Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Pakeičia daug naftos produktų

Vilniečiai – vieni pirmųjų pasaulyje, diegiantys šią Nyderlandų bendrovės „Amusca“ sukurtą technologiją maisto atliekų tvarkymui.

„Dėl šios technologijos įsigijimo susitarėme dar praėjusiais metais, šiuo metu jau vyksta paskutiniai pasirengimo darbai, o gegužę planuojame pradėti lervų auginimą ir perdirbimą. Tai itin pažangus maisto atliekų apdorojimo būdas, sukuriantis didelę pridėtinę vertę visai šaliai, nes didina žiedinės ekonomikos dalį, taip pat leidžia pakeisti iškastinių medžiagų naudojimą ir įsijungti į naujas žaliąsias tiekimo grandines, prie ko pereina visi išsivysčiusių šalių gamintojai“, – sako Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ vadovas.

Skaičiuojama, kad gyventojams pripratus prie naujosios maisto rūšiavimo tvarkos, per metus bus surenkama apie 40 000 tonų maisto atliekų vien Vilniaus regione. Iš tiek atliekų be papildomo gautų žaliavų apdirbimo iš viso galima pagaminti iki 4 800 tonų baltyminių produktų, aliejaus ir žaliavos trąšoms.

Baltyminiai produktai vėliau gali būti naudojami dažų, skiediklių, klijų, baldų ir šviestuvų gamyboje, taip pakeičiant iki šiol naudojamus iškastinius naftos produktus ir sumažinant poveikį aplinkai.

Aliejai naudojami kaip biokuras ir jais pakeičiami iškastiniai degalai, kurie išskiria kenksmingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Perdirbus ant vilniečių maisto atliekų užaugintas lervas, per metus galima pagaminti iki 800 tonų pramonei parengtų naudoti baltyminių produktų ir apie 400 tonų aliejaus.

Vabzdžių lervų atliekose taip pat lieka daug naudingų medžiagų: azoto, fosforo, kalio, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos žemės ūkyje. Po apdirbimo proceso kasmet būtų galima gauti apie 2 000 tonų žemės ūkiui tinkamų trąšų.

Sukūrė Nyderlandų mokslininkas

Maisto atliekų apdorojimo naminių musių lervomis automatizuotą technologiją per 15 metų sukūrė ir išvystė Nyderlandų mokslininkas Walter‘is Jansen‘as. Per šį laiką technologija tapo tinkama pramoninėje gamyboje. Mokslų daktaras tyrimus vykdė įvairiuose mokslinių tyrimų centruose ir Nyderlandų universitetuose, tarp jų gerai žinomas Vageningeno universitetas, kuris laikomas vienu lyderiaujančių agrokultūros, maisto ir mitybos mokslinių tyrimų centrų pasaulyje.

„Kūrėme šią technologiją kaip tvarią alternatyvą dabartiniam maisto atliekų tvarkymui. Atlikę daug įvairių bandymų pastebėjome, kad būtent naminių musių lervos puikiai susidoroja su šia užduotimi ir padeda sukurti naujų produktų. O taip pat ir pačios vabzdžių lervos turi savyje itin daug vertingų medžiagų, kurias išgavę galime naudoti pramonės ir žemės ūkio sektoriuose“, – pasakoja W. Jansen’as, neseniai lankęsis Vilniuje.

Specialiuose įrenginiuose laikomos vabzdžių lervos valdomos specialiai sukurta technologija, todėl nereikalauja daug žmogaus priežiūros. „Energesman“ taps viena pirmųjų gamyklų pasaulyje, pritaikiusių šią inovaciją maisto atliekų apdorojimui ir baltyminės kilmės bei kitų naudingų produktų gamybai.

Technologijoje pasitelkiamos naminių musių (Musca Domestica) (žr. titulinę nuotr.) lervos, kurios yra natūralios skaidytojos ir gali vartoti beveik visas organines medžiagas, maisto atliekas. Naminė musė yra labiausiai paplitusi musių rūšis pasaulyje, gyvenanti žmonių namuose ir aplink juos. Jų galima rasti daugelyje šalių.

Svarbu rūšiuoti maisto atliekas

Nuo šių metų visi gyventojai Lietuvoje turi laikytis naujos atliekų etiketo taisyklės – atskirti maisto atliekas nuo kitų šiukšlių. Vilniaus miesto ir rajono gyventai jas turi mesti į specialius oranžinius maišelius, o šiuos sandariai užrišus – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Taip išrūšiuotos ir išmestos maisto atliekos atvežamos į atliekų rūšiavimo gamyklą, kur „Energesman“ darbuotojai oranžinius maišelius atskiria nuo bendro atliekų srauto.

Šių maišelių turinys iškratomas, peržiūrimas ir jau netrukus juo bus maitinamos vabzdžių lervos – būtent jos rūpinsis tolimesniu vilniečių maisto atliekų apdorojimu ir pavertimu naudingais produktais.

„Labai svarbu, kad vilniečiai atskirtų maisto atliekas į tam skirtus oranžinius maišelius. Taip pat – kad ten mestų tik maisto atliekas, atskirtų jas nuo pakuočių, plastiko, stiklo ir kitų priemaišų. Tik tokias atliekas galėsime atiduoti vabzdžiams. Tos maisto atliekos, kurios nebus išrūšiuotos į specialius oranžinius maišelius, nepateks į tolimesnį apdorojimą vabzdžiais – todėl labai prašome gyventojų atsakingai rūšiuoti ir ruošti maistą vabzdžiams“, – pasakoja A. Blazgys.

Pasak jo, teisingas maisto atliekų rūšiavimas taip pat padės sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, kas yra aplinkai kenksmingiausias atliekų tvarkymo būdas. O naujų produktų gaminimas iš atliekų – labiausiai skatinamas, nes kuria žiedinę ekonomiką. Dar naudingiau, jei naujai sukurti produktai gali pakeisti iki šiol naudojamas iškastines medžiagas, tokias kaip nafta ir jos produktai, kurie iki šiol buvo plačiai naudojami chemijos ir kitose pramonės srityse.

„Energesman“ jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko mišrias komunalines atliekas, atvežamas iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas, taip pat Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Nuo šių metų gamykla taip pat pradėjo atskirti ir apdoroti maisto atliekas iš Vilniaus regiono.

Partnerio turinys