LŽŪT pareiškimas dėl diskusijos „Tvaraus ir tausojančio žemės ūkio politika Lietuvoje: geroji ES šalių patirtis ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos“
Įvertinus kvietimo į konferenciją „Tvaraus ir tausojančio žemės ūkio politika Lietuvoje: geroji ES šalių patirtis ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos“ turinį pastebima neobjektyvi informacija. Susidaro įspūdis, kad konferencijos organizatoriams yra nežinomi faktai, pvz., apie tai, kad žemės ūkis ne tik emituoja ŠESD, bet ir absorbuoja – išskiria visiems reikalingą deguonį, o anglį „užrakina“ dirvožemyje ir žemės ūkio produkcijoje. Negana to, žemės ūkis gali padėti ir kitiems sektoriams, ką patvirtina jau kuris laikas iš žemės ūkio subjektų įvairių pramonės šakų perkami anglies kaupimo kreditai. Tarp konferencijos dalyvių nėra nei vieno mokslo institucijos atstovo. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) vertina, VšĮ Žiedinė ekonomika direktoriaus D. Tracevičiaus pasirašiusio kaip konferencijos organizatoriaus, paskleistas insinuacijas žemės ūkio atžvilgiu, kaip tikslingą dezinformaciją.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“, viešai skelbiamais duomenimis teturinti vieną nuolatinį darbuotoją, neturėtų laikyti savęs geriau išmanančia žemės ūkio šaką už didžiules lėšas ir savo darbą į visapusišką tvarumą investuojančius žemdirbius, LAMMC, VDU Žemės ūkio ir LSMU Veterinarijos akademijas, žemės ūkio politiką formuojantį LRS Kaimo reikalų komitetą, kurio pastabos dėl šios iniciatyvos yra pateiktos atskiru raštu.
Žemdirbiai palankiai vertina rengiamą ES dirvožemio direktyvą, tačiau jos nuostatose turi vyrauti objektyvūs mokslo pagrįsti, o ne emociniai argumentai. Todėl Lietuvos žemės ūkio taryba su žemės ūkį suprantančiais Seimo nariais, mokslininkais deda visas pastangas, kad išsaugotų senas tradicijas ir gerą vardą turinčią Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Nes mokslinėmis žiniomis pagrįstas žemdirbių indėlis, diegiamų priemonių sistema yra tai, kas realiai užtikrina ir ateityje užtikrins dirvožemio sveikatingumą, gyvybingumą, derlingumą ir kt.
Filosofavimas stambių ūkių tema bliūkšta prieš faktus, kadangi juose vienam dirbančiajam vidutiniškai tenka tik apie 30 ha žemės ūkio naudmenų. Juose kooperuojamas pažangiausias intelektualinis ir materialinis kapitalas, taikomi draugiškiausi aplinkai gamybos būdai, užtikrinamos tinkamos socialinės sąlygos. Būtent tokiuose ūkiuose kuriamos patrauklios jaunimui darbo vietos, sprendžiant kartų atnaujinimo kaimo problemas, apie ką savo 2024 m. liepos 11 d. rašte pažymėjo ES žemės ūkio komisaras J. Wojcechowskis.
LŽŪT visada buvo nuosekli ir nuolat įvairiais lygiais akcentavo, kad į klimato kaitos mažinimo priemonių kūrimą būtų įtrauktos mokslo institucijos, mokslininkai. Priešingai nei nurodyta konferencijos pavadinime, žemdirbiai vertins ir vykdys mokslo rekomendacijas, ne įvairių VŠĮ ar kitokių organizacijų atstovų, save pristatančių ekspertais. Įvertinus tai, kas išdėstyta. ir faktą, kad konferencijoje tarp pranešėjų nedalyvauja nei viena mokslo institucija, nei viena žemdirbių organizacija, o tarp konferencijos dalyvių yra prieštaringai vertinamų organizacijų, visa tai leidžia daryti prielaidą, jog konferencijos tikslas ne paskelbti tikslią ir objektyvią informaciją, o, manytina, pateikti žemės ūkį kaip labai taršų sektorių. Atsižvelgiant į išdėstytą, LŽŪT atsiriboja nuo šios konferencijos ir bet kokios informacijos, paskelbtos jos metu. Palaikome ir palaikysime tik mokslo institucijų išdėstytas rekomendacijas, o ne įvairiausių organizacijų, VŠĮ ar jų žmonių „ekspertų“, gal ir turinčių mokslinius laipsnius, samprotavimus.
dr. Ignas Hofmanas, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas
Seimo informacija apie renginį:
„Lietuvos žemės ūkis į aplinką išskiria net apie ketvirtadalį šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Šis sektorius taip pat didele dalimi atsakingas už kasmet intensyvėjančią oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės nykimą. Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, pokyčiai ūkininkaujant yra būtini, jei norime išsaugoti gamtą ir sustabdyti klimato kaitą.
Diskusijoje nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatys naujausią Lietuvos žemės ūkio tyrimą, dalysis gerosiomis ES šalių praktikomis ir pateiks rekomendacijas, kaip formuoti Lietuvos žemės ūkio politiką. Bus ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: Ar Lietuvai reikalingas Dirvožemio įstatymas? Ar reikia riboti paramą stambiems ūkiams ir didinti smulkiems bei vidutiniams? Kada apmokestinsime CO2 išmetimus?
„Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos pramonės šaka aprūpinanti šalį maisto produktais, tačiau turinti reikšmingą poveikį aplinkai. Žemės ūkio pramonės atstovai yra plačiai girdimi, šiuo atveju norime išgirsti nevyriausybinį sektorių. Tam, kad turėtume gyvybingą žemės ūkio sektorių ir turime rasti balansą“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Diskusijoje su nevyriausybinių organizacijų atstovais dalyvaus Seimo nariai Kasparas Adomaitis ir Tomas Tomilinas.
Nevyriausybinėms organizacijoms atstovaus: VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius, Vystomojo bendradarbiavimo platformos vykdančioji direktorė Ugnė Kumparskaitė, Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justinas Gulbinas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys."
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
.png)
(1).gif)
.gif)
.gif)
.gif)
