Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Mala sankcijų girnos

2024/06/02


Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pasidžiaugė, kad 2023 m. pritaikytų sankcijų suma yra 2,7 karto mažesnė, palyginti su 2022 m., ir sudarė 1,77 mln. Eur. Tačiau ūkininkai, pasinaudodami NMA interneto svetainėje pateiktais sankcijų statistikos duomenimis, suskaičiavo, kad vos dviejose savivaldybėse pritaikytos sankcijos sudaro vos ne pusę visos Lietuvos žemdirbiams skirtų nuobaudų sumos. „Ūkininko patarėjui“ pradėjus aiškintis, kodėl tokie skirtingi skaičiavimai, NMA aptiko, kad interneto svetainėje dėl techninės klaidos pateikti netikslūs statistiniai duomenys, kurie žemės ūkio produkcijos gamintojus suklaidino ir sudirgino.

Kodėl skirtinga aritmetika?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkui, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojui Gedui Špakauskui, išanalizavusiam kelių savivaldybių ūkininkams pritaikytų sankcijų statistiką, kilo klausimas, ar netapsime sankcijų rekordininkais? „Iškilo natūralus rūpestis, kodėl atsirado tiek daug sankcijų. Juk buvo einama prie to, kad jų vis mažėtų, o dabar sankcijų suma tik padidėjo“, – žemdirbių nerimą ŪP išklojo pakruojiškis.

gedas špakauskas
LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas: „Dėl sudėtingo reikalavimų mechanizmo suklysti gali ir sąžiningiausi bei kruopščiausi ūkininkai.“

Situacija dėl 2023 m. pritaikytų sankcijų – labai įdomi. NMA paskelbė, kad, atlikus sankcijų analizę (pagal kovo 26 d. duomenis), nustatyta, jog 2023 m., palyginti su 2022 m., pritaikytų sankcijų suma (1,77 mln. Eur) yra 2,7 karto mažesnė. G. Špakausko aritmetika kitokia: „NMA svetainėje matau, kad pernai, palyginti su 2022-aisiais, pareiškėjams skirtų sankcijų skaičius sumažėjo, tačiau jų sumos dydis žymiai išaugo. Pavyzdžiui, vien Pakruojo r. ūkininkams pritaikyta sankcijų už maždaug 490 tūkst. Eur, o Joniškio r. – už 346 tūkst. Eur. Tai reikšmingi skaičiai, sudarantys apie pusę visos sankcijų sumos. Kitų savivaldybių skaičiai irgi gana įspūdingi“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Pasidomėjus NMA svetainėje pateikta sankcijų statistika, paaiškėjo, kad daug kur nuobaudų sumos stipriai pašoko į viršų, o kai kuriuose derlinguose rajonuose šie skaičiai išaugo nuo 2 iki 5 kartų. Suskaičiavus vien tik atsitiktinai pasirinktų penkių savivaldybių – Pakruojo, Joniškio, Kėdainių, Radviliškio ir Biržų r. – ūkininkams pritaikytas sankcijas, nustebino suma, pasiekusi daugiau nei 2 mln. Eur.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė ŪP užtikrino, kad agentūros paskelbti duomenys yra tikslūs – 2023 m. pritaikytų sankcijų pagal plotinių priemonių paraiškas suma – 1,77 mln. Eur. Pasiteiravus, kodėl tokia skirtinga NMA pateiktos ir interneto svetainėje esančios statistikos aritmetika, NMA atstovė pripažino, kad interneto svetainėje dėl techninės klaidos pateikti netikslūs statistiniai duomenys, jie bus kuo greičiau koreguojami.

Apkarto negamybiniai plotai

G. Špakauskas papasakojo apie konkretų atvejį Pakruojo r., kai dėl keliolikos arų, pristigusių negamybiniams plotams, ūkininkui buvo pritaikyta sankcija, ir jis neteko gana reikšmingos išmokų sumos. „Gal tas ūkininkas neužbėgo įvykiams už akių ir neapsidraudė, kaip ir reikalauta, paliko 5 proc. ariamos žemės negamybinei veiklai, ne daugiau, o tikrintojai užfiksavo, kad pristigo 18 a, nes lauko kampas buvo užmirkęs ar dėl sausros neišdygo žaliasis pūdymas. Dėl to 100 ha ūkis negavo visų ekoschemų išmokų. Tai didelė skriauda, nes tai ne koks tyčinis reikalas“, – pastebėjo LŪS vicepirmininkas.

Jis pridūrė, kad apmaudžiausia yra tai, jog ūkininkas nežinojo, kad per patikrą jo valdose buvo nustatyti pažeidimai. Jis ir toliau laikėsi ekoschemos veiklų įsipareigojimų dėl augalų kaitos, sėjo tarpinius pasėlius ir t. t. Ir galop paaiškėjo, kad dėl gamtinių aplinkybių nesudygus žaliojo pūdymo gabalėliui jis neteko išmokų, nors patyrė papildomų išlaidų ir neteko pajamų iš 5 proc. negamybinio ploto. Žemdirbių požiūriu, tai yra labai neteisingos sankcijos.

„Akivaizdu, kad tai nėra tyčinis pažeidimas. Žmogus viską atliko, gal jis galėjo palikti daugiau nei 5 proc., gal pasirinkti geresnį mišinį žaliajam pūdymui, bet tai buvo naujas reikalavimas, nauja veikla. Reikėjo leisti ūkininkams labiau adaptuotis, bet kirto iš peties. Manau, kad pritaikyta sankcija neadekvati pažeidimui“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Klystama dėl painios sistemos

LŪS vicepirmininkas teigė matantis didelę problemą, kad reikalavimai darosi vis sudėtingesni ir painesni, tad suklysti gali ir patys sąžiningiausi bei kruopščiausi žemdirbiai. „Yra labai sudėtinga pasėlių deklaravimo sistema, tiksliau, ne pati programinė sistema, bet apskritai visa Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano idėja, ekoschemos, geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartai ir t. t. Kuo tas visas reikalavimų ir įpareigojimų mechanizmas darosi sudėtingesnis, tuo daugiau tikimybių, kad ūkininkams bus sunkiau į tai įsigilinti ir viską teisingai atlikti. Natūralu, kad tokiu atveju atsiranda klaidų. Kiek žinau ūkininkus, didžioji dalis netikslumų ir pažeidimų gali būti padaryti dėl nežinojimo ar neįsigilinimo. Būna ir kitokių atvejų. Žinau, kad kažkas viduryje miško deklaravo kraštovaizdžio elementus, tai nėra sąžininga, bet aiškiai matyti, kur norima apgauti, o kur yra netyčinės klaidos. Todėl norėjosi didesnės Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tolerancijos“, – teigė G. Špakauskas.

Jis sutiko, kad griežtai reikia bausti tuos žemdirbius, kurie sąmoningai ir nesąžiningai bando gauti didesnes išmokas. Anot ŪP pašnekovo, tikrieji ūkininkai yra suinteresuoti, kad būtų išaiškinti sukčiautojai, dėl kurių kenčia visi, o šešėlis krenta ir ant tų, kurie netyčia suklydo. O tų, kurie viską atlieka teisingai, bet jiems koją pakiša nenumatytos aplinkybės ar nežinojimas, neturėtų taip skaudžiai malti sankcijų girnos.

LŪS vicepirmininkas nepriekaištavo NMA tikrintojams, kurie kartais net nežino, į kokio ūkininko laukus važiuoja tikrinti, jie atvyksta ir užfiksuoja tam tikrą situaciją. „Bet norėtųsi, kad atsirastų tokia tvarka, jog ūkininkui po patikros būtų pranešta, tada jis galėtų kažkaip reaguoti, jeigu yra problemų. NMA sako, kad patikros užfiksuojamos jų vidinėje sistemoje, bet ūkininkui vos ne kasdien ten reikėtų lankytis ir domėtis, ar kas nors nefiksuota jo laukuose. Juk po patikros jam galima būtų atsiųsti žinutę, kad susipažintų, ką tikrino ir ką nustatė“, – siūlė G. Špakauskas.

NMA nuotolinė patikrų sistema tobulėja, greičiau identifikuojamos klaidos, tad ir ūkininkams apie tai pranešti būtų galima skubiai. Jie turėtų būti gerai informuoti, ką daryti, kur ir kokias pažymas gauti, kad įrodytų buvus force majeure sąlygas.

Elektroninės sistemos spąstuose

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis