R. Janušauskas yra baigęs tuometį Lietuvos žemės ūkio universitetą, kuriame įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Po studijų sugrįžo į gimtinę Medikonių k. Paveldėjęs tėvo žemę, jis 2004 m. įregistravo savo valdas. Įsikūrė tėvų sodyboje. Per kelis dešimtmečius tėviškėje daug kas pasikeitė – tėvų namą atnaujino ir padidino, iškilo naujų statinių.
„Ūkininko patarėjui“ pašnekovas pasakojo apie nelengvą ūkio kūrimą. Pradėjęs ūkininkauti, žemės darbus dirbo vienas. Prisipažino nieko neturėjęs, tebuvo tik senos daržinės, tad viską reikėjo statyti. Statyboms ir technikai pirkti teko imti paskolą iš banko. Pastatė sandėlį, grūdų džiovyklą, įsigijo grūdų valymo įrenginius, naujos technikos. Senus pastatus pritaikė technikai laikyti. Ūkio centras išliko gimtinėje – Medikonių k. Šiuo metu ūkyje dirba 3 etatiniai darbuotojai.
Naujomis žemės dirbimo technologijomis besidomintis ūkininkas žemės nebearia beveik du dešimtmečius. Iš pradžių sėjai dirvą įdirbdavo noraginiu skutikliu. Per keliolika metų padidėjo dirbami plotai. Dabar R. Janušauskas deklaruoja 700 ha. Jo augalininkystės ūkis yra vienas moderniausių ir perspektyviausių rajone. Darbus paspartino galinga technika.
Ūkininkas pasirinko naują žemės dirbimo technologiją – sėja tiesiai į ražienas, stengiasi tausoti dirvožemį, taiko sėjomainą. ŪP pašnekovo teigimu, pagrindinis principas – žiemai nepalikti atvirų dirbamų laukų, kad žemė negautų saulės radiacijos, todėl dirvožemį būtinai turi uždengti augalai, tarpiniai pasėliai.
R. Janušauskas augina kviečius, miežius, rapsus, dobilus sėklai, žirnius ir avižas. Ūkininkas pasakojo, kad jo augalininkystės ūkis yra prekinis, užaugintą produkciją prekybai stengiasi paruošti kokybiškai ir tinkamai. Tam ūkyje yra reikalingos sąlygos – grūdams džiovinti turi džiovyklą, valymo įrenginius. Tad užaugintą derlių patys išvalo, išdžiovina. Produkcijai laikyti yra ne tik grūdų sandėlis ir grūdų bokštai. Pusę derliaus laiko specialiose „rankovėse“. Pasak ūkininko, nors tokia įranga ir brangi, bet šitoks grūdų sandėliavimas pasiteisino. Specialiose „rankovėse“ yra laikomi grūdai, kurie parduoti išvežami vėliausiai.
Ūkininkas visą produkciją parduoda dalimis pagal iš anksto sudarytas pardavimo ir supirkimo sutartis. Grūdus savo transportu išveža į Klaipėdos arba į Rygos uostus. Į Duobelę (Latvija) veža parduoti avižas, kviečius. Ten labai vertinama jo ūkyje užauginta produkcija.
ŪP pašnekovas pasidžiaugė, kad šį sezoną užderėjo puikus rapsų derlius – iš 1 ha byrėjo daugiau nei 5 t. Kai kurių veislių kviečiai irgi pradžiugino – prikūlė vidutiniškai po 9 t/ha. Ūkininkas patenkintas avižų derliumi. Nors avižas buvo pasėjęs nederlinguose pelkynuose, byrėjo po 4 t/ha. Patys didžiausi plotai buvo kviečių – jų augino 360 ha, miežių buvo pasėjęs 130 ha, rapsų – 80 ha, avižų irgi 80 ha. Ūkininko dirbamų plotų žemės našumo balai nemaži – nuo 40 iki 46.
Modernų augalininkystės ūkį plėtojantis R. Janušauskas neslėpė, kad šeimoje su sūnumis dažniausiai kalbasi inžinerinėmis temomis. Vyresnysis sūnus Ignas studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU), jis pasirinko mechanikos inžinerijos studijas. Jaunesnysis sūnus Dominykas irgi įstojo į KTU, jis nutarė studijuoti aviacijos inžineriją. Per vasaros atostogas abu sūnūs talkina ūkyje, tėvui yra puikūs pagalbininkai, geba remontuoti techniką.
Ūkininkas juokavo, kad kartu su sūnumis dažnai bendrauja skaičių kalba – viską mėgsta skaičiuoti, analizuoti, daryti išvadas. ŪP pašnekovas minėjo, kad domisi naujovėmis, stengiasi kuo daugiau žinių pasisemti, važiuoja į žemės ūkio parodas, kai rudenį ūkyje pabaigti darbai, su šeima išsiruošia į keliones.
Sumanus ir naujovėmis besidomintis R. Janušauskas laisvalaikiu mėgsta slidinėti, smagu nuo kalnų skrieti su snieglente. Jo hobis – jėgos aitvarai, jėgos sportas, žiemą jam patinka maudynės eketėje. Šaltuoju metų laiku išsiruošia ir į medžioklę.
Ūkininko R. Janušausko nuomone, žmogui yra svarbu nepamiršti savo giminės istorijos, savo šaknų, saugoti tėvų tradicijas. Jis pasakojo, kad jo tėvas buvo tremtinys. Už kelių kilometrų nuo Medikonių yra išlikę penki tėvo sodinti ąžuolai. Kasmet lapkričio 1-ąją ūkininko šeima važiuoja prie tų ąžuolų pagerbti protėvių, uždega atminimo žvakeles. Netoli yra vietinės reikšmės kelias, kuriuo važiuoja nemažai mašinų, todėl ūkininkas greideriu palygina tą keliuką, kad būtų patogiau važiuoti.
Rimvydo JANUŠAUSKO nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja