„Lytagra“: visi ūkininkai reikalingi ir laukiami

Sieja daug vilčių

„Lytagros“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šiemet aktyvesni buvo pienininkystės ir gyvulininkystės sritis pasirinkę ūkininkai. Anot jo, „Lytagra“ neskirsto ūkininkų nei į smulkiuosius, nei į stambiuosius, visi jai yra reikalingi, laukiami. „Lengva dirbti ir su smulkesniais, nes veikia „Lytag­ros“ parduotuvės rajonuose. Žaliasis konvejeris, t. y. šienavimo ir kita technika, turi paklausą, todėl manyčiau, kad šie metai šitoje srityje neturėtų būti prasti, – kalbėjo ŪP pašnekovas. – Tikiu, kad ir stambesni, ir smulkesni stengsis pasinaudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis, nes gyvulininkystės ūkiai atsiperka ir yra kuriama pridėtinė vertė. Kalbama, kad karvė duoda kelis kartus daugiau naudos nei 1 ha kviečių. Mokslo žmonės yra paskaičiavę, kad vidutinis gyvulininkystės ūkis gauna 3–4 kartus daugiau pajamų, nei besiverčiantis vien tik augalininkyste.“

A. Balsys pripažino ir tai, kad nereikia pamiršti prieraišumo – prie gyvulių reikia dirbti 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę. Todėl kiekvienas gaspadorius renkasi pagal savo galimybes.

Tarsi šveicariškas laikrodis

„Lytagros“ komercijos direktorius Rimas Norvilas prisiminė, kaip prieš beveik tris dešimtmečius tuometis Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius Albinas Kusta ir šalies verslo atstovai, kurių nebuvo daug, nepabijojo surengti parodą „Ką pasėsi...“ akademijos trečiuosiuose rūmuose.

„Įmonės per visus parodos gyvavimo metus irgi augo, tobulėjo, kaip sakė šios parodos atidaryme žemės ūkio ministras I. Hofmanas, jeigu prieš 50 ar 80 metų keitėme arklius į traktorius, tai dabar – traktorių į traktorių, bet dabar traktoriai jau gali būti be traktorininko, su išmaniosiomis technologijomis. Už mano nugaros matote, koks „žvėris“ stovi – „New Holland CR11“. Kombaino pjaunamoji yra net 15 m pločio, kombainas aprūpintas inovatyviausiomis ir pažangiausiomis technologijomis, kurios apima automatinio vairavimo su RTK 2 cm tikslumo signalo korekcija, derlingumo ir derliaus analizės, važiavimo greičio reguliavimo bei automatinio parametrų nustatymo sistemas, kurios leidžia dirbti preciziškai. Kombainas pasižymi 20 proc. našesniu darbu negu ankstesnis modelis CR10.90 ir mažesnėmis kuro sąnaudomis. Visa tai leidžia optimizuoti darbo procesus ir užtikrinti didžiausią efektyvumą.

Šis kombainas atvežtas Lie­tuvos ūkininkams ir yra pirmasis toks Baltijos šalyse. Tokio sukomplektuoto kombaino kaina prasideda nuo 800 tūkst. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)“, – pasakojo R. Norvilas.

Komercijos direktorius dar kartą priminė premjero G. Palucko ištartus žodžius, kad orientuotis reikėtų ne vien tik į technikos kainą. Ūkininkas šiandien yra tikras verslininkas, nes ištobulinti ekseliukai, todėl paskutinėje eilutėje esančius litrus, tonas, metrus ar dar kažką verčia, konvertuoja į eurus ir mato, ką tas kombainas gali padaryti, kiek jis yra ekonomiškas. Ir ne arkliais reikia matuoti dabartinės technikos galią, o tuo, kiek pinigų reikia įdėti, kad kiekviena tona parbėgtų, reikia žiūrėti, kokie nuostoliai, kokia degalų ekonomija, kiek žmogus gali pavargti.

„Šiam kombainui bus išskirtinės pardavimo sąlygos, jau turime sąrašiuką asmenų, kurie taikosi jį įsigyti. Ūkis, norintis įsigyti kombainą „New Holland CR11“, turi sėti ne mažiau kaip 1 000 ha javų. Šią vasarą vyks kombaino demonstracijos, ūkininkai galės jį išbandyti savo grūdinių kultūrų lauke. Jau yra sąrašas norinčiųjų tai padaryti iš Kupiškio, Panevėžio, Šakių ir kitų rajonų. Atrinksime iki dešimties ūkių iš skirtingų regionų. Po truputį šalyje populiarėja sojos, o šis kombainas šiai kultūrai puikiai tiks. Ankštines kultūras reikia pjauti kuo žemiau ir tas pjovimas turi būti kuo tikslesnis. O kombainas net ir kurmiarausį gali apeiti. Pagal savo gabaritus visą darbą jis atlieka preciziškai kaip šveicariškas laikrodis“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.

Iššūkių netrūksta

2023 m. lapkričio mėnesį „Agritechnica“ parodoje Hanoveryje vienintelis „New Holland CR11“ buvo apdovanotas aukso medaliu. Šis kombainas parodo didžiausias šiandienos ir ateities žemės ūkio technikos galimybes. „Mes turime apie daug ką kalbėtis su premjeru, su žemės ūkio ministru, su visu Seimo Kaimo reikalų komitetu, su premjero patarėju žemės ūkio klausimais prof. V. Jukna. Šis yra mokslo žmogus, tokius reikia gerbti, bet svarbu ir pasižiūrėti, kaip viskas vyksta praktikoje – gyvulininkystės ir pienininkystės ūkiuose, taip pat nusimanyti apie pašarus, genetiką, technologijas. Ir galų gale vėl sugrįžtame prie galutinių skaičių – kiek investavome ir kiek gavome. Tada skaičiuojame rentabilumą, pelningumą ir pan., –  aiškino „Lytagros“ komercijos direktorius. – Galime kiek tik nori prisvaičioti, kad miršta kaimas, važiuokime, remkime jį. Visiems turi būti vietos po saule, ar tai didelis, ar mažas ūkis, nereikia diskriminuoti nei vienų, nei kitų, visi turi visas teises, bet svarbiausia – našumas, efektyvumas, konsoliduojantys tą pačią kooperaciją. Galime kalbėtis ir apie tiesiogines paramas, nes kiekvienas į pieninę karvę įdėtas euras sugrįš išaugęs du–tris kartus, atsižvelgiant į tai, kokia situacija bus pasaulinėje pieno produktų biržoje.“

Pasak R. Norvilo, nelengvi iššūkiai laukia ūkininkų ir šiuo metu – reikia vakcinų, kad būtų galima išvengti Europoje plintančių porakanopių gyvulių snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų padarinių. Ir viena, ir kita liga gali destabilizuoti ūkininkų triūsą. Pieno sektorius turi būti viso žemės ūkio sektoriaus vedlys, nes jis sujungia daugybę verslų – pradedant selekcija, veterinarija, koncentruotais ir nekoncentruotais pašarais, fermų įranga ir t. t.

Dėmesys pieno sektoriui

„Pernai pardavėme 17 „Lely“ karvių melžimo robotų, o Lietuvoje yra jau 113 dirbančių tokių robotų. Pirmuosius „Lely“ robotus pardavėme prieš 14 metų. Per ateinančius 7 metus jų bus parduota dar apie 120. Jonavos r. netrukus bus atidarytas objektas, kuriame veiks 9 tokie melžimo robotai. Susidomėjimą jais išreiškė ir kitų stambesnių pieno ūkių šeimininkai. „Lely“ yra rimta Nyderlandų kompanija, jungianti visas įmanomas reikalingas technologijas pieno ūkiuose – melžimą, šėrimą, mėšlo šalinimą, pašarų ruošimą ir t. t. Prieš porą savaičių prisistatytas naujas produktas „Lely Zeta“ – dirbtinio intelekto valdomas monitorius, skirtas veršiavimosi procesams ir kitiems gyvūnams tvarte stebėti. Tikslas – pagerinti ūkio gyvūnų gerovę, taip pat ūkininko vykdomą gyvūnų priežiūrą ir valdymą. Ir taip ūkininkai gauna visą informaciją, kas vyksta jų gyvulininkystės ūkyje, pradedant nuo šėrimo, sėklinimo, mėšlo šalinimo ir t. t. O pasistatę saulės baterijas ant stogo ūkininkai tampa nepriklausomi dar ir nuo išorinės energetikos“, – kalbėjo komercijos direktorius R. Norvilas.

Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu dar bus naudojamas elektrinis krautuvas „JCB“, bus galima kuo puikiausiai gyventi ir be iškastinio kuro. Mat vasaros metu elektros energijos suvartojimas išauga bent porą kartų – reikia ventiliuoti, vėsinti, šaldyti, todėl „pasikinkius“ saulę galima turėti labai pigios, žaliosios elektros.

Bendradarbiavimas nenuvylė

Parodoje lankęsis ištikimas „Lytagros“ gerbėjas Adomas Stanaitis iš Kriūkų sen., Šakių r. ŪP papasakojo, kad jo tėtis ūkį įkūrė dar 1992 m. Dabar ūkis registruotas mamos Daivos Stanaitienės vardu. „Mūsų ūkis – mišrusis, mama laiko pienines karves, augina grūdines kultūras, o aš savo vardu turiu mėsinių galvijų ūkį. Šiuo metu yra 330 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio. Dėl europinės paramos jau beveik turime pasiruošę vietos ir didesniam skaičiui karvių“, – pasakojo A. Stanaitis.

Jis džiaugėsi jau dešimtmetį ūkyje veikiančiais „Lely“ melžimo robotais, šėrimo robotais, mėšlo valymo robotukais, taip pat – pristumiančiaisiais pašarus. Fermoje įrengtas šiais laikais būtinas išmanusis apšvietimas. Ką tik pastatyta prieauglio ferma – ten irgi bus panašios naujovės.

„Pieną paduodame akcinei bendrovei „Rokiškio sūris“, kainos krenta, bet dar galima kentėti, – prisipažino ŪP ūkininkas. – Reikia džiaugtis tokiomis kainomis, kadangi ilgą laiką dirbome ant savikainos ribos. Kai viskas aplinkui brangsta, o mes metus ar dvejus gauname mažą kainą, nėra gerai. Dabar pieno supirkimo kaina jau pakilo, galima gyventi ir išgyventi. Tik svarbu, kad toks pieno kainų vidurkis laikytųsi, nes ir pragyvenimo išlaidos yra padidėjusios, tad norisi gauti adekvačią pieno kainą.“

Ūkininkas teigė pieno primilžius skaičiuojantis pagal „Lely“ technologiją – kiek pieno karvė duoda per dieną. Šiuo metu pieno primilžiai – apie 35 l iš karvės, tai vidutiniškai – 11,5 t per laktaciją. Visi tokie gražūs pasiekimai – tik dėl „Lytagroje“ įsigytos įrangos.

Autoriaus nuotraukos

Nr. B150/7