LSMU Laukinių gyvūnų globos centras: auga skaičius gyvūnų, kuriems suteikta pagalba, pranešimų – ketvirtadaliu daugiau

LGGC vadovės Justinos Morkūnaitės vertinimu, didėjančios LGGC veiklos apimtys, pranešimų skaičius pirmiausia atskleidžia augantį visuomenės sąmoningumą, aktyvumą: dauguma žmonių jau žino, kur kreiptis radus galimai sužeistą laukinį gyvūną, dėl to neretai pagalba jam – spartesnė, veiksmingesnė. 

Nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių

Kiekvienas mūsų atsakingu elgesiu galime prisidėti, kad nukentėjusių gyvūnų būtų mažiau: nepalikti atliekų gamtoje, ant stiklo vitrinų klijuoti apsauginius ženklus, nepaleisti gyvūnų augintinių be priežiūros,  atsakingai vairuoti, nemaitinti laukinių gyvūnų, kai to nereikia. 

„Nors neretai gyvūno sužeidimo priežastys lieka neaiškios – vis dėlto didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių,“ – pabrėžė J. Morkūnaitė. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės – kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Į LGGC patenka ir kliniškai sveikų gyvūnų, tarp jų daugiausia – tėvų netekusių jauniklių.

Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės – valai, kabliukai, įvairios atliekos. LGGC specialistams šiemet teko vaduoti geltonskruostį žaltį, kuris užšliaužė ant lipnios priemonės, skirtos kenkėjams naikinti, ir prilipo – tai sukėlė gyvūnui itin didelių kančių. 

Kita nemaža problema – tyčiniai gyvūnų sužalojimai. Vien per 9 šių metų mėnesius į LGGC pateko net 14 pašautų gyvūnų. Dažniausiai pašaunami varniniai  paukščiai ir baltieji gandrai.

Per pastaruosius metus Centre penktadaliu išaugo ir paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų ar konfiskuotų gyvūnų laikinoji globa: šiemet per 9 mėnesius ji suteikta 247 gyvūnams. Beveik šimtui laukinių gyvūnų nuo LGGC veiklos pradžios rasti nuolatiniai laikytojai Lietuvoje ar užsienio šalyse, dažniausiai – laukinių gyvūnų globos centruose, suteikiančiuose ilgalaikės globos sąlygas gyvūnams, zoologijos soduose.

Naujausiais duomenimis apie laukinių gyvūnų gerovę LGGC specialistai dalijosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Aplinkos ministerijos surengtoje konferencijoje „Laukinių gyvūnų gerovė ir apsauga: tarp gamtos savarankiškumo ir žmogaus pagalbos ribos“. 

Ši konferencija tampa reikšminga tribūna gamtininkams, mokslininkams, įvairių aplinkos apsaugos sričių specialistams, ekspertams, entuziastams. Šiųmetis renginys išsiskyrė itin plačia su laukinių gyvūnų gerove susijusia tematika: nuo įdomių gyvūnų gerovės iniciatyvų Lietuvos zoologijos sode – iki konkrečių pilkųjų ruonių, baltųjų gandrų, šikšnosparnių išgyvenimo, adaptacijos tyrimų. 

Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pastebėjo: antrus metus veikiantis LGGC jau kuria pokyčių laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje – bet Lietuvoje kasmet susiduriama ir su visiškai naujais iššūkiais – kaip rudasis lokys Vilniuje, gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose, masinės paukščių nykštukų žūtys pajūryje. Specialistė pažymėjo, jog dauguma klausimų aktualūs ir tarptautiniu mastu. 

Barsukui – letenų įtvarai

LGGC veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius dalijosi ir įkvepiančiomis laukinių gyvūnų gelbėjimo istorijomis, ir sunkumais, su kuriais tenka susidurti.

„Jokiame vadovėlyje nerastume aprašyta, ką daryti, kai jauno barsuko sausgyslės ir raumenys nesivysto, kaip turėtų. Gelbsti žinios ir patirtis: barsukui pagaminti specialūs letenų įtvarai, skirti įvairūs sisteminiai papildai ir kasdienis judėjimas bent 15 min. Po mėnesio gyvūnas pradėjo stipriau vaikščioti, po keleto mėnesių paleidome jį atgal į gamtą – užaugintą, sustiprėjusį ir priaugusį 10 kilogramų,“  – pasakojo veterinarijos gydytojas.

Taip pat R. Matevičius  priminė, kad tokiais atvejais, kai plėšrūnas užpuola grobį, ar du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos, gyvūnas gina savo jauniklius arba ginasi pats – pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia. „Gelbėti“ gyvūno nereikėtų ir tokiu atveju, kai jauniklis vienas, „pasiklydęs”, mieste, tačiau saugioje aplinkoje, kai nėra pavojaus jam ar žmonėms, ar kai gyvūnas sveikas, tačiau kelia baimę ar nepatogumų gyventojams.

Laukiniai gyvūnai miestuose: kokie pavojai?

„Gyvūnai ieško, kur jiems geriau – ir atkeliauja į miestus. Šito neišvengsime,“ – pastebėjo LSMU VA Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centro atstovė dr. Jūratė Kučinskienė, pasidalijusi įžvalgomis apie visame pasaulyje aktualią laukinių gyvūnų mieste problemą, jos priežastis, pavojus, apsaugos priemones.

Viena priežasčių, dėl kurių laukiniai gyvūnai atkeliauja į miestus – nes čia jie randa maisto, prisitaiko ir išgyvena. Pastebėta, kad miestuose laukinė gyvūnija keičia savo elgseną: išplečia natūralią mitybą, įtraukia į ją ir žmonių maistą. Taip pat – sumažina savo gyvenamąją teritoriją, tampa aktyvūs ir medžioja naktį. Kita priežastis – klimato kaita. Keičiantis temperatūroms, gyvūnai migruoja, ieškodami palankesnių sąlygų, tad neatmestina, kad ir pas mus atsiras naujų rūšių. 

Didžiausi pavojai gyvūnams miestuose – susidūrimas su automobiliais, oro ir aplinkos tarša.

Skaičiuojama, kad vien Europos miestuose kasmet po automobilių ratais žūsta maždaug 124 mln. paukščių ir 29 mln. žinduolių. Mokslininkė atkreipė dėmesį, jog kurdami, projektuodami miestus ateičiai, turėtume formuoti tam tikrą politiką ir numatyti „žaliuosius koridorius“ laukinei gamtai. 

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėja Toma Bulauskienė aptarė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. laukinių gyvūnų laikytojų. Pagal išduotus leidimus nelaisvėje laikomos 96 laukinių gyvūnų rūšys. Daugiausia Lietuvoje iš žinduolių laikoma danielių (beveik 20 tūkst.) ir tauriųjų elnių (apie 11 tūkst.).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė informavo, jog iš laikytojų šiemet dėl netinkamų laikymo sąlygų ar neteisėto laikymo paimti 247 laukiniai gyvūnai, iš jų – 7 ropliai, 170 paukščių, 70 žinduolių.

„Norint užtikrinti gyvūno gerovę, būtina jam suteikti pakankamai priemonių užsiimti įvairiomis veiklomis, skatinančiomis natūralią elgseną“, – pastebėjo Lietuvos zoologijos sodo mokslinės veiklos skyriaus vadovas Airingas Šuopys, pasidalijęs patirtimi, kokios praktikos taikomos didžiųjų gyvūnų gerovei užtikrinti. Tarp pasitvirtinusių inciatyvų – žirafų ir zebrų laisvalaikis viename voljere (žirafos netgi specialiai numeta savo pašarų, kad zebrai ateitų drauge paėsti), papildomos stacionarios ar atskiros užimtumo priemonės, kai gyvūnui tenka papildomai įdėti pastangų, kad išsitrauktų pašaro.

Pasak LGGC vadovės J. Morkūnaitės, LGGC ir toliau sieks vienyti  įvairių sričių ekspertus prasmingoms diskusijoms laukinių gyvūnų gerovės Lietuvoje temomis.

LSMU informacija