Melioracija: pirma ar paskutinė finansinė injekcija?

Infrastruktūra sensta

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojo Mato Skamarako, Lietuvoje melioracijos sistema – viena tankiausių Europoje. Dauguma drenažo tinklų įrengti sovietmečiu (7–9 dešimtmetyje), todėl šiandien jie yra nusidėvėję, o finansavimas jiems atnaujinti – nepakankamas. Problemos apima užsikimšusius drenažo vamzdžius, sugriuvusius griovius, neveikiančias siurblines ir neaiškią atsakomybę tarp valstybės bei žemės savininkų. Dėl to pavasariais ir po liūčių dalis laukų užmirksta, mažėja pasėlių derlingumas, ūkininkai patiria nuostolių. Kalbėdamas apie Raseinių r., iš kurio pats yra kilęs, parlamentaras pažymėjo, kad ir ten situacija panaši, tačiau ten melioracija turi ir simbolinę reikšmę.

„Netoli Ariogalos, anksčiau dažnai vadintos melioratorių sostine, pastatytas atminimo akmuo nusausintiems 2 mln. ha – kaip ženklas laikotarpio, kai didžiulės teritorijos buvo paverstos dirbamais laukais. Rajone veikė ir garsioji Raseinių melioracijos statybos valdyba (MSV), kuri buvo viena stipriausių melioracijos įmonių respublikoje – tiesė kelius, statė daugiabučius, įrenginėjo drenažo tinklus, tvarkė griovius, statė hidrotechninius įrenginius. Atgavus nepriklausomybę, dalis tokių įmonių buvo privatizuotos. Raseinių MSV taip pat neteko valstybinio statuso, buvo privatizuota ir perėjo į privačias rankas. Kritikai teigia, kad tai įvyko nepakankamai skaidriai ir už menką kainą. Taip strateginė melioracijos infrastruktūra buvo išskaidyta ir privatizuota, nors dar galėjo veikti kaip valstybinė įstaiga. Dėl to šiandien rajone, kaip ir daug kur Lietuvoje, juntamas sisteminis melioracijos priežiūros trūkumas – infrastruktūra sensta, o ilgalaikės valstybės politikos šioje srityje vis dar pasigendama“, – atvirai „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Ariogaloje gyvenantis M. Skamarakas.

Gali teikti projektus

Melioracijos problemų nepamiršo partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis. Todėl, svarstant valstybės biudžetą, jam pavyko melioracijai „išmušti“ 15 mln. Eur, iš kurių 12,7 mln. Eur Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau paskyrė finansuoti melioracijos statinių rekonstravimo projektams. Savivaldybių administracijos jau gali teikti investicinius projektus lėšoms gauti. Vienam projektui bus skiriama 100–500 tūkst. Eur (su PVM).

M. Skamarakas aiškino, kad 12,7 mln. Eur suma visos šalies mastu yra pozityvus signalas, reiškiantis, kad valstybė pripažįsta, jog melioracijos infrastruktūra yra kritinės būklės. „Tačiau vertinant sistemiškai, kyla klausimas, ar toks finansavimo modelis sudaro pakankamas prielaidas ilgalaikiam ir strategiškam melioracijos atnaujinimui. Pirma – mastelio problema. Lietuvoje melioracijos sistemų vertė skaičiuojama milijardais eurų, o didelė dalis tinklų yra 40–60 metų senumo. Taigi, 12,7 mln. Eur vienam etapui reiškia, kad bus galima sutvarkyti tik nedidelę dalį labiausiai avarinės būklės statinių. Tai labiau „gaisrų gesinimas“, o ne sisteminė renovacija. Antra – projektinis principas. Kai savivaldybių administracijos konkuruoja, teikdamos investicijų projektus, finansavimas tampa fragmentuotas. Tai gali skatinti aktyvesnes savivaldybes, bet nebūtinai užtikrina prioritetų nustatymą nacionaliniu mastu pagal riziką (pvz., potvynių grėsmę, dirvožemio degradaciją, klimato kaitos poveikį). Trečia – ilgalaikio finansavimo trūkumas. Jei tokie kvietimai nėra daugiametės, aiškiai suplanuotos programos dalis, su garantuotomis lėšomis 5–10 metų, savivaldybių administracijoms sudėtinga planuoti etapinius, kompleksinius projektus. Melioracijos infrastruktūra reikalauja ne pavienių atkarpų tvarkymo“, – argumentavo KRK pirmininko pavaduotojas ir pabrėžė, kad šis žingsnis, be ilgalaikės, daugiametės finansavimo programos, nacionalinio prioritetų žemėlapio, aiškesnio valstybės ir žemės savininkų atsakomybės pasidalijimo, vargu ar sudarys prielaidas nuosekliai ir strategiškai atnaujinti melioracijos infrastruktūrą visoje Lietuvoje.

Sieks tęstinumo

Kaip ŪP teigė R. Žemaitaitis, norint, kad melioracijos sistema funkcionuotų bent 60–80 proc. efektyvumu, reikėtų papildomai skirti 200–300 mln. Eur, o tam, kad funkcionuotų visa melioracijos sistema – per 1 mlrd. Eur. Todėl 12,7 mln. Eur yra mažas lašas poreikių jūroje. „Žemės ūkis Lietuvoje – užmiršta problema, nes visiems atrodo, kad viskas išsispręs savaime. Tačiau melioracija, kalkinimas yra esminiai dalykai, siekiant gerinti agrarinę dirvožemio būklę. Žemės ūkis man buvo svarbus ir liks svarbus, dėl jo ir toliau kovosiu. Todėl manau, kad melioracijos rekonstravimo darbų tęstinumą pavyks išlaikyti. Be melioracijos dirbame ir kitose srityse, jau yra numatyti konkretūs sprendimai dirvoms kalkinti, tam bus skirta 0,5 mln. Eur“, – žadėjo R. Žemaitaitis.

Dalyvaus ne visi

ŽŪM skyrus 12,7 mln. Eur, savivaldybių administracijų atstovai pažymėjo, kad, teikiant projektus melioracijos statiniams rekonstruoti, konkurencija bus didelė, tačiau ne visų savivaldybių administracijos dalyvaus šiame projekte. Kaip ŪP teigė Kauno r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė, jie negali dalyvauti šioje priemonėje, nes jau dalyvauja kitame valstybės lėšomis finansuojamame projekte – „Kauno rajone, Nemuno baseino Nevėžio pabaseinyje, esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių, blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“.

„Kitų savivaldybių administracijos turės galimybę teikti projektus ir tai vertiname teigiamai. Tačiau skiriama 100–500 tūkst. Eur suma neišspręs melioracijos problemų. Pvz., mūsų rajono savivaldybėje yra per 1 tūkst. km melioracijos griovių, nekalbant apie drenažą, kuris yra prastos būklės ir jo tinklus reikia valyti, prižiūrėti. Tai už tokią sumą mes galėtume rekonstruoti apytiksliai apie 30 km griovių. Todėl priemonės tęstinumas yra labai reikalingas, kad procesas įsibėgėtų“, – ŪP aiškino A. Tamonienė.

Kelmės r. savivaldybės administracija dar neapsisprendusi, ar teiks melioracijos statinių rekonstravimo projektą. „Dar svarstome, kad atitiktume nurodytus kriterijus. Per vienus metus panaudoti pinigus yra labai sudėtinga – per trumpas laiko tarpas, nes reikia ruošti dokumentus, skelbti konkursus, o rangos darbams lieka mažai laiko. Jei žinotume, kad pinigai bus skiriami ir kitais metais, būtų galima iš anksto dėliotis prioritetus, ieškoti vietovių, kurios atitiktų rekonstrukcijos taisykles“, – redakcijai dėstė Kelmės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros vedėja Joana Miliauskienė.

Dideli iššūkiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.