Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

„Medaus mėnuo“ su... žirniais baigiasi?

2017/08/29


Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Šiemet dėl ypač subjurusio oro antroje rugpjūčio pusėje laukuose liko daug nenuimtų žirnių.

Daugelyje šalies rajonų žirnių pjūtis verčiasi į antrąją pusę arba jau ir užbaigta. Tačiau nemažai yra ūkių, kuriuose kūlimas baigėsi dar neprasidėjęs – dėl lietingų orų žirnių derlius liko laukuose. Skaičiuojama, kad, užuot pylę derlių į aruodus, žemdirbiai iš viso apars apie 10–20 proc. žirnių laukų. Pernai rudenį ir žiemą ūkininkai galėjo džiaugtis dosniu atlygiu už žirnius, šiemet jis apie 50 Eur/t mažesnis, o kad kainos būtų kaip pernykštės, vilčių praktiškai nėra. Šaukštu deguto medaus statinėje ūkininkai vadina ir kitąmet įsigaliosiantį reikalavimą, draudžiantį žalinimui auginamuose ankštinių augalų pasėliuose naudoti augalų apsaugos priemones.

Sąlygos prastesnės – derlius toks pat „Suvalkiečiams retai būna, kad kažko užtenka, bet lietaus – jau gana, – nuotaikingai sako Kalvarijos krašto ūkininkė Rūta Grigaliūnienė. – Javapjūtė dar neįpusėjo. Nukūlėme tik žieminius rapsus, dalį kviečių, žirnius. Ankštinius pjauti pradėjome rugpjūčio 7 d., pirmiausia dorojome ankstyvesnę ‘Astronaute’, paskui, rugpjūčio 16 d., vėlyvesniąją ‘Ingrid’ žirnių veislę. Žirnių iš viso auginome apie 110 ha.“ Šiemet pavasaris žirnių augintojams negailėjo išbandymų. R. Grigaliūnienė primena, kad jos ūkyje sėja vėlavo net 20 dienų, vieną lauką pavyko apsėti tik iš trečio karto dėl didelio įmirkimo. Paskutinės sėjamosios su žirniais įvažiavo tik gegužės pradžioje. Maža to, žirniai dėl sėjomainos buvo pasėti jiems nepalankiose vietose – durpingoje, molingoje žemėje. Tačiau, nepaisant ekstremalių auginimo sąlygų, šiųmetis derlius nė kiek nenusileido pernykščiui. „Rezultatas iš tiesų nustebino, nes po tokios sėjos dalį laukų buvau peržegnojus ir juos traktavau kaip užimtąjį pūdymą“, – netikėtu rezultatu džiaugiasi ūkininkė. Apie dešimt metų žirnius auginanti moteris spėjo įsitikinti sertifikuotos sėklos nauda. Pavyzdžiui, laukuose, kuriuose sėta ūkinė sėkla, gauta 4,7 t/ha, o sertifikuota – 5,95 t/ha, kai kur derlius viršijo net ir 6 t/ha. Žirnių kokybė irgi nenuvylė, šią vasarą nepagailėjus augalų apsaugos priemonių, pavyko išvengti ligų, kenkėjų, nebuvo ir skaldukų. Visą derlių jau suspėta išgabenti supirkėjams. Išankstinių pardavimo sutarčių R. Grigaliūnienė sako nesirašanti – geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. „Geriausios kainos ieškome tik nuėmę derlių. Tiesa, šiemet jos daug mažesnės už pernykštes. Tačiau kiek šios kainos mums leido uždirbti, skaičiuosime vėliau, sudėję visas sąnaudas: salietrą, degalus, užmokestį darbuotojams ir pan.“, – skaičiuoti pelno neskuba ūkininkė.

Vežti į Rygą apsimoka Šiaurės Lietuvoje, kaip jau įprasta, derliaus ėmimo metas vėluoja apie dvi savaites, tačiau Pasvalio krašte ūkininkaujantis Vidas Gabriūnas jau spėjo suberti žirnius į elevatorius, dalį – realizuoti. Į 100 ha žirnių lauką ūkininkas įvažiavo rugpjūčio 11 d., su nedidelėmis prastovomis jį įveikė per penketą dienų. Derliumi žemdirbys nesiskundžia – 4,5 t/ha, bent tona geresnis už pernykštį. Tiesa, ūkanoti rytai, protarpiais ankštis laistęs lietus kiek padidino grūdų drėgnį. „Iš pradžių žirnių drėgnis siekė 16,5–14 proc., vėliau orai įšilo, todėl dėl drėgnumo skųstis nėra ko. Žirnius džioviname elevatoriuose, bet dėl vėluojančios javapjūtės juose reikia pasaugoti vietos kviečiams, todėl dalį žirnių skubame išvežti. Dalis jų jau išvežta į Klaipėdos jūrų uostą, juos perka bendrovė „Agrokoncerno grūdai“, – šiųmetės javapjūtės peripetijas apibūdina V. Gabriūnas. Ūkininkas žirnius į jūrų uostą bendrovei pristato pats, taip esą ekonomiškiau ir leidžia sutaupyti apie 300 eurų nuo kiekvienos priekabos, talpinančios 27 t grūdų. „Jei žirnių nevežčiau į Klaipėdos jūrų uostą, man mokėtų tik apie 160 Eur/t – dėsto jis. – Šiųmetės kainos tikrai didelio ūpo nekelia. Pernai žiemą žirnius supirko už 232 Eur/t, o dabar gauname apie 185 Eur/t.“ Žemdirbys 200 t žirnių jau pardavė, pernai tuo pat metu – 130 t. Likusį derlių ūkininkas saugos nuosavuose elevatoriuose laukdamas geresnių kainų, dažniausiai pasirodančių po naujųjų metų. Pasak V. Gabriūno, nemažą dalį žirnių jis išveža ir į Rygą, nes tai leidžia daugiau sutaupyti nei transportuojant grūdus į Lietuvos pajūrį. Veždamas žirnius pas kaimynus, ūkininkas nuo kiekvienos tonos sutaupo apie 12 eurų.

Žieminių žirnių jau „atsikando“ Trečius metus iš eilės žieminius žirnius auginęs Jonavos r. ūkininkas Vidas Artiškevičius šį rudenį jų nebesės. Atsisakyti šios kultūros paskatino ypač nepalankus pavasaris: vėsi temperatūra, iškritęs sniegas, šalnos, vėliau išmirkusios dirvos. Vasarą augalai sugulė, todėl vidutinis jų derlingumas tesiekė 2 t/ha. „Kas iš to, jei gerą derlių šie augalai subrandina tik kartą per trejus metus?“ – apmaudo neslepia žemdirbys ir priduria, kad pernai iš žieminių žirnių laukų byrėjo 4 t/ha. Kokiais augalais keis Vidurio Lietuvoje neprigijusius žieminius žirnius, ūkininkas sako dar tvirtai neapsisprendęs, kol kas mintija apie kmynus. Vasarinių žirnių pjūtis V. Artiškevičiaus ūkyje dar neprasidėjo, ankštys nesunokusios, tačiau iš pažiūros augalai atrodo tvirti, neišgulę. „Sėdamas taikau išberti apie 300 kg/ha žirnių. Iš patirties žinau, kad kuo daugiau sėji, tuo mažesnė tikimybė, jog pasėlis išguls. Kiti ūkininkai pasėja net 450 kg/ha, kad augalai būtų tankesni“, – pataria jis.

Kainoms kilti vilčių nėra Šią vasarą dvigubai daugiau žirnių nei pernai tuo pat metu supirkusios bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis pasakoja, kad šiandieną jos aruoduose jau per 20 tūkst. t lietuviškų žirnių. Pagrindine šios kultūros eksporto kryptimi išlieka Indija, paskui – Pakistanas, Šiaurės Afrikos šalys. Nors Indija alternatyviais produktais apdorotus grūdus sulygo priimti iki naujųjų metų (Indija šių metų kovą pareikalavo į jų šalį įvežamus grūdus apdoroti metilo bromidu, kuris ES šalyse yra draudžiamas – red. past.), tačiau dar nė vienas nauju derliumi pakrautas laivas iš jūrų uosto neišplaukė. Vis dėlto „Agrosferos“ vadovas šiemet tikisi supirkti 50 tūkst. žirnių, o 80 proc. jų išplukdyti į tolimąją Indiją. Pasak A. Kildišio, žirnių supirkimo kainos kol kas nekyla ir, ko gero, tokios laikysis iki pat kitų metų. „Labai geras derlius užderėjo pačioje Indijoje. Dvigubai daugiau žirnių nei pernai šiemet išaugino Ukraina, Rusija. Šiose šalyse tradiciškai kyla problemų dėl logistikos, todėl jos nori labai greitai viską eksportuoti ir tai labai mažina kainas. Ar ūkininkai gali tikėtis, kad kainos pakils iki naujųjų metų? Praktiškai tokių galimybių nėra, nes Europoje prekyba dažniausiai vyksta pagal MATIF biržą, o žirnių kainos nusistovi pagal kviečių kainas. Indijoje yra kiek kitaip, šioje rinkoje kainas numatyti sunku, jei kainą sumažins rusai, ukrainiečiai, mes savo derlių išvešime tik po jų. Bet mūsų leidimas vežti grūdus galioja iki gruodžio 31 d., vadinasi, dalį grūdų išgabensime iki gruodžio 1 d., o paskui – nežinia“, – gerų žinių žirnių kainų kilimo besitikintiems žemdirbiams nepateikia A. Kildišis. Pasak jo, iki Indijos sienos nusidriekė ilga eksportuotojų eilė, o Lietuva, deja, ne pirmose tos eilės pozicijose. „Žiūrint į Europą, atsižvelgiant į logistiką, žirnius anksčiau už mus išveš Prancūzija, paskui – kitos šalys. Negana to, Indija turėjo 2 mln. t žirnių rezervo. Pernai laikėsi aukštos kainos, todėl valstybė žirnių nupirko tam, kad galėtų reguliuoti rinką. Rugpjūčio 23 d. jie nutarė šį rezervą paleisti į rinką, o tai reiškia, kad kainos vėl kris“, – priežasčių supirkimo kainoms kilti nemato „Agrosferos“ vadovas.

Kokybę prastina veislė Pasak A. Kildišio, šiemet ūkininkų pateikto derliaus kokybė gera, problemų yra tik dėl veislės ‘Astronaute’ žirnių. Jo teigimu, dėl per ilgo buvimo ankštarose grūdai tapo dėmėti, todėl nukentėjo jų prekinė išvaizda. Kitas rūpestis – vėluojanti žirnių pjūtis. Patyrę augintojai žino, kad turimus plotus būtina nupjauti per kelias dienas, pavėlavus ankštaros atsiveria, grūdai išbyra, tad tai sukelia nemažų nuostolių. „Sulaukiame skambučių iš ūkininkų, tvirtinančių, kad šiemet žirnių jau nenukuls. Manau, kad dar bus siurprizų, net ir praėjusią savaitę sinoptikai pranešė gerus orus, tačiau prognozė neišsipildė. Sakyčiau, 10–20 proc. laukų liks nenukulti“, – prognozuoja A. Kildišis.

Ukrainietiški žirniai kokybiškesni Į lietuviškus žirnius šiemet pirmą kartą atsigręžė „Galinta ir partneriai“. Įmonė žada supirkti apie 4 tūkst. t žirnių, ketvirtadalis jų jau supirkta. Jie apdirbami neseniai duris Kėdainių r. atvėrusioje bendrovės gamykloje. Įmonė žirnių asortimentą prekyvietėse pildys ir 2 tūkst. t ukrainietiškų žirnių. Bendrovės „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius Marijus Mazuch sako, kad lietuviškų ir ukrainietiškų žirnių kaina panaši, tačiau mūsiškiai importiniams nusileidžia kokybe. „Ukrainietiški žirniai kokybiškesni. Jų klimato sąlygos leidžia išauginti gražesnius, didesnius žirnius. Tad jų žadame įsigyti apie 2 tūkst. t. Į rusiškus žirnius net nesidairome, jų kokybė labai prasta“, – argumentuoja generalinis direktorius.

Sprendimas – ant derybų stalo Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje buvo išauginta apie 400 tūkst. t žirnių, 138 tūkst. t jų supirko indai ir tai sudarė net 97 proc. visų eksportuotų žirnių. Tačiau šiemet indams pareikalavus įvežamus grūdus apdoroti metilo bromidu, šalims, kuriose šis chemikalas uždraustas, patekti į rinką pasidarė keblu. Tęsiant derybas, indai sulygo lietuviškus grūdus priimti iki naujųjų metų. Lietuvai Indijos rinka darosi gyvybiškai svarbi. Statistikos duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos į Indiją daugiausia eksportuota žirnių (57,4 proc.). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žirnių eksportas išaugo beveik 5 kartus! Preliminariais duomenimis, Lietuvos ūkio subjektai šiemet planuoja į Indiją išvežti apie 63 tūkst. t žirnių ir apie 60 tūkst. t kviečių. Kad šios rinkos vartai ir toliau liktų atviri, Žemės ūkio ministerijos kvietimu Lietuvoje praėjusią savaitę lankėsi indų delegacija. Užjūrio svečiai domėjosi žirnių ir kitų grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra, derliaus sandėliavimo sąlygomis ir kenksmingųjų organizmų kontrole. Per tris dienas trukusį vizitą jie apsilankė Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje, Klaipėdos jūrų uosto krovinių kompanijose „Bega“, „KLASCO“, penktadienį užsuko į žemės ūkio bendrovę „Labūnava“, įmonę „Kretingos grūdai“. Užsienio delegaciją lydėjusi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė pasakoja, kad indai norėjo pamatyti visą grūdų kelią nuo lauko iki uosto. „Jiems įdomu, kaip ūkininkai atveža derlių, kokius jie turi dokumentus, kaip juos pildo, kaip užtikrinama derliaus sauga elevatoriuose ir uostuose, – indų lūkesčius dėsto pašnekovė. – Indai lankėsi tik Lietuvoje, mums jų rinka labai svarbi, todėl visomis išgalėmis norėjome parodyti, kad mūsų grūdai atitinka keliamus standartus, kad magnio arba aliuminio fosfidai tiek pat veiksmingi, kaip ir metilo bromidas.“ Kada indai priims sprendimą dėl žirnių ir kitų grūdų įvežimo į jų šalį, LGPA direktorės teigimu, – nežinia, nes tai esą svarbus politinis žingsnis. „Aiškesnę situaciją matysime tada, kai reikės pratęsti leidimą, todėl artimiausiu metu dirbsime įprastai, lauksime tolesnių žinių“, – viltingai nusiteikusi D. Ruščiauskienė.

Darys, ko pirkėjai neprašo Žirnių, pupų ir kitų azotą kaupiančių augalų auginimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse kitąmet įsigaliojus draudimui naudoti chemiją žalinimo tikslais ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse įnešė nemažai sumaišties ir žemdirbiškos visuomenės pasipiktinimo. Vieni ūkininkai stebisi priimtu sprendimu ir žada mažinti ankštinių augalų plotus ar jų visai atsisakyti, kiti jų auginimo neįsivaizduoja be chemijos ir žirnius bei pupas augins ne žalinimo tikslais, o paprasčiausiai sėjomainai. Kad toks draudimas yra neracionalus, įsitikinęs ir „Agro­sf­eros“ direktorius A. Kildišis. Pasak jo, pavyzdžiui, grikių pirkėjai pageidauja, kad kruopos būtų auginamos jų nedefoliuojant. „Kas tai yra? Chemija, kuria užpurkštas augalas nustoja augti. Auginant grikius, jos naudoti negalima, bet visi 100 proc. naudoja, nors visa Europa nori juos valgyti užaugintus be jokios chemijos. Štai Indijos ar arabų šalių rinka jokių reikalavimų neturi, o mes uždraudžiame naudoti augalų apsaugos priemones. Deja, ūkininkai privalės daryti tai, ko nereikalauja galutinis vartotojas“, – savo poziciją išreiškia „Agrosferos“ vadovas.

Autorės nuotrauka

Dalintis
2024/03/29

„Lifosai“ siekiant atnaujinti gamybą, neatmetama ir konservavimo ar pardavimo galimybė

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos vis dar lieka neaiškios, tačiau realiai neveikianti bendrovė toliau perka kai kurias žaliavas.
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...