Maisto ir veterinarinė kontrolė Lietuvoje: audito išvados – ant stalo

Per daug neplaninių, per mažai planinių patikrinimų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 56-iose priežiūros srityse prižiūri apie 117 tūkstančių ūkio subjektų, tačiau net 83 proc. iš jų rizikos vertinimas nėra atliekamas, pažymima audito ataskaitoje.

Patikros – viena iš svarbiausių sričių, pagal kurią auditoriai vertino kontrolės efektyvumą. Kasmet VMVT atlieka per 20 tūkst. fizinių patikrinimų, ištiria apie 4 tūkst. skundų. 2019–2021 m. šių funkcijų vykdymui skirta 72 139 tūkst. Eur.

Valstybės audito ataskaitoje konstatuota, kad organizuojant planinius patikrinimus padidintos rizikos ūkio subjektams skiriamas dėmesys nepakankamas. 2019–2021 m. tik 2 proc. visų patikrinimų veterinarijos ir 19 proc. maisto srityse buvo atliekami padidintos rizikos ūkio subjektuose. Tuo pat metu neplaninių patikrinimų – gausu.

„Beveik pusė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų buvo neplaniniai, kurie nepagrįsti rizikos svarba. Tarnyba neplaninius patikrinimus inicijavo dėl beveik visų gautų skundų, iš kurių audituojamuoju laikotarpiu pasitvirtino trečdalis“, – teigia VK atstovė Rasa Pupeikytė-Usačiova.

Valstybės auditoriai mano, kad darbas su skundais galėtų būti taiklesnis juos atsirenkant pagal keliamos rizikos laipsnį. Pagrįsti būna tik apie trečdalis pateikiamų ir patikrinamų skundų, tuo tarpu šie neplaniniai patikrinimai reikalauja ypač didelių sąnaudų, nukenčia planiniai patikrinimai.

Kai kurie žemės ūkio veiklos subjektai tikrinami keliskart per metus

Audito ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad didžiąją dalį (83 proc.) veterinarinės kontrolės subjektų sudaro vykdantieji žemės ūkio veiklą, kompleksinės ir/arba susietos paramos gavėjai. Šie ūkio subjektai tikrinami pagal sąrašus, gaunamus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA).

NMA papildant tikrintinų subjektų sąrašus, kartais į tą patį ūkį VMVT tenka vykti nei vieną kartą per metus. 2021-aisiais tokių pakartotinų vizitų būta kone 30 proc., pasitaikė atvejų, kai kurie pareiškėjai patikrinti net 4 kartus.

Panevėžio departamente 2021-aisiais keliskart buvo patikrinti 4 subjektai (kovą dėl susietosios paramos už mėsinius galvijus ir mėsines avis, liepą – pagal kompleksinės paramos reikalavimus dėl pieninių karvių); 2022 m. pakartotinai tikrinti 3 subjektai. Klaipėdos departamente 2021 m. pakartotinai buvo tikrinami 85 subjektai, 2022 m. – 22 subjektai tikrinti po 2–3 kartus per metus.

Tai ir papildomos išlaidos, ir administracinė našta ūkio subjektams. Tai tema, erzinanti žemdirbius, gerai žinoma ir Seimo agrarininkams.

Pasigedo veterinarijos paslaugų teikėjų kontrolės

Valstybės auditoriai turėjo ir daugiau pastabų. Audito ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad VMVT per mažai bendradarbiauja su asociacijomis, kad kai kurių ligų (enzootinės galvijų leukozės, salmoneliozės) suvaldymo rezultatai galėtų būti geresni.

Įdomu, kad taip pat pasigesta veterinarinių paslaugų kokybės kontrolės, jos reglamentavimo. „Reikalingi gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir valstybinės veterinarinių paslaugų kontrolės reikalavimai, kad būtų galima vertinti parinkto ir taikyto gydymo metodus. Reikėtų nustatyti, kokie kvalifikaciniai reikalavimai keliami veterinarijos gydytojui“, – teigiama audito ataskaitoje. Konstatuota, jog šiuo metu veterinarinės paslaugos kokybės kontrolė nepriskirta vykdyti jokiai institucijai Lietuvoje, todėl nevykdoma, nesukuriamos prielaidos geresnei gyvūnų sveikatai.

Pasak audito ataskaitos, Lietuvoje nėra reglamentuota, kas yra veterinarijos klinika, kabinetas ar ligoninė, kokią įrangą šios gydymo įstaigos turi turėti, nėra numatytų veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimų. ES nėra vieningų gyvūnų sveikatos reikalavimų, tačiau jie gali būti nacionalinio lygio. Ataskaitoje minimas gerasis Jungtinės Karalystės pavyzdys: ši šalis turi gyvūnų sveikatos reikalavimų gaires.

Rekomendacijas vykdys

Audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas rimtai vertina VMVT (jai tenka daugiausiai rekomendacijų), tiek ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Pasak VMVT direktorės pareigas einančios direktoriaus pavaduotojos Audronės Mikalauskienės, „problemos žinomos ir senos“. Ji pritaria VK pastaboms, kurios apima darbų planavimo, vykdymo ir prevencijos procesus.

Taip pat vadovė pastebėjo, kad buvo glaudus VMVT ir VK bendradarbiavimas viso audito metu, kuris truko ilgiau nei pusmetį. Drauge rengtas rekomendacijų įgyvendinimo planas, jis jau pradėtas įgyvendinti.

Vis dėlto KRK įsibėgėjus diskusijai A. Mikalauskienė pripažino, kad ne viskas yra jų valioje. Kai yra pateikiami NMA sąrašai su tikrintinais pareiškėjais, VMVT privalo dirbti pagal sąrašus ir negali užtikrinti, kad bus išvengta papildomo apsilankymo tame pačiame ūkyje.

KRK pirmininkas sumalė į miltus

KRK protokoliniu nutarimu VMVT ir ŽŪM siūlo atsižvelgti į VK rekomendacijas. Tačiau Seimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis baigiamuoju komentaru jas sumalė į miltus.

Pasak politiko, rekomendacija „kryptingai ir nuosekliai vykdyti prevenciją“ yra niekinė, nes VMVT ir taip veikia kryptingai bei nuosekliai. „Bendriniai pasakymai niekur nenuveda“, – V. Pranckietis buvo griežtas valstybės auditoriams.

Jis sukritikavo kone visas vyriausiosios valstybinės auditorės-audito grupės vadovės R. Pupeikytės-Usačiovos per trumpą pristatymą parlamentiniam komitetui išsakytas įžvalgas: pasiūlytą nuostatą, kad turėtų būti patikrinami visi padidintos rizikos subjektai, dėl VMT reagavimo į skundus...

„Nesutinku, kad gali nereaguoti į skundus ar juos kažkaip surūšiuoti, būtų visiškai neteisinga“, – savo nuomonę išsakė Kaimo reikalų komiteto vadovas. Tęsdamas mintį jis išreiškė palaikymą esamai Tarnybos tikrinimų politikai, vidinės kokybės kontrolės bei pasitikėjimo skatinimui.

Politikas itin kritiškai atsiliepė ir apie kitas audito išvadas, kalbą vainikuodamas kategorišku nepritarimu pastabai dėl veterinarinių paslaugų kokybės kontrolės. „Ar turim reikalauti, taisyti teisės aktus? Ar turim abejoti veterinarinių paslaugų kokybe, turim skundų? Sukursim sistemą jai kontroliuoti? Jei nėra problemos, kurti probleminį įvaizdį būtų nelabai protinga“, – pareiškė.

VK atstovė: reikia laiko įsigilinti, suprasti pateikiamą informaciją

ŪP portalas pakalbino VK atstovę, vyriausiąją valstybinę auditorę-audito grupės vadovę R. Pupeikytę-Usačiovą. Parlamentinio komiteto vadovo griežtas vertinimas jos nenustebino: „Mūsų ataskaitos netrumpos, detalios. Pateikiama daug įvairių duomenų, skaičių, todėl reikia laiko įsigilinti, suprasti pateikiamą informaciją. Pristatymo metu mes pateikiame tik svarbiausias dalis. Akcentuojame tas vietas, kur matome problemas“.

Auditorė pabrėžė, kad vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ataskaitoje yra pateikti visi audito metu surinkti įrodymai. Ataskaitos priede labai detaliai išdėstoma su audituojamaisiais suderinta informacija, kiekvienai pateikiamai rekomendacijai priskirtos priemonės, numatyti rodikliai.

„Ką audito metu nustatėme – tą rekomendacijose ir suformulavome, susiderinome su audituojamaisiais. Įprastinė praktika“, – ŪP portalui sakė VK atstovė.

Paslaugų kontrolę nebūtina pavesti VMVT

Pasiteiravus apie rekomendaciją numatyti veterinarinės praktikos kokybės kontrolę, R. Pupeikytė-Usačiova siūlo atkreipti dėmesį, jog toks poreikis yra akivaizdus, šiuo metu žmonės dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų yra priversti kreiptis į teismą. Reikalinga ikiteisminė institucija.

„Matom, kad šiuo metu asmenys, norėdami pateikti skundą dėl veterinarinių paslaugų kokybės, galiausiai kreipiasi į teismą.

Mūsų manymu, ŽŪM, kaip veterinarijos srities politikos formuotoja, turėtų sukurti kažkokį mechanizmą, kur žmonėms kreiptis dėl šių paslaugų iki teismo, kaip ikiteisminę instanciją.

Žinome, kad kitos šalys šią funkciją yra pavedusios, pvz., Veterinarijos gydytojų asociacijoms ar kitoms institucijoms. Manome, kad vertėtų apsvarstyti ir Lietuvoje panašias galimybes. Šeimos augina gyvūnėlius, kreipiasi į veterinarijos klinikas, paslaugos nėra pigios. Būna atvejų, kai neužtikrinama paslaugos kokybė. Susiduriame su situacija – kur kreiptis dėl šių paslaugų kokybės. Ar tai aktualu ir ūkiniams gyvūnams, turėtų pagalvoti ŽŪM. Manau, kad aktualu ir ūkiniams gyvūnams“, – po KRK posėdžio ŪP pakomentavo VK atstovė.

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.