„Marijampolės pieno konservai“ jau reguliariai atsiskaito su pieno gamintojais

„UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) galimybė naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis ir laiku atsiskaityti su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis buvo sutrikdyta po bankų reakcijos į bendrovei naujai paskirto administratoriaus skubų ir nemotyvuotą UAB „Karpis“ valdybos, kurios nariais buvo abu a. a. Raimondo Karpavičiaus turto testamentiniai paveldėtojai, pakeitimą (UAB „Karpis“ valdo 90 proc. MPK akcijų). Administratoriaus paskirta UAB „Karpis“ vadovybė savo ruožtu iškart užsimojo pakeisti MPK valdybą ir administracijos vadovus: iš vadovybės pašalinti ilgamečius darbuotojus ir į jų vietas paskirti su įmonių veikla nesusijusius asmenis. Situacija stabilizavosi Marijampolės apylinkės teismui savo sprendimu neleidus šios operacijos įvykdyti, – „Ūkininko patarėjui“ sakė MPK generalinis direktorius Henrikas Karpavičius. – Lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje bendrame susirinkime Kaune kalbėjomės su pieno tiekėjais, keletą kartų susitikome su banko atstovais dėl įmonės kreditinių įsipareigojimų vykdymo, pateikėme papildomas garantijas. Mums buvo leista disponuoti pajamomis, gautomis už parduotą produkciją. Dabar MPK dirba įprastu ritmu. Nuoširdžiai dėkojame pieno tiekėjams už pasitikėjimą ir palaikymą, kartu aptarus visiško atsiskaitymo terminus ir sąlygas.“

Generalinio direktoriaus H. Karpavičiaus mintys sutampa su daugumos stambiausių pieno gamybos bendrovių vadovų ir ūkininkų nuomone. „Kiekvieną valandą iš karvių melžimo sistemų į mūsų ūkio šaldytuvus patenka po 2 tonas pieno, – ŪP pasakojo Padovinio (Marijampolės sav.) žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas, – mūsų pieno ūkis – didžiausias regione, kasdien į MPK išveždavome po 40 t natūralaus pieno. Nuo spalio pradžios atsiskaitymai už žaliavą buvo sutrikę. Pagrindinis Padovinio bendrovės pajamų šaltinis – pienas. Bendrovėje dirba 110 žmonių, su jais reikia atsiskaityti.“ Pasak G. Gumausko, prieš porą dešimtmečių Suvalkijos pieno gamintojai jau patyrė Marijampolės pieno perdirbimo įmonės bankrotą ir su tuo susijusius nuostolius. Dabar situacija taip pat nebuvo paprasta. „Ją pavyko išspręsti bendrame pieno gamintojų ir įmonės vadovų susirinkime, – teigė G. Gumauskas, – dabar su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma pagal nustatytus terminus.“

„Lapkritį iš MPK sulaukėme trikdžių atsiskaitant už pristatytą pieną, – atviravo AB „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys, – kasdien MPK patiekiame po 32 t natūralaus pieno. Vėlavimo priežastis pavyko identifikuoti ir su pieno perdirbimo įmonės vadovais suderinti atsiskaitymo grafiką.“

„MPK mokama kaina už pieno žaliavą visuomet tenkino pieno gamintojus, – neabejojo UAB „Pieno partneriai“ ir ŽŪK „Pieno gėlė“ vadovas Rolandas Jurkus, – nors atsiskaitymas už pristatytą žaliavą buvo sutrikęs, situaciją pavyko išsiaiškinti, sutarti dėl atsiskaitymo, atsikratyti baimių.“

„Mūsų kooperatyvas su MPK bendradarbiauja beveik porą dešimtmečių, – redakcijai teigė ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorė Aistė Sabaliauskaitė, – visuomet už pristatytą pieno žaliavą buvo atsiskaitoma pagal valstybės nustatytus terminus. Lapkritį buvo sutrikę mokėjimai, bet sutarta, kad artimiausiu laikotarpiu bus atsiskaityta.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis įsitikinęs, kad iki šiol MPK laikėsi su pieno tiekėjais sutartų įsipareigojimų, tačiau viešojoje erdvėje sklandančios istorijos apie bendrovės vadovybę neturėtų tapti nuostoliais ūkininkams. „Ūkiai negali gyventi be pinigų, pieno perdirbimo įmonė – be pieno žaliavos, –
įsitikinęs LPGA prezidentas. – Prieš 20 metų buvome liudininkai, kaip valstybės institucijos nesuvaldė Marijampolės pieno perdirbimo įmonės bankroto, dėl kurio žlugo šimtai pieno ūkių. Nelinkėčiau to pakartoti.

„Žemės ūkis – rizikų kupinas verslas, – svarstė AB „Lytagra“ vadovas A. Balsys, – išmintingi sprendimai priimami tik tariantis, derantis ir skaičiuojant.“

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.