Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Medžiotojai LMŪR jaučiasi savo rogėse ir palaiko rezoliuciją

2023/02/14


Birželio 13 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje susirinkę miškų ūkio srities mokslo ir mokymo, medienos ruošos, medienos pramonės, medžioklės bei kitų miškų ūkyje veikiančių institucijų atstovai pasirašė Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) steigimo dokumentus. Praėjusį penktadienį, vasario 9 d., įvyko pirmasis LMŪR suvažiavimas. Jame vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria šiandien jau turėjo pasiekti Seimą, Vyriausybę ir politines partijas.

ŪP portalui LMŪR narys Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas pasidžiaugė, kad po organizacijos steigimo ir registravimo rūpesčių Rūmai, galima sakyti, pradėjo tikrąją veiklą.

Suvažiavimo negalėtų pakeisti jokia nuotolinė konferencija. Žmonės rinkosi ir aktualiomis temomis bendravo dar iki nustatyto laiko. Ūžė, kalbėjo pertraukos metu. Kalbos tęsėsi ir valandą po renginio.

Suvažiavime dalyvavo 44 įvairios organizacijos, buvo Seimo narių, pats aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot R. Ribačiausko, ministrui turėjo būti skaudu girdėti kritiką. „Žmonės pasigenda aiškumo dėl perspektyvos – miškų politikos, saugomų teritorijų, medienos pramonės perspektyvos“, – kritikos esmę apibūdino pašnekovas. Taip pat jis patikino, kad nematė nė vieno pikto veido – tiesiog žmonės kalbėjo apie jiems jautrius dalykus.

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Dar prieš suvažiavimą buvo paruoštas rezoliucijos projektas. Suvažiavime jam vienbalsiai pritarta, pirmadienį rezoliuciją pasirašė LMŪR prezidentas Remigijus Bakys.

Rūmų nariai yra sunerimę dėl Nacionalinio miškų susitarimo. Jie įsitikinę, kad procesus reikia išgryninti, sudėlioti taškus ant „i“.

„Aš miškininkas, dabar medžiotojas (labiausiai nemėgstama visuomenės dalis), bet taip pat įžvelgiu tam tikras tendencijas: Miškų įstatymas, kirtimų liberalizavimas, saugomų teritorijų plėtra be jokio aiškaus apibrėžimo... Jas galima plėsti ne tik valstybiniuose miškuose, bet ir privačiuose miškuose be jokių apribojimų, iš esmės be atsiskaitymų žemės ir miškų savininkams“, – kalba rezoliuciją palaikantis medžiotojų bendruomenės atstovas. Jis siūlo pasvarstyti: kaip jaustumėtės, jeigu vieną dieną gautumėte pranešimą, kad jums priklausantis miškas įtraukiamas į saugomas teritorijas, jame nieko daryti nebus negalima?

Yra sunerimę ne tik žemės bei miškų savininkai, bet ir miško ruošėjai, pramonininkai. Atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo, kad dėl saugomų teritorijų plėtros, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pakeitimų bus netektas labai didelis kiekis medienos.

„Mes ne prieš saugomas teritorijas. Suprantame, kad jos reikalingos. Bet kai nėra aiškus jų galutinis statusas, priskyrimo kriterijai – klausimėlių yra“, – pastebi LMS „Gamta“ prezidentas.

Kodėl tai rūpi medžiotojams? R. Ribačiauskas nenustemba išgirdęs tokį ŪP klausimą. Į jį atsako taip:

„Medžiotojai, miškas, žvėris, jo gyvenimo sąlygos yra neatsiejama visuma. Didžioji dalis žvėrių yra miškų gyvūnai, miškams daro žalą. Miškuose pagal valstybės nustatytą tvarką medžioja medžiotojai. Taigi medžiotojams būtina jausti pulsą.

Paprastas pavyzdys. Žinote, kad miškininkai (Valstybinė miškų urėdija – Red.) taps akcine bendrove?  Viskas gerai, kol ir žvėrys, ir miškai yra valstybės, o ne kokio nors akcininko. Žala ir medžioklės klausimai dabar lyg tai turi tvirtą pagrindą. O kai tampa akcine bendrove – keičiasi: žvėrių daroma žala turi būti visiškai kompensuojama arba tuos žvėris reikia išguiti...

Keičiasi ekonominis požiūris į žvėrį. Miškas tampa ne visiškai valstybinis, jau AB reikalas. Reiškia, ekonominiai skaičiavimai jau keisis. Kaip bus su žvėrių daromos žalos atlyginimu? Kaip bus su visokiomis privalomosiomis priemonėmis miške – tvorų tvėrimas, repelentai ir kt.?  Ar miško apsaugos priemonės bus taikomos, o gal AB tuos pinigus bandys išpešti iš medžiotojų?“

R. Ribačiauskas neabejoja, kad medžiotojų balsas LMŪR yra labai svarbus ir sako nuoširdžiai apgailestaujantis dėl to, kad šito kol kas nepripažino, prie Rūmų neprisijungė gimininga didžioji organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

 

ŪP informacija

123rf ir ŪP redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

LIETUVOS MIŠKŲ ŪKIO RŪMŲ REZOLIUCIJA DĖL MIŠKŲ POLITIKOS POVEIKIO MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIUI

Ši rezoliucija išreiškia Lietuvos miškų ūkio rūmų narių požiūrį į šiandien vykdomą miškų politiką, pirmiausia – į Nacionalinį miškų susitarimą (NMS), Lietuvos miškų strategiją ir rengiamas Lietuvos Respublikos Miškų, Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Aplinkos apsaugos įstatymų pataisas.

Šią rezoliucija skiriame Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir politinėms partijoms.

Lietuvos miškų ūkio rūmų nariai, matydami didelę grėsmę Lietuvos miškų ūkiui ir šalies ekonomikai, nelaiko NMS baigtu procesu ir nepritaria neva NMS pagrindu siūlomoms vienpusiškoms ir nesubalansuotoms Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisoms kaip visumai.

Lietuvoje miškų sektoriuje turėdami sukurtą visą vertės grandinę (nuo žaliavų, žmogiškųjų ir technologinių išteklių iki mokslo), atliepdami nūdienos miškų ūkio ir medienos pramonės aktualijas, kurios reiškiasi:

  • Vis didesniu poreikiu atsinaujinantiems energijos ir gamybos ištekliams – žaliavinei medienai.
  • Poreikiu spręsti sukeltų klimato kaitos komplikacijų, didinant miško produktyvumą, sveikatingumą (sanitarinę ir priešgaisrinę būklę) bei atsparumą, puoselėjant miškus kaip CO2 absorbentą bei ilgam užrakinant CO2 medienos produktuose.
  • Poreikiu išsaugoti krašto bioįvairovę, kuri susiformavo per ilgus šimtmečius Lietuvos miškuose tvariai ūkininkaujant ir juos puoselėjant praėjusių kartų ir šiandienos valstybiniams ir privatiems miškininkams.
  • Poreikiu įgyvendinti ES žaliojo kurso iniciatyvas mažinant iškastinių žaliavų naudojimą ir CO2 pėdsako mažinimą.
  • Siekiu vystyti miško ekosistemų tyrimų ir miško mokslo sritis, išsaugant ir puoselėjant jau sukurtą mokslinę tiriamąją bazę.
  • Siekiu maksimaliai amortizuoti krizių sukeltus padarinius šalies ūkiui ir biudžetui.

Konstatuojame:

  • Pradėtas NMS procesas nėra baigtas, o Aplinkos ministerijos teikiamas susitarimo variantas tėra „politinio miškų susitarimo“ versija, kurioje neatsispindi visų suinteresuotųjų grupių, ypač miškų ūkio sektoriaus, poreikiai, yra palikta kertinių spragų, kurios jau artimiausioje ateityje sukels neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir didelei daliai visuomenės.
  • NMS darbotvarkės ribose nepasiektas susitarimas dėl miško naudojimo balanso, ekonominės naudos ir biologinės įvairovės išsaugojimo kaip būtinųjų NMS proceso dalių, todėl tai lieka tik pavienių deklaracijų rinkinys be perspektyvos būti realiai įgyvendintu ir nešti pridėtinę vertę.
  • Pradėta su miškų ir miškų ūkio ateitimi susietų įstatymų korekcija (Miškų, Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) neparemta kvalifikuotų ekspertų grindžiamais argumentais, nėra pagrįsta ekonomine (kaštų ir naudos) analize bei įstatymų tarpusavio derme, neparemta nuostolių kompensavimo ir reikiamų išlaidų finansavimo šaltiniais.
  • Bandoma sugriauti nusistovėjusį miškų ūkio sektorių, grįstą ilgalaikės ekosistemų darnos ir gaunamos pridėtinės vertės principais, pataikaujant trumpalaikei, politinių populistinių tendencijų ir naudos siaurai, projektinio finansavimo programose dalyvaujančiai grupuotei.
  • Teikiamas Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisas (jei ir toliau nebus atsižvelgiama į miškų sektoriaus ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo išsaugojimą) vertiname kaip grėsmę Lietuvoje susiformavusiai darniai daugiafunkcinei miškininkystei ir šalies ekonomikai, griaunat ateities miškų ir miškų ūkio sektorių.
  • Siūlomų Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisų gairėse numatyta Lietuvos miškuose mažinti miškininkavimo daugiatiksliškumą ir siūlomos pataisos, kurios didintų nuo visuomenės atribotų saugomų teritorijų plotus, skatintų kirtimų apimčių didinimą likusiuose nuo saugomų teritorijų plėtros ūkinės paskirties miškuose.
  • Saugomų teritorijų plėtra vykdoma pažeidžiant privačios nuosavybės apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Saugomų teritorijų plėtra vykdoma de facto nusavinant privatų mišką ar kitos paskirties žemę be savininko sutikimo ir abipusio susitarimo dėl kompensacijų.
  • Vyriausybė, vykdydama savo politiką, neskiria deramo dėmesio ekonominėms Lietuvos miškų ūkio sektoriaus, nešančio didelę naudą šalies biudžetui, realijoms.

Siekdami:

  1. Apsaugoti Lietuvą nuo jos ekonominių pagrindų griovimo, naikinat puikiai veikiantį miškų ūkio sektorių.
  2. Išlaikyti ir toliau vystyti Lietuvoje daugiatikslius miškus, darnų miškininkavimą ir gyvybingą visavertį miškų ūkį bei medienos pramonės sektorių, vengiant monofunkcinio (vienos paskirties) miškų ūkio.
  3. Kad pertvarkos, darančios įtaką Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonės sektoriams, būtų grindžiamos kaštų ir naudos analize bei atlieptų jų poreikius, vengiant veiksmų, griaunančių šalies ekonomiką.
  4. Kad pamatinė konstitucinė norma – pagarba privačiai nuosavybei – būtu reali.

Reikalaujame:

  1. Tęsti NMS procesą, kol šalys pasieks susitarimą visais esminiais miškų sektoriui klausimais, užtikrinant dalyvių kompetenciją miškų srityje.
  2. Kad politinės partijos, nešdamos atsakomybę dėl ekologinių, ekonominių ir socialinių pasekmių, skubotai nepasirašytų nebaigto NMS ir nepriiminėtų juo grįstų įstatymų pakeitimų.
  3. Stabdyti šiuo metu daromus politinius veiksmus, teikiant Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisas, kol nebus parengta nauja Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija bei tinkamai įvertintas siūlomų pataisų ekonominis ir socialinis poveikis miškų ūkio sektoriui. Reali kaštų ir naudos analizė bei finansavimo šaltinių numatymas turi tapti privaloma teisėkūros dalimi.
  4. Griežtai paisyti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos privačios nuosavybės neliečiamybės, jos neaukojant trumpalaikiam politiniam poreikiui, nepamatuotai griežtinant apribojimus ir plečiant saugomas teritorijas. Skubiai imtis saugomų teritorijų sistemos optimizavimo, apskaitant visas jau esamas teritorijas ir tas, kuriose veikia aplinkosauginiai apribojimai, jas priskiriant saugomų teritorijų kategorijai. Saugomų teritorijų plėtra visais atvejais privalo būti suderinta su žemės ir miško savininkais bei valdytojais laikantis moksliškai pagrįsto būtinumo, teisingo atlygio ir laisvanoriškumo principo, o už ekosisteminių paslaugų teikimą tinkamai atlyginta. Saugomų teritorijų plėtra turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.