„Lytagra“: nepaisydami sunkumų, ūkininkai žengia pažangos keliu

Reikalingos veiksmingos priemonės

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas „Ūkininko patarėjui“ teigė: „Jeigu atsuktume laiką lygiai metais atgal, pamatytume, kad tuomet pieno ir apskritai gyvulininkystės sektoriuje buvo viena situacija, o šiandien – kardinaliai kitokia. Visų pirma, žalio pieno supirkimo kainų kritimas, labai didelis ir staigus jų sumažėjimas išprovokavo itin sunkų laikotarpį.

Ir šiandien ūkininkams, jų ūkiams kyla labai daug klausimų. Vienas svarbiausių – kur judame toliau? Nes nėra jokio apibrėžtumo. Vėl patekome į kainų žirkles. Viskas buvo sugriauta, o tokią situaciją daugiausia išprovokavo išaugusios energijos išteklių sąnaudos.“

Pasak R. Norvilo, žalio pieno supirkimo kainos juda viena kryptimi, o gamybos sąnaudos – visiškai priešinga. Viena kreivė kyla į viršų, kita leidžiasi žemyn. Tos kainų žirklės vis labiau spaudžia ūkininkus, o investicijos reikalauja labai didelių lėšų. Jis sakė, kad „Lytagros“ kolektyvas supranta ūkininkų padėtį ir mato, kas vyksta šiandien. Vėl pradėtas paraiškų rinkimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), tačiau ir šioje srityje kyla nemažai klausimų. „Jeigu iš tikrųjų norime pristabdyti karvių skaičiaus mažėjimą ir pieno gamybos apimčių kritimą, reikalingos konkrečios, veiksmingos priemonės. Vien kalbų tikrai neužtenka. Turime sudaryti galimybes ūkiams investuoti net ir šiuo sunkiausiu laikotarpiu. O pieno sektoriui, ko gero, dabar yra vienas sudėtingiausių laikotarpių. Bet gyvulininkystės ūkiuose nemaža dalis įrangos jau yra nusidėvėjusi, ją būtina atnaujinti. Apie tai turime kalbėti ir ieškoti sprendimų. Ūkis, kuris kažkada investavo į įrangą, didino gyvulių skaičių, šiandien galbūt dar turėtų galimybių investuoti. Pasitelkęs kreditus, dalį nuosavų lėšų ar apyvartinių išteklių, jis galėtų įgyvendinti naujus projektus. Tačiau patekti tarp tų, kuriems NMA skirtų investicijų kompensaciją, praktiškai neįmanoma“, – teigė „Lytagros“ komercijos direktorius. Anot jo, tada ir kyla hamletiškas klausimas – būti ar nebūti? Tas, kuris gali investuoti, neturi galimybės gauti paramos, o tas, kuris galėtų gauti paramą, dažnai jau nebeturi finansinių galimybių investuoti. Tai uždaras ratas, iš kurio labai sunku ištrūkti.

„Šią situaciją turėtume aiškiai matyti, – tęsė redakcijos pašnekovas. – Tikimės, kad ir Žemės ūkio ministerija, ir NMA, praėjus visiems tiems pastarojo meto sukrėtimams, pagaliau išgirs žemdirbius. Tikrai turėtų juos išgirsti. Tačiau į šią problemą reikėtų pažvelgti plačiau. Visi ūkiai, visi žemės ūkio produkcijos gamintojai turėtų būti vertinami vienodai. Nesvarbu, ar tai didelis, ar vidutinis, ar mažas ūkis. Mes jų nesegmentuojame. Į gyvulininkystę, į pieno sektorių žiūrime plačiau, pilietiškai, kaip į visai valstybei svarbią ūkio šaką. Todėl ir priimant sprendimus reikėtų atsižvelgti į visų ūkių padėtį, o ne taip smarkiai juos skirstyti į atskiras kategorijas.“

R. Norvilo manymu, jeigu ūkis nebeturi finansinių galimybių, jeigu dirba nuostolingai, o jo sąnaudos jau seniai aplenkė pajamas, apie kokias investicijas galima kalbėti? Jeigu už pagamintą produkciją, už pieno litrą ar toną gaunama mažiau, negu kainuoja ją pagaminti, investicijoms paprasčiausiai nebelieka pinigų. „Jeigu tokia padėtis užsitęsia, problemos tik didėja. Ūkininkai nebegali atnaujinti technikos, įrangos, viso savo technikos parko. Ir ši situacija taip pat darosi vis dramatiškesnė. Nors tiek ūkininkai, tiek mes puikiai suprantame, kad technikos ir įrangos atnaujinimas turi vykti nuolat, sistemingai. Negalima šio proceso visiškai sustabdyti. Jeigu užstringame vieniems, antriems ar tretiems metams, vėliau prisidarome dar didesnių problemų. Technika sensta, ją remontuoti kainuoja vis daugiau, mažėja darbo našumas, o investicijų poreikis tik auga. Todėl, kalbant ūkiškai, su pinigais šiandien tikrai nėra lengva. Mes ant jų, kaip sakoma, nesėdime. Ir ūkininkai ant pinigų nesėdi. Finansinė padėtis sudėtinga visoje grandinėje“, – aiškino „Lytagros“ komercijos direktorius.

R. Norvilas patikslino, kad kalba apskritai apie ūkininkus, technikos tiekėjus, gamintojus. Visi susiduria su panašiomis problemomis. „Lytagrai“ tam tikra prasme pasisekė, nes ji atstovauja pasaulinio lygio technikos gamintojams. Šiuo atveju savotišku lakmuso popierėliu tampa tokie gamintojai, kaip „Lely“, „Krone“, „Fliegl“, kurių produkcija nemaža dalimi orientuota į gyvulininkystės ūkius.

„Gerai, kad šie gamintojai turi rinkas Pietų Amerikoje, kur situacija yra geresnė, taip pat Šiaurės Amerikoje ir kitose rinkose. Kai kurios bendrovės turi galimybių realizuoti produkciją ir Azijoje. O štai Europa juda žemyn su visomis savo žaliosiomis teorijomis ir panašiais dalykais. Vieni keliai užsidaro, kiti apribojami, o mes tampame vis mažiau konkurencingi, todėl šiandienę situaciją įvardyčiau kaip tikrai dramatišką“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Nauji robotai – išmanesni, našesni

Šį kartą gyvulininkystės paro­doje buvo pristatyta nauja melžimo sistema „Lely Vector MFR Next“, pelniusi parodos medalį.

„Lytagros“ Gyvulininkystės skyriaus vadovas Rimgaudas Pocevičius sakė, kad „Lely“ kompanija gamina automatizuotus sprendimus gyvulininkystės – melžiamų karvių ir mėsinių galvijų – ūkiams. Tai automatinės melžimo, šėrimo, tvartų priežiūros sistemos. Praėjusiais metais „Lely“ pristatė melžimo robotą „Astronaut A5 Next“. Lietuvoje šie robotai jau darbuojasi keturiuose ūkiuose. Kokių naujovių turi šis robotas, palyginti su ankstesniais modeliais? Pirmiausia buvo atnaujinta operacinė sistema, kuri leidžia naudotis naujomis funkcijomis, atlikti nuotolinę diagnostiką, taip pat nuotoliniu būdu atnaujinti programinę įrangą.

„Į šį melžimo robotą taip pat įdėtas naujas spenių aptikimo sensorius – TDS2+ sistema su kamera. Ši sistema veikia kartu su lazeriu ir kamera bei padeda robotui tiksliau nustatyti spenių padėtį bei atlikti melžimo procesą. Tai palengvina roboto darbą ir užtikrina sklandesnį melžimą“, – teigė R. Pocevičius.

Dar viena svarbi naujovė – automatinis pieno filtras. Tai automatinė pieno filtravimo sistema, kuriai nereikia reguliariai rankomis keisti medžiaginio filtro. Sistema sukonstruota taip, kad tas pats vanduo, veikiamas slėgio, nuplauna labai smulkų metalinį filtro tinklelį. Vandens slėgis pašalina susikaupusius nešvarumus, todėl filtras išsivalo automatiškai.

„Anksčiau pieno filtrą reikėdavo keisti tris kartus per parą, o vienas keitimas užtrukdavo, tarkime, septynias minutes, tad per parą susidarydavo 20–21 minutė, – kalbėdamas apie filtro privalumus, teigė R. Pocevičius. – Vadinasi, tiek laiko ūkininkas dabar gali sutaupyti kiekvieną dieną. Per metus susidarytų jau apie penkias laisvas darbo dienas. Galima sakyti, kad ūkininkui tai jau visai neblogos papildomos atostogos, kurias suteikia ši naujovė.“

Taip pat buvo patobulinta pieno atskyrimo sistema. Atnaujinti ir kiti melžimo roboto veikimo sprendimai, patobulinta statistinių duomenų kaupimo bei analizės sistema.

„Lietuvoje jau instaliavome ir naują automatinę šėrimo sistemą – „Lely Vector MFR Next“, kuri gana sėkmingai veikia. Ji pati pasikrauna pašarus, juos susmulkina, paruošia reikiamą kiekį ir sumaišo, o elektrinis pašarų dalytuvas išdalija karvėms. Važiuodamas jis taip pat stebi pašarų likučius, juos pristumia, nuskenuoja. Veždamas pašarus vienai ar kitai karvių grupei, dalytuvas pravažiuoja pro šėrimo vietas, įvertina, kiek pašarų dar likę, ir pagal tai organizuojamas tolesnis jų dalijimas“, – pasakojo R. Pocevičius.

Jis taip pat patikslino, kad pašarai dalijami ne pagal nustatytą laiką, nes, pavyzdžiui, karštą dieną karvės jų suėda mažiau. Jei pašarų bus paruošta per daug, jie tiesiog kais ir ges. Tuomet ūkininkui tektų pačiam koreguoti šėrimo laiką, kad pašarai būtų dalijami rečiau. O ši sistema stebi pašarų likučius ir pagal juos reguliuoja tolesnį dalijimą. Naujajame „Vector MFR Next“ buvo sustiprintas rėmas ir važiuoklė, todėl jo keliamoji galia padidėjo 35 proc. – vienu kartu pakrautas jis gali vežti 800 kg pašarų.

Kaip pažangiausi Europos ūkininkai

Upynos sen. (Šilalės r.) ūkininkas Regimantas Gudauskas plėtoja mišrųjį ūkį – užsiima ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Laiko apie 200 galvijų, iš jų 100 – melžiamos karvės.

„Situacija gyvulininkystėje, kaip ir visame žemės ūkio sektoriuje, šiuo metu tikrai įtempta, – ŪP teigė R. Gudauskas. – Gerokai išaugo gamybos išlaidos, o produkcijos supirkimo kainos sunkiai padengia gamybos sąnaudas. Todėl susiduriame su rimtais iššūkiais, kurie verčia ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti ūkio gyvybingumą ir užtikrinti jo ateitį. Savo ūkyje turime įsigiję du melžimo ir vieną šėrimo robotą. Šiomis technologijomis naudojamės jau beveik metus. Žinoma, toks sprendimas tikrai pasiteisino. Nors dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinti tokias investicijas buvo nelengva, šiandien rezultatas mus tenkina.“

Ūkininkas pasidžiaugė, kad gerokai sumažėjo rutininių darbų, atsirado galimybė geriau planuoti savo laiką. Anksčiau buvo kitokios gyvulių laikymo sąlygos, daugiau kasdienių darbų, kuriuos reikėdavo pradėti griežtai nustatytu laiku ir dirbti tiek, kiek būtina.

„Dabar, kai ūkyje triūsia robotai, galime daug lanksčiau organizuoti darbus, lengviau planuoti laiką ir derinti darbuotojų užimtumą. Visos 100 mūsų melžiamų karvių melžiamos robotais. Įdiegus šias technologijas, sumažėjo ir darbo jėgos poreikis. Tačiau svarbu ne vien tai, kiek darbuotojų gali pakeisti robotai. Iš esmės pasikeitė pats darbo organizavimas. Anksčiau daug laiko tekdavo skirti pasikartojantiems, kasdieniams darbams, o dabar jų gerokai sumažėjo. Žinoma, kad šios investicijos visiškai atsipirktų, labai laukiame gerėjančios situacijos žemės ūkyje. Dabartinėmis sąlygomis, kai gamybos sąnaudos didelės, o produkcijos supirkimo kainos nėra palankios, investicijų atsipirkimas tampa rimtu iššūkiu. Vis dėlto pasirinktu keliu esu patenkintas“, – džiaugėsi redakcijos pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad yra labai dėkingas už galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Būtent dėl jos galėjo įsigyti naujausias technologijas, modernizuoti savo ūkį.

„Dalyvavome ūkių modernizavimo paramos priemonėje. Tik dėl šios paramos sugebėjome įsigyti melžimo bei šėrimo robotus ir rekonstruoti ūkio pastatus. Be tokios paramos įgyvendinti šias investicijas būtų buvę labai sunku. Man, kaip ūkininkui, tikrai džiugu, kad turime galimybę diegti pažangiausias technologijas ir modernizuoti savo ūkius. Žinoma, visa tai padaryti nėra lengva, reikia nemažai pastangų, ryžto ir investicijų. Tačiau svarbiausia, kad tokia galimybė yra. Tai įrodo, jog ir Lietuvos ūkininkai gali dirbti taip pat moderniai, kaip pažangiausi Europos ūkininkai“, – įsitikinęs R. Gudauskas.

Nr. 150/7