LPK: didinant dyzelino akcizą įmonės su kaimynais tariasi dėl ilgalaikio jo tiekimo

„Mūsų kuro naudotojai vengia Lietuvos rinkos ir pilasi kurą kitose šalyse. Kas įvyko jau dabar, kadangi kainos ženkliai skiriasi tarp mūsų ir kaimynų, įmonės jau persitvarko tiekimo grandines ir pasirašo ilgalaikius kontraktus dėl kuro tiekimo su tų šalių įmonėmis. Jau padaryta didžiulė žala ir reikia galvoti, kaip tą žalą ištaisyti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė LPK ekonomistė Eglė Stonkutė.

Pasak jos, dėl Finansų ministerijos siūlymo nuo kitų metų dar 4 centais padidinti dyzelino akcizą nuostolių patirs ne tik transporto, bet ir kiti ūkio sektoriai, be to, didės ir suskystintų naftos dujų akcizas.

„Didėja akcizas suskystintoms naftos dujoms, kas yra labai svarbu pramonei, kuri, naudodama aukštų temperatūrų gamybinius procesus, jas naudoja. Šitiems sektoriams energetinių išteklių kainos ženkliai didėja“, – pabrėžė pramonininkų atstovė.

E. Stonkutė, be kita ko, pabrėžė, kad dėl didelių kuro kainų vežėjai vengia Lietuvos rinkos.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo padidinti pastoviąją dyzelino akcizo dalį, bet nedidinti kintamosios dalies – CO₂ dedamosios. Pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.

Seimo komitetas trečiadienį nepritarė tokiai Akcizų įstatymo pataisai

Pasak komiteto pirmininko Algirdo Syso, keturi Seimo nariai balsavo už, trys – prieš, o du susilaikė. Anot jo, šis sprendimas nėra blogas Finansų ministerijai – jei Seimas pritartų komiteto sprendimui, liktų galioti ankstesnės Vyriausybės planas akcizą nuo sausio didinti 10 centų.

„Žiūrint iš Finansų ministerijos pozicijų, šitas atmetimas yra naudingas biudžetui, nes priėmus šitas pataisas, biudžetas prarastų 61 mln. eurų“, – BNS teigė socialdemokratas.

Jo teigimu, po šio komiteto sprendimo dėl įstatymo projekto bus balsuojama Seimo salėje – arba visas projektas bus atmestas, arba Seimas nepritars komiteto išvadai, ir projektas bus perduotas svarstyti kitam komitetui.

„Yra du keliai: arba susitariama ir projektui duodama žalia šviesa, arba einama į salę ir bandoma žaisti rusišką ruletę“, – sakė politikas.

Verslo konfederacijos atstovas Emilis Ruželė komitete teigė, kad dėl šių metų pradžioje padidinto dyzelino akcizo šiemet surenkama mažiau mokesčių nei planuota, todėl jis siūlo nedidinti pastoviosios akcizo dedamosios, kaip siūlo Finansų ministerija.

„Verslo konfederacija siūlo nedidinti ir pagrindinės dalies akcizo. Priežastis labai paprasta – buvo planuojama, kad (dėl akcizų didinimo) sumažės šešiais procentais mokesčių surinkimas, o sumažėjo 16. Tai susiję su gerokai mažesniu akcizu Latvijoje ir Lenkijoje“, – Biudžeto ir finansų komitete teigė E. Ruželė.

A. Sysas BNS teigė, kad mažesnis dyzelino vartojimas nedaro labai didelio poveikio biudžetui.

„Šiais metais dyzelio suvartojimas sumažėjo beveik 16 proc., bet iš akcizų yra surenkama daugiau (mokesčių – BNS). Dalis tolimųjų reisų vairuotojų (dyzelino baką – BNS) pildosi čia, bet daugiausia pildosi kitose šalyse, bet tai nėra katastrofiškas dalykas mūsų biudžetui", – sakė A. Sysas.

Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad tokie verslo siūlymai gerokai sumažintų biudžeto pajamas.

„Jeigu būtų sustabdomas ne tik CO₂ dedamosios, bet ir pastoviosios dedamosios didinimas, būtų 102 mln. eurų netekimai (biudžeto pajamų – BNS) vietoj 61 mln. eurų. Jeigu bandytume orientuotis į Lenkijos akcizus, tai netektume apie 205 mln. eurų. Jeigu įvestume PVM grąžinimo modelį, tai netektume apie 130 mln. eurų. Tie skaičiai yra pakankamai nemaži ir prie esamo 61 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo viceministras.

Atsakydamas į buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės klausimą, ar CO₂ dedamosios augimo stabdymas suderintas su Europos Komisija, D. Sadeckas pabrėžė, kad tai nekelia rizikos Lietuvos įsipareigojimams pagal Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).

Pasak konservatoriaus Mindaugo Lingės, kuriamas blogas precedentas, kai koreguojami ankstesnės Vyriausybės sprendimai dėl akcizų didinimo.

„Tie sprendimai, kurie yra priimti, jie yra į ateitį programuoti ir buvo žinomi iš anksto, leidžia prisitaikyti, pasiruošti. Tas atsukinėjimas (sprendimų – BNS) turės finansines ir precedento pasekmes. Kas gali (pasakyti – BNS), kad mes to neturėsime su kiekvienų metų biudžetu, kada interesų grupės sau bandys panaikinti buvusius sprendimus“, – kalbėjo politikas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas parengusi Finansų ministerija pasirinko švelniausią variantą, kaip koreguoti 2026 metų akcizų politiką. Pasak jo, svarstyta, ar akcizą sumažinti iki 2024-ųjų lygio, prilėtinti jo didinimą arba nekeisti dar konservatorių Vyriausybės parengto akcizų plano, numatančio spartesnį jo didinimą.

Seimas spalį ėmėsi svarstyti kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybės pateiktą siūlymą šiek tiek padidinti dyzelino akcizą – dėl to litras šio kuro brangtų 4 centais.

A. Sysas tuomet sakė, kad siūlymas leidžia tikėtis, jog Lietuvoje bus parduota daugiau dyzelino ir taip į biudžetą surinkta daugiau pajamų.

Verslas anksčiau paragino valdžią dyzelino akcizą mažinti iki 44 centų už litrą, kad vežėjai vėl piltųsi kurą Lietuvoje.

Vyriausybė yra linkusi kitąmet anksčiau numatytą dyzelino akcizo didinimą atidėti 2027 metams. Ministras interviu BNS kiek anksčiau sakė, kad jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. eurų pajamų.

Autorius Lukas Oželis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.