Parlamentarai linkę pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą

Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo 26, o susilaikė 10 politikų. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje. Projektą palaikė demokratų, socialdemokratų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Nemuno aušros“ frakcijų nariai, taip pat Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prieš buvo opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai.  

Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ veiklos principų. Būtų atliktas LRT 2021–2024 metų veiklos auditas.

Konservatorė Daiva Ulbinaitė pabrėžė, kad valstybiniai auditai institucijoms padeda tobulėti, tačiau, pasak jos, šis LRT veiklos tyrimas yra politinis užsakymas. 

„Tai ne kas kita, o noras užčiaupti žiniasklaidą, politizuoti ir kontroliuoti jos turinį ir užvaldyti nepriklausomo transliuotojo turinį“, – teigė parlamentarė.  

Pasak jos, tai neplanuotas ir ne valstybinis auditas: „Auditas pagal politinį užsakymą. Objektyvių priežasčių auditui nėra.“  

Liberalas Simonas Kairys piktinosi, kad Valstybės kontrolė turėtų aiškintis ne tik apie lėšų naudojimą: „Aiškiai eina suprasti, kad kvestionuojama misija, finansavimo modelis, valdymo struktūra (...) tarp rekomendacijų (ką audituoti – BNS) kalbama apie programas apie turinio kūrimą ir jo priežiūrą“.  

„Valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, „kodėl bijoma audito“. 

„Žmonės turi žinoti, kaip (LRT – BNS) leidžiami pinigai ir kaip jie panaudojami“, – teigė Seimo narys.

Jo frakcijos kolega Ignas Vėgėlė priekaištavo, kad LRT neatliekami platūs auditai, o tik vidiniai auditai, tuo metu kitos televizijos, kurios negauna jokio finansavimo iš valstybės, juos atlieka.   

LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį, nes veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą. 

Šiuo metu LRT tarybos pavedimu taip pat atliekamas žurnalistinio turinio auditas dėl jo politinio neutralumo. Jį kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.

Seime kelią besiskinantį nutarimo projektą inicijavo daugiau nei pusė Seimo narių, iš viso 71 parlamentaras. Idėjos autorius – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų. 

Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama