Medžioklėje humaniškesnis – taiklus šūvis

Lygiai prieš metus, kai po afrikinio kiaulių maro protrūkio buvo priimtas sprendimas Lietuvos miškuose išnaikinti kone visą šernų populiaciją, kilo diskusija, ar nevertėtų medžiotojams palengvinti jiems skirtą laukinių kiaulių sumedžiojimo užduotį – leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius. „Ūkininko patarėjas“ tuo metu savo nuolatinėje rubrikoje „Pasvarstykime: ir „už“, ir „prieš“ taip pat klausė pašnekovų nuomonės, ar reikia įteisinti šiuos anksčiau draustus prietaisus, buvo dėstomos įvairios nuomonės ir jas grindžiantys argumentai. Kiek vėliau diskusijos šia tema buvo aprimusios, o štai šiomis dienomis, kai Seimui buvo pateiktos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, įteisinančios naktinio matymo taikiklių naudojimą, debatai vėl užvirė.

Vadina karu prieš žvėris Praėjusį antradienį Seimas po pateikimo pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, tad dabar keičiamos nuostatos bus svarstomos Nacionalinio saugumo bei Kaimo reikalų komitetuose. Projektą Seimui pateikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Įstatymas įsigaliotų jau šių metų rugpjūčio 1 d. Daugiausia nepasitenkinimo dėl tokio numatomo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo išreiškė gamtosaugininkai. Jie šiomis dienomis net oficialiai kreipėsi į Seimo narius, prašydami prieš balsuojant gerai pagalvoti, ar reikia Lietuvos medžiotojams leisti naudoti prietaisus, kurie nepalieka galimybės žvėrims išgyventi. Savo viešuose pareiškimuose tokias įstatymo pataisas gamtosaugininkai vadina karu prieš žvėris. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius, „Ūkininko patarėjo“ paprašytas suformuluoti svarbiausią tokio protesto prieš naktinio matymo taikiklių naudojimą priežastį, pasakė: „Baisiausia yra toks netinkamas, žiaurus požiūris į gamtą. Ne ieškojimas, kaip sugyventi su gamta, žvėrimis, o kaip patogiau nušauti žvėrį.“ Tačiau žvėrys vis tiek medžiojami, tad iš esmės koks skirtumas, ar naudojant naktinio matymo taikiklius, ar ne? Kodėl tuomet neprotestuoja gamtos globėjai apskritai prieš medžioklę? „Mes nesame kategoriškai pasisakę prieš medžioklę, – pareiškė A. Laurinavičius. – Esame už tai, kad populiaciją reikia reguliuoti, nors ir mūsų asociacijoje tuo klausimu nėra visiškai vieningos nuomonės. Tačiau vis dėlto gyvūnui turi būti suteikta galimybė išgyventi. O naudojant naktinio matymo taikiklius tokios galimybės tikrai nelieka.“ A. Laurinavičiaus pastebėjimu, vos keliose Europos valstybėse leidžiama naudoti tokius prietaisus. Kitose vis intensyviau ieškoma sugyvenimo su gamta sąlyčio taškų. Į klausimą, kuo tuomet skiriasi dviejų gyvūnų – šerno ir kiaulės – teisės, kai kiaulė apskritai neturi jokio pasirinkimo išgyventi, nes tam ir auginama, A. Laurinavičius atsakė, kad jų teisės niekuo nesiskiria. Tačiau šernai turėjo bent naktinį prieglobstį, ramybę, tada jie maitinasi, o dabar ir to tikrai neturės. Kita vertus, kaip sako pašnekovas, šernus medžiotojai ėmė auginti ir šerti vienodai kaip ūkininkai kiaules. „Niekam ne paslaptis, kad miškuose atsirado fermos, kur jie maitinami“, – sakė A. Laurinavičius. Pasak jo, atsiradus galimybei medžioti naudojant naktinio matymo taikiklius, aplinkosaugininkams bus sunkiau sukontroliuoti, ar medžiojama nepažeidžiant įstatymo. Dabar medžiotojus išduoda prožektorių šviesa, o to jau nebus. „Šiuo metu Lietuvoje atsakingai medžioja gal 10–20 proc. medžiotojų, – įsitikinęs „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas, – todėl įteisinti šiuos naktinio matymo prietaisus tikrai dar per anksti.“

Protestus vadina neapgalvotais A. Salamakinas „ŪP“ redakcijai sakė, kad įstatymo pakeitimus pirmiausia inicijavo Lietuvoje išplitęs afrikinis kiaulių maras. „Jeigu mes įpareigojome medžiotojus sumažinti šernų populiaciją, tad palengvinkime jiems šį darbą, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas. – Naktinio matymo taikikliais bus galima šaudyti tik šernus, lapes ir usūrinius šunis – tai numato tarptautinės konvencijos. Ir tai leidžiama daryti Europoje reguliuojant šių gyvūnų populiaciją. Be to, mano manymu, tai humaniškesnė medžioklė, nei buvo iki šiol, nes žvėris nušaunamas iš karto, o ne sužeidžiamas. Ar geriau, kad jis sužeistas dar laksto – ir nehumaniška, ir, jeigu serga, toliau nešioja užkratą.“ Pasak A. Salamakino, kai pavyks sureguliuoti šernų populiaciją, kai nebebus maro grėsmės, bet kada bus galima pakeisti šias įstatymo nuostatas, jeigu tai kels problemų. Gamtosaugininkų protestus A. Salamakinas vadina neapgalvotais. „Jeigu apskritai nedraudžiama medžioti, tai kam protestuoti prieš tokį medžioklės būdą, – klausė Seimo narys. – Kodėl tada jie neprotestavo, kai buvo svarstomas ritualinis skerdimas, kai gyvūnai tikrai yra kankinami? Manau, kad gamtos mylėtojai pirmiausia turėtų įsigilinti į problemos esmę, o paskui protestuoti. Gal pirma tegu nueina pakalbėti su ūkininkais, kuriems vilkai išpjauna avis arba šernai išknisa pasėlius, daržus, tada geriau supras, kad žmogus privalo reguliuoti žvėrių populiaciją gamtoje.“ Kitas Seimo narys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos pirmininkas Bronius Bradauskas „ŪP“ sakė, kad jeigu šiandien Lietuvoje nebūtų kiaulių maro, galėtume diskutuoti, ar reikia naktinio matymo taikiklių medžiotojams, ar ne. „Dabar medžiotojams grasiname įvairiomis sankcijomis, jeigu nesumažins šernų populiacijos, – sakė B. Bradauskas. – Įstatymo pataisos padėtų jiems įvykdyti tuos įpareigojimus. Kita vertus, tai humaniškesnė medžioklė. Tokie prietaisai net apie 50 proc. padidina medžiotojo taiklumą.“ Pašnekovo įsitikinimu, geresnis matomumas pasitarnaus ir kitam tikslui – atims galimybę netyčia nušauti šernę, vedžiojančią šerniukus. Nė vienas medžiotojas nesiryžtų palikti šerniukus augti be savo globėjos. B. Bradauskas juokiasi iš gamtosaugininkų nuogąstavimų, kad naudojant tuos taikiklius bus šaudomi ir elniai, briedžiai. „Taip nebus, nes šiems gyvūnams yra nustatytos kvotos, reikalingi leidimai jiems medžioti, – kalbėjo šalies medžiotojų vadas. – O kas brakonieriavo, tas ir brakonieriaus, ar bus naudojami tie taikikliai, ar ne. Tačiau čia jau kita problema, kurią taip pat reikia spręsti.“

Geriau nušauti ar sužeisti? Profesionalus medžiotojas Juozas Dainelis dėl naktinio matymo taikiklių net nenori leistis į diskusijas. „Jeigu jau norime diskutuoti, tada diskutuokime dėl principinio dalyko: ar apskritai leisti medžioti, ar ne, – sakė medžiotojas. – Jeigu leidžiame medžioti, leiskime tai daryti teisingai. Jeigu tokį naktinį gyvūną kaip šernas leidžiame medžioti, tai leiskime ir naktinio matymo taikiklius. Tas žvėris vis tiek bus sumedžiotas, tad kodėl to nepadaryti paprasčiau?“ Ir paaiškina dabar vykstančios medžioklės naktį procedūrą. Medžiotojas sėdi bokštelyje ir laukia šerno. Kažką išgirsta, kažką pamato per žiūronus, todėl staiga į žvėrį nukreipia prožektorių ir tada šauna. Šernas, išsigandęs prožektoriaus blykstės, patiria stresą ir sprunka. Šūvis skrenda arba pro šalį, arba sužeidžia šerną nežinia kur. Labai dažnai sužeisti šernai tiesiog pabėga, pasislėpę galuojasi kelias dienas ir nugaišta. Tad, J. Dainelio nuomone, kas geriau – ar kad tas šernas iš karto būtų sumedžiotas, ar dar kiek laiko kankintųsi ir vis tiek nugaištų? „Man atrodo, humaniškiau vis dėlto jį sumedžioti šaunant taikliau, o tai ir galima padaryti naudojant naktinio matymo taikiklius“, – sakė mums pašnekovas. Medžiotojas nepritartų selekcinių (raguotų) gyvūnų medžioklei naudojant naktinius optinius taikiklius. Tačiau medžioklės tvarką gali apibrėžti Aplinkos ministerija. Beje, J. Dainelio, medžiojusio ne vienoje pasaulio šalyje, žiniomis, ir kitose valstybėse leidžiama naudoti medžioklėse naktinio matymo taikiklius. Kad medžiojamas žvėris patirtų kuo mažiau streso, svarbu ir dėl kitos priežasties – mėsos kokybės. Mokslininkų seniai yra nustatyta, kad žvėris išskiria baimės adrenaliną, tad mažiau streso patyrusio žvėries mėsa yra kokybiškesnė ir skanesnė, išsaugojusi daugiau vertingų medžiagų.

Pamiršta grėsmė Lietuvai Diskusijose ne kartą nuskambėjo ir kaltinimai prekybininkams ginklais. Neva jie „stumia“ tokias įstatymo pataisas ir dėl savo būsimų pelnų sugebėjo įtikinti naktinio matymo taikiklių reikalingumu ne vieną politiką, pareigūną, kurie anksčiau manė kitaip. UAB „Oksalis“, užsiimančios ginklų, savisaugos priemonių, žūklės ir medžioklės reikmenų mažmenine prekyba, vadovas Gytis Misiukevičius apskritai mano, kad diskusijos apie naktinius taikiklius pastaruoju metu yra pakrypusios visai kita, medžioklės, linkme. „Juk kalbant apie įstatymo pakeitimą, priežastis buvo visai kita, ne medžioklė, – „ŪP“ sakė G. Misiukevičius. – Tuomet buvo kalbama apie grėsmę Lietuvai, apie gynybą. Juk kaip šaudytume, jei priešas pultų, be naktinių taikiklių? Aš nežinau, kodėl dabar imta akcentuoti tik medžioklė.“ G. Misiukevičius taip pat yra medžiotojas, tačiau jis kol kas abejoja, ar pritartų naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje. „Medžioklėje aš pats nenaudoju net prožektoriaus. Medžioju, kai matau“, – sakė bendrovės vadovas. Jo manymu, jeigu ir būtų įteisinti šie lig šiol drausti prietaisai, didelės papildomos grėsmės niekam nekiltų. Kita vertus, ne kiekvienas šiuos prietaisus įsigytų ir dėl kainos – jie brangūs, kaina siekia apie 3 tūkst. Eur. Pigios mėsos besigviešiantiems brakonieriams tai per brangu. G. Misiukevičius iš dalies pritaria gamtosaugininkų argumentams, tačiau vis dėlto pataria ir jiems į viską žiūrėti blaiviu protu. „Jeigu aš neisiu medžioti šernų, o imsiu ūkininkauti ir auginti bei pjauti kiaules, tai bus geriau? – klausė medžiotojas. – Juk kiaulė apskritai neturi jokio pasirinkimo, ji auginama mėsai.“ G. Misiukevičiuss nemano, kad medžiotojai piktnaudžiaus galimybe šaudyti naudojant naktinius taikiklius. „Lietuvoje nėra pavienių medžiotojų, visi buriasi į klubus, būrelius, kurie yra atsakingi už medžioklių organizavimą, tad ar jie gali piktnaudžiauti? – retoriškai klausė G. Misiukevičius. – Jeigu jie elgsis teisingai, problemų tikrai nebus.“ Pasak įmonės vadovo, Lat­vijoje tokie prietaisai buvo įteisinti prieš metus, ir kas atsitiko? UAB „Yukon advanced optics worldwide“, Lietuvoje gaminančios ir parduodančios naktinius taikiklius, pardavimų vadybininkė Loreta Blaževičienė „ŪP“ patvirtino, kad iš jų bendrovės (ji yra JAV korporacijos atstovė Lietuvoje ir Baltijos šalyse) latvių medžiotojai perka tiek šią, tiek kitą medžioklei reikalingą įrangą. Tačiau per metus įsigijimo kiekiai, galima sakyti, nepakito. „Kiek pirkdavo kitokios įrangos, tiek perka ir šių taikiklių, – sakė L. Blaževičienė. – Bumo nėra. Latvija nėra didelė valstybė, tad ir pardavimai, palyginti su kitomis Europos šalimis, nėra dideli.“ Pasak L. Blaževičienės, naktinių taikiklių kaina nėra maža, tačiau vietoj jo vieno medžiotojai privalėdavo pirkti kelis prietaisus, kad ir pigesnius.

Ne visi medžiotojai pritaria Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas neslėpė, kad medžiotojai neturi vieningos nuomonės dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo. „Labai dažnai viskas priklauso nuo aplinkybių. Iki prieš metus, kai Lietuvoje kilo afrikinio maro grėsmė, medžiotojai apskritai net nekalbėjo, kad tokios įrangos reikia, – sakė mums E. Tijušas. – Tačiau kai atsirado maras, kai įsisuko įvairūs įpareigojimai medžiotojams ir apribojimai, tada dauguma medžiotojų pakeitė nuomonę. Taigi dabar tie, kurie medžioja maro paliestose pietrytinėse šalies teritorijose, yra už naktinio matymo taikiklius, o kitos Lietuvos dalies – daugiau prieš. Tačiau kuo toliau maras plis, tuo daugiau medžiotojų pritaria šių taikiklių įteisinimui.“ Į klausimą apie gamtosaugininkų ginamas gyvūnų teises E. Tijušas atsakė kategoriškai: „Kelia audrą stiklinėje. Jų protestai būna daugiau emociniai, o emocijos paprastai labai skiriasi nuo realybės. Niekada taip nebus, kad visi 32 tūkst. šalies medžiotojų ims ir įsigis naktinio matymo taikiklius. Jau vien žinant jų kainą taip nebus. Kas atsitiko Latvijoje, kai juos įteisino? Nieko, medžioja kaip medžioję, ne susišaudymams juk įsigijo.“ Ir prisipažino, kad pats naktinio matymo taikiklio nesirengia pirkti. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimui pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius. „Nemanau, kad galimybė naudoti naktinio matymo taikiklius bus naudojama piktam, – „ŪP“ sakė J. Milius. – Priešingai, juos naudojant, mažiau bus kankinami gyvūnai, nes šūviai bus taiklesni, sužeisti gyvūnai nepabėgs. Suprantama, teisingiausia medžioklė yra su varovais, tačiau Lietuvoje, kai siaučia afrikinis kiaulių maras, ji negalima.“

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.