Paribio tradicija
Šiuo renginiu siekiama išryškinti Mažosios Lietuvos etninio ir kultūrinio paveldo tradiciją, gyvavusią nuo tarpukario laikų. 2016 m. gavus iš Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo sertifikato ženklą, kultūros darbuotojai garsina šį unikalų, vienintelį Lietuvoje žąsų turgų. Jo metu pristatomos Mažojoje Lietuvoje gyvavusios prekybos, kultūros, gyvenimo būdo tradicijos, mat paribio (pasienio) teritorijose gyvenę žmonės visada stengėsi išnaudoti galimybę pigiai pirkti (šiuo atveju, Didžiojoje Lietuvoje), o brangiai parduoti Mažojoje Lietuvoje, užmegzti naudingus prekybos sandorius, nusižiūrėti, kaip gyvena žmonės kitame krašte.
Šiųmečio žąsų turgaus lankytojus linksmino turgaus direkterius – operos solistas Liudas Mikalauskas. Ant bynės neprosnai dūdas tampė muzikantai – Pagėgių kultūros centro Šilgalių kaimo kapela (vadovas Rimantas Tamašauskas), vyko vožinai ir kiti monai. Jomarke alasą kėlė, kupčystę riktingai vedė pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veikė lioterija ,,Laimėk žąsį“, sušildė tija, kafija ir švarczupė. Jomarko bovyjimąsi veizėjo telivyzija.
„Tai jei koks įtartinas diedas ar operatorius su kamera jus pašnekins, žinokite, kad iškart tiesioginiu eteriu einate į televiziją. Neišsigąskite, gražiai pasipuoškite, truputėlį pasijudinkite savo plunksnas ir pirmyn į šlovę. Tai būkite pasveikinti visi, kurie, tikiuosi, esate šiltai apsiavę, nes pakankamai šalta. Šiandien iš visur čia suėjo, suvažiavo, sujojo žirgais, suplaukė Nemunu įvairiausi pievininkai, laukininkai, sūrininkai, žemdirbiai, susivežę visas savo gėrybes. Galėsite medaus nusipirkti, užsukti į Joškės kavinę, jeigu sušalsite. Manau, kad ne vienas čia esate ką nors ir užanty atsinešę „ant šilumos“. Tas irgi nepakenks, nes jeigu kokį gerą dalyką nusipirksite, tai reikės magaryčias užtvirtinti“, – kalbėjo turgaus direkterius L. Mikalauskas.
Mena A. Smetonos laikus
Turgaus svečius linksmino tarpukario Lietuvos dainininkų Danieliaus Dolskio ir Antano Šabaniausko dainos. Pastarasis beveik pagėgiškių kraštietis – kilęs iš Jurbarko. Jis Nemunu gal ir iki Pagėgių kažkada buvo atplaukęs. Judviejų dainas žąsų turguje atliko L. Mikalauskas.
„Vieni nori nusipirkti kuo pigiau, antri parduoti kuo brangiau. Ir taip niekaip nepavyksta visiems susitarti. O tas procesas, kai bandoma susitarti, vadinamas derybomis, Mažojoje Lietuvoje – gešeftu. Tai pasigešeftuokite, nes šiandien visi prekybininkai yra nusiteikę šiek tiek pasiderėti, neatiduokite iškart visų pinigų“, – drąsino L. Mikalauskas.
Jis papasakojo ir žąsų turgaus atsiradimo istoriją. Lygiai prieš 90 metų, 1934-aisiais, esą, Adolfas Hitleris susipyko su Antanu Smetona, ir sugalvojo tada naciai atsisakyti pirkti lietuviškas žąsis. L. Mikalauskas prašė atspėti, kiek tada neparduotų žąsų galėjo likti šiame gražiame mūsų krašte. Į kalėdinį žąsų turgų atvykę žmonės spėliojo, kad gal tūkstantis, o gal penki tūkstančiai, bet tikslus atsakymas buvo visiškai nepanašus... Tarpukariu neišparduotų žąsų buvo 600 tūkst.!
„Visų žąsų, jau peraugusių ir išpampusių, nebebuvo įmanoma išparceliuoti, todėl Lietuvos prezidentas A. Smetona sugalvojo tokią akciją – įsakė visiems valdininkams prievarta nusipirkti bent po vieną žąsį. Pagal kategoriją, prasčiausiai uždirbantys – po vieną žąsį, daugiausia uždirbantys – po aštuoniolika žąsų. Valdininkai turėjo atnešti žąsį parodyti, tikriausiai, ne prezidentui, o administracijai, ir už tai gaudavo talonėlį. Įsivaizduokite, koks ažiotažas tada kilo Lietuvoje – visi valdininkai puolė į turgų pirkti žąsų. Ir taip buvo išprekiauta tiktai 300 tūkst. žąsų. Tada A. Smetona įsakė visiems – ir pensininkams, ir studentams, pagyvenusiems ir nepagyvenusiems – pirkti žąsis už talonėlius. Todėl ir šiandien šiame turguje visi esate įpareigoti nusipirkti po žąsį. Jeigu žąsienos nemėgstate, tai pirkite kaimynui, bus kaip kalėdinė dovanėlė“, – ir rimtai, ir juokais kalbėjo žąsų turgaus direkterius.
Jis taip pat ragino loterijoje nepagailėti 1 Eur už viltį laimėti riebią žąsį. Ragino užsukti ir į žąsų svėrimo punktą, nes tas, kuris bus atnešęs pačią stambiausią žąsį, gaus net 40 kg prizą (tikriausiai, visaverčio pašaro paukščiams du maišus po 20 kg – aut. pastaba).
Dovanojo po žąsį
Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius kvietė aplankyti kultūros centre veikiantį žąsų muziejų, kuriame yra beveik 1 tūkst. eksponatų. „Linkiu visiems gausaus Kūčių stalo, smagių gražių Kalėdų ir sveikų, taikių Naujųjų Metų. Ir su gražia šios dienos žąsų turgaus švente“, – sveikino meras. L. Mikalauskas pastebėjo, kad V. Bendaravičius prieš Kalėdas yra turtingas žmogus, todėl, jo žiniomis, yra atsinešęs 30 žąsų. Ir paklausė mero, ar tai tiesa. Meras paprašė nubraukti tik vieną nulį. Tas žąsis jis įteikė trims išskirtinėms institucijoms – Pagėgių krašto šeimos gerovės centro bendruomeniniams vaikų namams, Pagėgių socialinės globos ir senelių namams bei šiemet gegužę įkurtiems Pagėgių grupinio gyvenimo namams. Palinkėta, kad tos žąsys garuotų ant ten gyvenančių žmonių kalėdinio stalo.
Ištikimi įpročiams
Keturias gyvas žąsis į turgų atvežęs Vytautas Biliūnas iš Pryšmantų k. (Tauragės r.) „Ūkininko patarėjui“ teigė turintis smulkų ūkį – 50 a sklype auginantis braškes, taip pat žąsis ir vištas. Į žąsų turgų atvežtosios buvo 5 mėn. amžiaus ir svėrė nuo 4 iki 5,5 kg, o šiaip jos užauga iki 8 kg.
ŪP kalbinta Usėnų k. (Pagėgių sav.) gyventoja Lina Lukošienė sakė jau daug metų auginanti žąsis. „Turime nuolatinius savo klientus, o į žąsų turgų važiuojame dvyliktą kartą. Kiekvienais metais užauginame daugiau nei po šimtą žąsų, auginame ir kalakutų, ir ančių, ir vištų. Tokios žąsys, kurias šiandien siūlau pirkti, sveria nuo 4 iki 6 kg, o kainuoja nuo 50 iki 80 Eur“, – pasakojo ūkininkė.
Jomarko prievaizdas buvo Pagėgių savivaldybės kultūros centras, turgaus bankelis – Pagėgių kredito unija, o prieteliai – UAB „Ariogalos grūdai“, ,,Mociškių palivarko ūkis“ ir kt.
Autoriaus nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.