Marius Dubnikovas. Nenaudojamas 500 milijonų eurų potencialas Lietuvoje

Įdomūs skaičiai. Pramoginės laivybos pajamos Europoje auga sparčiai ir gerokai daugiau nei bendras ekonominis augimas – apie 6,5 proc. kasmet. Turtingose valstybėse tai vienas iš sektorių, kuris prisideda prie spartesnio ekonominio augimo. Europoje yra registruota 37 000 kilometrų vandens kelių. Lietuvoje „ant popieriaus“ yra apie 1000, bet naudojame vos pusę, nes kita dalis apleista.

Paskaičiuokime, kiek vienas kilometras vandens kelio generuoja pajamų kasmet. Padalinus pramoginę laivybą iš laivybos kelių gauname, kad vienas kilometras šiuo metu Europoje generuoja vidutiniškai beveik 500 tūkst. eurų kasmet. Taigi eksploatuodami 500 kilometrų Lietuvoje vidutiniškai galėtume generuoti 250 mln. eurų pajamų vien iš pramoginės laivybos. Jei įveiklintume visus kelius, tada galime kalbėti apie 500 mln. ir dar daugiau ateityje. Ar pasiekiame – tikrai ne, nors potencialiai turime papildomai dar tiek pat laivybos kelių su tokiu pat potencialu. Čia visiškai nevertinant pramoninės laivybos, kuri yra dar rentabilesnė.

Kas yra pramoginė laivyba Europoje? Tai 32 000 aptarnaujančių įmonių, kurios teikia laivų priežiūros, statybos, maitinimo apgyvendinimo ir t.t. paslaugas. Galima sakyti, kad kiekvienas laivakelio kilometras sukuria po vieną įmonę Europoje. Tai ir 280 000 dirbančių žmonių, kurie dirba daugiausia mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios dažnai yra šeimos verslai, bet su didesnėmis pajamomis. Europoje yra per 6 mln. asmeninių laivų, kurie turi galimybę parkuotis daugiau nei 10 tūkst. didesnių ir mažesnių uostelių visame žemyne.

Paklauskime savęs, kiek uostelių Lietuvoje ir ar reikia mums pritraukti laivininkus, kurie šalyje gali pritraukti iki 500 mln. eurų pajamų smulkiems verslams visose Lietuvos upėse, kurios išraižė valstybę. Tai verslas, kuris puoselėja draugiškumą gamtai, grožėjimąsi ja ir puoselėjimą, tačiau vis dar trypčiojame vietoje, kai svarstome, ar galima plaukti Nerimi pramoginiu laivu?

Arčiausiai mūsų, vos už Baltijos jūros, yra konkurencingiausia laivų rinka, kurios turistus galėtume pritraukti. Suomija, Norvegija ir Švedija yra šalys, kurios turi didžiausią skaičių laivų Europoje. Vienam tūkstančių gyventojų skaičius svyruoja atitinkamai nuo 210 iki 75 laivų, kurie keliauja tiek vietos vandenyse, tiek į kaimynines šalis, kaip Lenkija, kuri priima turtingus ir mokius turistus. Palyginimui, Viduržemio jūros šalys turi gerokai mažiau. Kroatija – 25 laivai tūkstančiui gyventojų, o Graikija – vos 17.

Esame apsuptyje pramoginės laivybos potencialo, tačiau bijome atverti savo upes pramoginei laivybai ir pasiimti papildomą pusę milijardo eurų pajamų, kuris yra čia pat, o gal ir daugiau, nes mes sugebėtume pasiūlyti daugiau paslaugų.