Melioracijos fondas įstrigo diskusijų sūpuoklėse

Pristatė projektą

Apie prastą šalies melioracijos būklę kalbama jau ne vienerius metus, tačiau tik baigiantis praėjusiems metams ŽŪM, įgyvendindama Vyriausybės programą, pateikė informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves, o atlikus valstybės pinigų fondų steigimą reglamentuojančių teisės aktų analizę – ir konkrečius siūlymus dėl MF steigimo. Jo steigimo ir naudojimo principus bei perspektyvas suinteresuotosioms šalims pristatė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Jis pranešime teigė, kad nemelioruotose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas mažesnis 15–30 proc., MIS nusidėvėjimas yra 74,4 proc. ir kasmet vis didėja, o iš 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės.

MF būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą ištekliams kaupti ir naudoti bei būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. Svarstomame pasiūlyme numatoma, kad MF būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą – įvedant fiksuotas įmokas.

Fondo privalumai esą būtų tai, kad einamaisiais metais nepanaudotos lėšos būtų perkeliamos į kitus metus, būtų sparčiau rekonstruojamos MIS, nes atsirastų galimybės gauti paskolų, MF lėšos galėtų būti operatyviai naudojamos MIS avariniams gedimams likviduoti ir kitiems reikalams. Trūkumai – atsirastų didesnė finansinė našta žemės ūkių savininkams, administravimo išlaidos siektų iki 1 proc. fondui skiriamos vidutinės metinės sumos.

Pristatytos 4 MF formavimo alternatyvos. ŽŪM siūlomoje alternatyvoje fondo pajamos būtų diferencijuojamos kas 5 metus, atsižvelgiant į infliaciją ir rangovų pajėgumą rekonstruoti ir prižiūrėti MIS. Per pirmuosius 5 metus (2024–2028 m.) fondo pajamos galėtų sudaryti po (arba iki) 50 mln. Eur per metus – valstybės lėšų dalis sudarytų 45 proc., o žemės savininkų ir kitų naudotojų įmokos – 55 proc. Jos būtų indeksuojamos kas penkerius metus ir 2024–2045 metų laikotarpiu sudarytų per 2 mlrd. Eur.

Turi daug pastabų

Ūkininkams melioracijos sistemų būklė itin aktuali, nes nuo jos didžia dalimi priklauso veiklos sėkmė, taip pat – pačių ūkininkų ir jų artimųjų gyvenimo gerovė. „Žemdirbiai puikiai supranta, kad reikia spręsti MIS priežiūros problemas, nes per metus 30 tūkst. ha tampa nebetinkami žemės ūkio veiklai. Nesprendžiant šio klausimo, turėsime labai rimtų bėdų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, pateiktam MF kūrimo projektui daug pastabų turi ir LŪS, ir kitos žemdirbių organizacijos. Projektas nėra tokio lygio, kad jį būtų galima teikti Seimui. Pagrindinis jo privalumas – teisingai (šių dienų kainomis) suskaičiuotas 20 metų fondo biudžetas, kurį sudarytų daugiau nei 2 mlrd. Eur.

„Daugiausia ginčų kelia pinigų paskirstymo teisingumas. 20 metų – pakankamai ilgas laikotarpis – vienam pasiseks, jo problemas spręs po metų, kitų, o kito bėdas – tik laikotarpio pabaigoje, nors mokesčius mokės abu. Savivaldybės, ypač finansiškai stipresnės, norėtų, kad būtų rajoninio lygio fondai, jie patys rinktų pinigus ir naudotų MIS remontui savo nuožiūra. Ūkininkams neaišku – jei jie tvarkė savo ir tuo pačiu valstybei priklausančius melioracijos tinklus, ar ir toliau turės mokėti. Kiti piktinosi, kad jie mokesčius mokės, o valstybei priklausančius griovius sutvarkys tik po 10 metų, nors problema yra jau dabar, neaišku ir kaip bus su teritorijomis, kuriose planuojama atkurti šlapynes, ar ten ūkininkaujantys žemdirbiai bus atleisti nuo mokesčių“, – ūkininkams aktualius klausimus ŪP vardijo LŪS vadovas.

R. Juknevičiaus nuomone, dar vienas labai svarbus dalykas – įstatymu įpareigoti būsimas valdžias bet kokiomis sąlygomis į MF surinkti pasižadėtą pinigų sumą. Pasitikėjimo nekelia ir valstybės noras problemą spręsti privačiais pinigais, daug kam atrodo, kad tai gali būti dar vienas būdas valstybei nusiplauti nuo problemos sprendimo. „Melioracijos įrenginiai yra valstybės turtas ir ji turėtų juo rūpintis. Be to, yra renkamas žemės mokestis, kuris naudojamas įvairioms paskirtims, tai gal reikėtų įvesti dar vieną koeficientą kai yra sklypas su melioracijos įrenginiais. Tad ar tikrai dar reikia fondo, kuriam administruoti reikalingos papildomos lėšos“, – svarstė R. Juknevičius. Jo įsitikinimu, didžiausia problema, kad nėra aiškių normatyvinių aktų, nurodančių, kur yra privačių, o kur – valdiškų interesų riba.

Iš principo pritaria

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Jonas Račas neabejojo, kad MF yra gyvybiškai būtinas, nes be jo nėra melioracijos ateities. „Iš principo projektui pritariame, bet yra ir taisytinų dalykų. Vienas jų – bandymas lėšas perskirstyti tarp savivaldybių. Mes ir, manau, ūkininkai tam kategoriškai prieštaraus, – kalbėjo J. Račas. – Pagal projekte pateikiamą paskirstymą atrodo, kad bus taip, jog melioracijos reikalais ir anksčiau besirūpinusios savivaldybės dotuos nenašių žemių melioracijos reikalus. Pinigai, surinkti tam tikroje savivaldybėje, turėtų joje ir likti. Antras niuansas – iš melioracijos fondo neturėtų būti finansuojami užtvankų remonto ir priežiūros darbai, neskiriamos lėšos tiltams, kurių yra 1 500. Šie turėtų būti perduoti kelininkams. Dėl pralaidų taip pat neaišku – palikti melioracijos balanse ar atiduoti jas kelininkams.“

2,5 mln. ha plote drenažo sistema Lietuvoje įvesta iki 1990 metų. Kadangi drenažas tarnauja 50 metų, pirmiausia pradėti rekonstruoti 1960 m. pastatyti įrenginiai. „Iki šio laiko drenažo rekonstruota 700 tūkst. ha. Dar yra apie 300 tūkst. ha labai blogos būklės drenažo, esančio savivaldybių žinioje. Vadinasi, iki 2040 metų lieka rekonstruoti apie 1,5 mln. ha drenažo sistemos, o tam reikia milžiniškos pinigų sumos. Be to, yra 42 tūkst. km magistralinių griovių, iš kurių rekonstruota 12 tūkst. km“, – tvirtino J. Račas. Jo nuomone, tai, kad projekte numatyta, jog ūkininkų įmokos sudarytų 55 proc., o valstybės – 45 proc., labai geras variantas. „Jei pasikartotų 2017 metų situacija, kai ūkininkai nenuėmė 30 proc. derliaus, pasekmės būtų gerokai skaudesnės“, – ŪP pabrėžė pašnekovas.

Turėtų prisidėti visi

„Pateiktas projektas neišdiskutuotas, todėl, mano žiniomis, nė vieni socialiniai partneriai jam nepritarė. MF turėtų būti steigiamas rajono, ne respublikos mastu. Taip pat neturėtų būti steigiamas upių baseinų mastu, nes upių baseinai neturi administracinių ribų. Mūsų nuomone, dzūkas neturi melioruoti aukštaičio žemių, – savo nuomonę dėl siūlomo MF steigimo dėstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. – Kitas dalykas – pagrindinis fondo lėšų šaltinis turėtų būti žemės mokestis. Taip MF turėtų atsirasti pinigų, sumokamų kelininkų, miškininkų, geležinkelininkų, taip pat aerodromų savininkų ar naudotojų, miestų gyventojų bei įmonių, nes jei nebūtų melioracijos įrenginių, griovių, nuvedimo kanalų, visos minėtos teritorijos būtų kaskart užsemiamos. Tai pagrindinė mūsų asociacijos nuostata, pagal kurią turėtų būti formuojamas MF. Dabar sako, susineškit jūs, jei turėsime, šiek tiek įnešime mes (valstybė), administruosime ir valdysime. Vadinasi, mes sunešime, o jie skirstys pinigus – kam norės, duos, kam nenorės, neduos.“

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktoriaus Dainiaus Kižausko nuomone, pagal siūlomą MF projekto variantą lėšos sunkiai grįš į ūkį arba teks ilgai laukti, kol jos sugrįš tikslingai, nors akivaizdu, kad pinigai turi ateiti į ūkį, kuris moka įmokas, lėšos negali būti naudojamos keliams, miškams, parkams – sektoriams, kurie neskyrė melioracijai pinigų.

„Siūlėme, kad lėšos turi būti renkamos vandens baseino principu pagal regionus ir melioracija būtų tvarkoma tame vandens baseine, kuriame žemdirbiai ir visi kiti ant paviršinės žemės aktyviai užsiima veikla. Įeitų ir elektros tinklai, parkai, gyvenvietės, ir visi kiti, kurie naudojasi paviršinio vandens surinkimu ir iš to gauna naudos, todėl natūralu, kad visi ir prisidėtų prie tų sistemų priežiūros ir tokio biudžeto formavimo“, – ŪP akcentavo D. Kižauskas.

Papildomiems mokesčiams nepritaria

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 6, 2023 m. sausio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.