Medus saldus, bitininkų realybė – karti

Statistika ir parama

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, kovo 1 d. Lietuvoje buvo registruotas 7 021 bičių laikytojas, turintis 192 144 bičių šeimas. Kiek yra smulkių neregistruotų bičių laikytojų, tikslių duomenų nėra, manoma, kad jų skaičius galėtų siekti apie 8 000–8 500. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, Lietuvoje kasmet vidutiniškai surenkama apie 4 000–6 000 t medaus. Didžioji dalis realizuojama vietos rinkoje, dalis medaus ir jo produktų pasiekia užsienio vartotojus. Ir nors teigiama, jog Lietuvai pakanka savo medaus, yra ir įvežtinio.

Praėjusių metų II ketv. iš Lietuvos išvežta 894,02 t medaus už 2 022,87 tūkst. Eur, III ketv. – 622,94 t už 1 579,08 tūkst. Eur. Daugiausia eksportuota į Lenkiją, Ispaniją ir Vokietiją. Importuoto medaus kiekiai mažesni. 2025 m. II ketv. į Lietuvą įvežta – 544,73 t medaus už 1 003,28 tūkst. Eur, III ketv. įvežta 227,43 t už 473,66 tūkst. Eur. Didžiausi medaus kiekiai įvežti iš Ukrainos, Lenkijos, Kinijos.

Siekiant gerinti bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygas bei užtikrinti sektoriaus tvarumą bei plėtrą, per Nacionalinę mokėjimo agentūrą bitininkams pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Parama bitininkystės sektoriui“ teikiama parama. Ji apima švietimą, mokymą ir techninę pagalbą, bičių šeimų atnaujinimą ir inventoriaus įsigijimą, bičių ligų prevenciją, mokslinius tyrimus, sektoriaus populiarinimą bei rinkos stebėseną, taip pat medaus ir kitų bičių produktų tyrimus.

2026 m. iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir valstybės biudžeto bitininkystės sektoriui skirta 1 099 656 Eur.

Natūralaus medaus paslaptys

Pirmoji „Ūkininko patarėjo“ skaitytojų 2003 m. išrinkta Bičių karalienė Roma Mačienė jau beveik keturis dešimtmečius Ginkūnuose (Šiaulių r.) puoselėja bitininkystės ūkį „Saulės midus“. Jos bityne pastaruoju metu yra 32 bičių šeimos. „Parduodame ne tik medų, bet ir jo produktus – vaško plokštelės, žiedadulkes, bičių duonelę ir midų. Dalį produkcijos realizuojame iš namų, dalį – per didmeninę prekybą“, – aiškino
R. Mačienė, pirmoji moteris Lietuvoje licencijavusi midų.

Bitininkė ŪP pripažino, kad jai neteko tiesiogiai susidurti su įvežtiniu medumi, tačiau yra girdėjusi ne tik apie nuo nekokybiško medaus nukentėjusius žmones Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir įvairiausių kitų atgarsių. Anot R. Mačienės, lietuviška medaus rinka yra lygiai tokia pati, kaip ir visoje Europoje, ji nėra išskirtinė. Jei žmogus medų perka iš bitininko tiesiogiai, nusiperka gerą ir kokybišką produktą. Jei turgavietėje iš nepažįstamo pardavėjo, prisistatančio bitininku, tai gali nusipirkti ir prastą produktą. Tačiau galima džiaugtis, kad Lietuvoje yra aukštos kokybės medaus. Labai svarbu, kad nuo pavasario iki rudens, medunešio laikotarpiu, bitės nebūtų maitinamos cukraus ar kukurūzų sirupu.

„Kartais vartotojus suklaidina užrašas „natūralus medus“. Pasaulyje tai reiškia, kad šis produktas savyje neturi cheminių medžiagų, o kas jo viduje – jau kitas reikalas. Gali būti ir kukurūzų sirupas, ir kas tik nori. Natūralaus medaus apibrėžimas turėtų būti sukonkretintas, kad tai bičių medus. Parduodamas geras bičių medus turėtų turėti geografinę kilmę ir bityno atsekamumą. Tai ypač svarbu perkantiems medų prekybos centruose“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Nuo birželio 14 d. įsigalios atnaujinta Europos Sąjungos (ES) Medaus direktyva, kuria siekiama didinti skaidrumą ir kovoti su medaus klastojimu, bus reikalaujama ant etiketės nurodyti kilmės šalį, nenaudoti bendrinių frazių, tokių kaip „ES ir ne ES medaus mišinys“.

Išskirtiniai produktai

Lukonyse (Kupiškio r.) įsikūręs dvynių Viliaus ir Igno Jackevičių ūkis „Brolių medus“, smaližiams siūlantis aukščiausios kokybės medų ir moksliniais tyrimais pagrįstus unikalius bei inovatyvius jo produktus. V. ir I. Jackevičių bityne gyvena apie 300 bičių šeimų, kurios per sezoną suneša 10–15 t medaus. Šis medus parduodamas tiek grynas, tiek naudojamas įvairiems produktams gaminti. Jokio įvežtinio ar iš kolegų Lietuvoje pirkto medaus savo ūkyje broliai nenaudoja. Siekdami išsiskirti rinkoje, bitininkai ypatingą dėmesį skiria kokybei, ūkio modernizavimui, naujų produktų kūrimui ir jų patraukliam pateikimui.

„Brolių medaus“ asortimentas itin gausus – nuo natūralaus įvairių rūšių medaus iki įvairiausių medaus produktų, kuriuos sudaro medaus skanėstai su šaltyje džiovintomis uogomis ir kitais priedais, arbatos, populiarieji guminukai „Broliai lokiai“ su vaisių sultimis. Sveikatai stiprinti siūlomi bičių produktai – bičių pikis (propolis), bičių duonelė bei bičių pienelis.

„Medaus Lietuvoje yra pakankamai, tačiau kokybiškų medaus produktų daug nėra, todėl dirbame būtent šia kryptimi. Tai viena iš sąlygų, užtikrinančių sėkmingą realizaciją“, – ŪP  tikino V. Jackevičius. Ūkyje sukurti ir pagaminti produktai ne tik mėgstami pirkėjų, bet ir pelnę aukščiausius įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje vykstančioje tarptautinėje ekologiško maisto gamintojų parodoje.

Apie 70 proc. produkcijos V. ir I. Jackevičiai realizuoja per elektroninę parduotuvę, likusią dalį – per sveiko maisto parduotuvėles. Jų medaus produktų galima nusipirkti vaistinėse, knygynuose, oro uostuose.

„Prekybos centruose mūsų produkcijos nėra, nes mūsų verslo vizija kitokia. Jei „Brolių medaus“ produktų bus galima nusipirkti visur, jie nebus išskirtiniai ir pačiam pirkėjui nebus patrauklūs. Esame vieni brangiausių medaus produktų pardavėjų Lietuvoje, tačiau koncentruojamės į kokybę, o ji nėra pigi. Manau, kad ištisus metus pirkti medų prekybos centre nėra geras pasirinkimas. Geriausia turėti savą bitininką ir žinoti, kokį produktą perki“, – patarė V. Jackevičius.

Trūksta darbuotojų

Penktą dešimtmetį skaičiuojančiame viename didžiausių ir moderniausių Lietuvos bitininkystės ūkių Utenos r. triūsia dvi šeimos – Gražina ir Gediminas Skardžiai bei jų sūnus Edgaras su žmona Eimanta ir anūkai. Abi šeimos rūpinasi 2 000 bičių šeimų. Pavasarinių žiedų, aviečių, rapsų, liepų, grikių medus kopinėjamas, sukamas, fasuojamas, gaminama bičių duonelė. Medų parduoda prekybos tinklų parduotuvėse bei eksportuoja į užsienį – Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Estiją, Latviją, anksčiau veždavo ir į Izraelį.

„Pernai buvo gana prasti metai medunešiui, todėl medaus neeksportavome, nors užsieniečiai siūlė dideles kainas. Visą medų palikome Lietuvos žmonėms. Smagu, kad pirkėjai tampa labiau išprusę, moka vertinti kokybišką medų. Jau beveik nieko nestebina baltas medaus sluoksnis (fruktozė) – tai pagrindinis rodiklis, kad medus yra pats natūraliausias, nebėga nuo grikinio medaus specifinio kvapo ir nesipiktina, esą bites prie fermų laikome“, – redakcijai pasakojo G. Skardžiuvienė.

Su užsieniu prekyba vyksta kiek kitokiu principu – bičių duonelę superka Lietuvos supirkėjai ir išveža, o medaus pirkti atvažiuoja patys užsieniečiai. Bitininkės nuomone, bene didžiausia problema, su kuria susiduria jų ūkis, – darbuotojų trūkumas. „Ūkį modernizuoti labai svarbu, tačiau bityne be žmogaus rankų neišsiversi. Fasuoti, išsukti, sirupą gaminti gali įranga, bet rėmelį įdėti į avilį ir išimti turi žmogus. Didžiausia bėda, kad žmonės elgiasi neatsakingai. Gali mokėti didžiausią atlyginimą, bet nežinai, ateis rytoj į darbą ar ne. Jei tik būtų norinčių dirbti žmonių, viskas būtų gerai“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

Rinką reikia saugoti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Romos MAČIENĖS, Gražinos ir Gedimino SKARDŽIŲ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.