Telšių rajono Eigirdžių miestelyje gyvenantis Zigmas Nevardauskas jau dešimt metų augina putpeles. Pradėjęs nuo 20 paukščių, šiandien jų turi per 500. Ir visos putpelės yra tik estiškos veislės. Eigirdiškis laiko ir parduoda dedekles, veislines ir ką tik išsiritusias putpelytes. Parduoda ir kiaušinius – ne vien maistui, bet ir putpeliukams perinti. Pirkėjų netrūksta, ypač prieš Velykas.
Mėgsta šilumą
Putpelių augintojas Zigmas Nevardauskas.„Pastebėjau, kad prieš Velykas norinčiųjų laikyti putpeles netrūksta. Ne vienas atvažiuoja pas mane ir klausia, ar tik kiaušinius, ar ir višteles parduodu. Atsakau, kad parduodu ir tą, ir tą. Pradedu teirautis, kur tas putpeles laikys: tvarte, sandėlyje, katilinėje ar kitoje patalpoje, – aiškina Z. Nevardauskas. – Paskui klausiu, ar turi narvelį, kokio jis dydžio, aukščio, ar žino, kad patalpoje, kur įkurdins putpeles, negali būti mažiau negu 12 laipsnių šilumos. Reikia vengti ir skersvėjų, nors ventiliacija – būtina. Tačiau svarbiausia – šiluma. Jei bus per šalta, jos nedės kiaušinių.“
Kiek patylėjęs priduria nesantis žmogus, kuris parduoda paukščius, rankas į šonus patrina, ir jo misija baigta. „Jei jau žmogus pasiryžo auginti putpeles, bent laikymo pradmenis turi žinoti. Vien gerų norų tikrai neužtenka. Išklausę, ką jiems papasakoju, apie pusė žmonių išvažiuoja nieko nenusipirkę, – pasakoja putpelių augintojas. – Gal ir sunku patikėti, bet dalis jų po kiek laiko grįžta ir patikina, kad jau paruošė namelius naujoms gyventojoms. Yra tokių, kurie net putpelių auginimo verslą pradėjo...“
Eigirdiškis sako, kad labai svarbus ir putpelių lesalas. „Ne vienas pradedantysis įsivaizduoja, kad patrupins batono, pabers grūdų, duos žalesos ir viskas bus gerai. Taip nebus. Aišku, galima joms duoti ir obuolių, ir agurkų drožlių, bet vis tiek svarbiausias dalykas – specialūs lesalai. Perku tokius, kuriuose nėra genetiškai modifikuotų grūdų. Putpelės kiaušinius deda iki pusantrų metų. Kiekvienas sveria 14 gramų. Per dešimt dienų padeda 7–8 kiaušinius. Neteko girdėti, kad jos sirgtų paukščių gripu. Kiekvieną norintįjį auginti putpeles perspėju, kad tai – tas pats kaip laikyti karvę, nes negali niekur ilgam išvažiuoti, be to, švenčių nebus tokių, kokias mes įpratę įsivaizduoti. Nors tai ir mažas paukštelis, bet darbo – daug.“
Laiko tik estiškas putpeles
Priežastį, kodėl Z. Nevardauskas domisi putpelėmis, į kokias rankas savo augintines atiduoda, atspėti nesunku. Jis – veterinarijos gydytojas, 1993-iaisiais baigęs Kauno veterinarijos akademiją. Kodėl susidomėjo būtent putpelėmis? Nusišypsojęs prisipažįsta, kad šio sumanymo iniciatorius – ne jis, o penktokas sūnus Matas. Buvo dar mažas, kai pirmąkart paragavo putpelių kiaušinių, ir šie jam labai patiko. Tada ir įkalbėjo tėtį patiems tuos paukštelius auginti. Nuvažiavo į Kuršėnus ir nusipirko 20 lietuviškų putpelių.
Eigirdiškis nusprendė, kad reikia įsigyti veislinių vištelių. Pradėjęs domėtis sužinojo, kad viena geriausių yra estiška putpelių veislė, jų galima įsigyti Estijoje, šalia Tartu miesto esančioje didžiulėje fermoje. Ten estai laiko 60 tūkst. putpelių. „Dabar kiekvienais metais ir net po kelis kartus važiuoju į Tartu. Ten sužinau visas naujienas, parsivežu inkubacinių kiaušinių: vasarai – po 100, žiemai – po 200. Estai – brangininkai, vienas toks kiaušinis ten kainuoja eurą. Aš ir veislei, ir maistui skirtus kiaušinius pardavinėju pigiau. Mažiau imu net ir už prekybos centrus. Todėl pirkėjų ieškoti netenka. Kiaušinių galėčiau ir daugiau parduoti. Ypač prieš Velykas. Tuo metu visada jų pritrūkstu“, – pasakoja eigirdiškis.
Tarsi vitaminų bomba
Velykų dovana.Kai ant prekystalių pirmąkart pasirodė putpelių kiaušiniai, vyresnio amžiaus žmonės sakė: „Dar viena mada! Argi svarbu, kokio paukščio kiaušinis, visi jie vienodi. Vaikai įsiūlė, paragavau. Jokio stebuklo – skonis kaip vištos kiaušinio. Tai už ką tokius pinigus mokėti!“
Laikas bėgo, o tie, kaip vyresni žmonės sakė, madingi paukščiai ėmė ir apsigyveno ne viename ūkyje, nes pirkėjų netrūko. Žmonės netrukus sužinojo, kad putpelių kiaušinių skonis panašus į vištų kiaušinių, tik šiek tiek švelnesnis. Juose yra A, B grupės, D, E vitaminų. Beje, putpelių kiaušiniuose yra ir aminorūgščių, geležies, kalcio, kalio, fosforo, vario, kobalto.
Z. Nevardauskas tikina, kad putpelių kiaušiniai nesukelia alerginių reakcijų, tad juos labai vertina įvairiomis alergijomis sergantys žmonės. Šių paukščių kiaušiniuose gerokai mažiau cholesterolio nei vištų. Putpelių kiaušiniams priskiriama ir daug kitų pačių geriausių savybių – jie galimai stiprina imunitetą, aktyvina smegenų veiklą, padeda nugalėti nuovargį, skatina organizmo atsinaujinimą... Be to, jų realizacijos laikotarpis labai ilgas – net 70 parų. Per Velykas jų net marginti nereikia. Sudėjai į verdantį vandenį ir po trijų minučių margučiai ant stalo, imk ir valgyk.
Tikriausiai visi esame girdėję pašaipią skanduotę: „Tinginy, tinginy, še kiaušinį!“ –„Nuluptas? Ne? Mesk per tvorą!..“ Putpelių kiaušinis net ir didžiausiam tinginiui tinkamas, nes jį ir nenuluptą valgyti galima. Lukštas – tikra vitaminų bomba. Suvalgęs kelis tokius kiaušinius, žiūrėk, ir didžiausias tinginys iš savo guolio išsiris.
Roma MĖČIENĖ
ŪP korespondentė
Autorės ir Zigmo NEVARDAUSKO šeimos albumo nuotraukos
2021-04-05