, todėl baugintis nereikėtų. Štai Estijoje, kur nedidelėje teritorijoje jų yra apie tūkstantį, pasisaugoti vertėtų rimčiau. Na, o pas mus jos kelia tik minimalią riziką, pavojaus varpais skambinti nereikėtų. Kita vertus, jos pas mus nėra medžiojamos, meškos yra Lietuvos raudonojoje knygoje ir mūsų ekosistemoje dar nėra įsitvirtinusios. Pavojų jos kelia tada, kai maitinasi, kai netoliese mato grobį arba turi jauniklių. Tokiu atveju nereikėtų artintis, pasišalinti iš tos vietos reikėtų kuo greičiau, nesmalsauti ir intensyviau nesidomėti meškos aplinka. Jeigu vis tiek yra kažkoks kontaktas, tai patartina pamėginti pačią mešką išgąsdinti. Yra įvairių teorijų. Pavyzdžiui, jeigu pavojus išties didžiulis, tai reikia gulti ant žemės, rankomis užsidengti gyvybinius organus, ypač galvą, siekiant išvengti rimtesnių traumų susidūrimo atveju. Na, o pats efektyviausias būdas atbaidyti mešką yra pipirinės dujos – tuose kraštuose, kur meškų yra daug, į mišką eiti būtina tik gerai pasiruošus, balionėlis lengvai pasiekiamas ranka, kur nors prie diržo, kad galėtum greitai sureaguoti. Tai būtų rekomendacija labiausiai bijantiems, tačiau geriausia yra, pamačius mešką, greitai atsitraukti, na, dar yra teorija, kad padeda, jeigu žmogus iškelia rankas ir mėgina atrodyti kuo didesnis...

– Kiek pas mus atklystantys lokiai yra pavojingi naminiams gyvūnams ar ūkininkų laikomiems gyvuliams? Kaip juos apsaugoti?

– Su laiku, didėjant lokių populiacijai, jie gali kelti pavojų ir naminiams gyvūnams, gyvuliams. Štai matau pranešimą iš Estijos, kad estai per 1,5 mėn. sumedžiojo 100 meškų ir jau įvykdė valstybės nustatytą limitą. Tai išties yra daug. Mes nuolat bendraujame su kolegomis ir kitose Baltijos šalyse, tai medžiotojai praneša, kad meškos išties pjauna karves, jaučius, avis... Tai natūralu, nes meškos yra visaėdis gyvūnas, mintantis tiek mėsa, tiek augaliniu maistu – uogomis, grybais. Kita grėsmė yra bitininkams, nes meškos išties mėgsta pakopinėti medų. Lietuvoje jau turime išdraskytų avilių.

Taip, tam tikros grėsmės egzistuoja, bet aliarmo skelbti ir pernelyg bijoti nereikėtų. Mes, medžiotojai, būtinai apie tokius atvejus informuosime. Galiausiai ir tas žemėlapis buvo sukurtas, kad žmonės galėtų matyti, kokiose vietovėse meškos pasirodė, ir galėtų pasiruošti bei labiau apsaugoti savo augintinius. Taip pat tai aktualu ir visiems grybautojams bei uogautojams – pasidomėkite, prieš vykdami, ar ten užfiksuoti lokiai. Vis tik geriausia meškoms suteikti ramybę ir tai rodo jų pasirodymų tendencijos: jos aptinkamos pačiuose gūdžiausiuose miškuose – Biržų girioje, Panevėžio r. Žaliojoje girioje, Labanoro, Šimonių giriose... Jos mėgsta didelius, tamsius miškus, todėl geriau tokių vietų žmonėms vengti.

– Minėjote, kad Lietuvoje meškų medžioti negalima. Tuomet ką daryti ūkininkams, jeigu meškos lenda pjauti jų gyvulių? Ar gali lokį atgrasyti kokia nors elektrinė tvora?

– Taip, nuo išpuolių prieš naminius galvijus tai padeda apsisaugoti. Kaip ir visos gyvūnų rūšys, meškos taip pat jaučia silpną elektros įtampą ir tiesiog ten nesiartina.

– Ar medžiotojai kaip nors reaguoja į pranešimus apie pastebėtus plėšrūnus? Kiek tenka girdėti, ūkininkai dažnai skundžiasi, kad štai vilkų išpuolių daugėja, o medžiotojų neprisišauksi. Gal ir su meškomis, jeigu jų skaičius didės, bus panaši situacija?

– Mes nuolat raginame medžiotojus reaguoti į žmonių signalus. Vilkų per sezoną sumedžiojame daugiau nei 300. Visada skatiname kolegas, kai yra išpuolis prieš naminius galvijus, įsitraukti į vilkų medžioklę. Nors dar vilkų medžioklės sezonas neprasidėjęs, bet jeigu būrelis gauna seniūnijos prašymą ir išduotą leidimą, reikėtų patraukti į šoną visas kitas medžiokles ir padėti tos seniūnijos ūkininkams. Mes ir mokslininkai tokį vilką, kuris papjovė naminį gyvulį, vadiname probleminiu – jeigu jis vieną kartą papjovė, vadinasi, tą darys sistemiškai, nes jis pasigavo lengvą grobį ir paragavo naminio gyvulio kraujo, kuris yra kitoks negu laukinio. Yra tiesiog užkoduota, kad jis ir toliau eis pjauti naminių galvijų. Sveikas vilkas gamtoje pats turi susirasti grobio ir nesiartinti prie žmonių ar galvijų buvimo vietų. Jeigu jau taip atsitiko, reikia kuo skubiau tokį vilką pašalinti, nes jis nuolat tai kartos. Jeigu jau vietos medžiotojai tingi, tai duokite tą teisę išmanantiems, kas galėtų tokį vilką sumedžioti. Čia turi būti bendradarbiavimas tarp ūkininkų ir medžiotojų. Na, o meškos kol kas tokio pavojaus nekelia ir žalos ūkininkams nedaro, jeigu neskaičiuotume tų kelių išdraskytų avilių...

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.