Mėlynojo liežuvio liga katastrofiškai tuština avių ir galvijų ūkius

Netoli sienos su Vokietija esančiame danų ūkyje, kuriame laikomos avys ir galvijai, užfiksuoti du mėlynojo liežuvio atvejai yra pirmas kartas Danijoje po penkiolikos metų. Taigi ji vėl netenka mėlynojo liežuvio ligos neapimtos šalies statuso.

Pastarosiomis savaitėmis statistika drastiškai kinta. Vos per savaitę Olandijoje infekcijų skaičius padidėjo maždaug 70 proc., rašo portalas „Nieuweoogst“. Rugpjūčio 12 d. šalyje buvo užfiksuotos 2 909 užkrėstos zonos, tai yra 650 daugiau nei prieš savaitę.

Didžiausias vokiečių gyvūnų ligų tyrimų centras Friedricho Loefflerio institutas patvirtino, kad rugpjūčio 8 d. šalyje buvo 1 885 ligos židiniai. Vokiečių ūkininkams tai didelis smūgis, nes pernai per visus metus fiksuoti vos 23 ligos protrūkiai.

Belgijoje nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 11 d. užregistruota 515 atvejų, iš kurių 436 – vos per savaitę.

O apie pirmus užsikrėtimo atvejus Prancūzijos, Liuksemburgo ir Danijos ūkiuose Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija pranešė rugpjūčio 12 d.

Ši vabzdžių platinama virusinė liga žmonėms grėsmės nekelia, tačiau atrajotojams, pavyzdžiui, avims ir karvėms, mėlynojo liežuvio liga sukelia stiprų karščiavimą, burnos opas, tinsta galva. O štai kiaulėms ir arkliams virusas nepavojingas.

Vakcinacija padeda ne visada

Šių metų balandžio pabaigoje Olandijos vyriausybė skubos tvarka patvirtino naudoti pirmąją vakciną nuo mėlynojo liežuvio ligos viruso atmainos. Ji tinkama tiek avims, tiek galvijams. Vyriausybės pranešime teigta, kad avims pakanka vienkartinės vakcinacijos, o galvijams prireiks pakartotinės dozės.

Buvo pažadėta per kelias dienas ar savaitę pirmą milijoną vakcinos dozių pristatyti didmenininkui, po dviejų savaičių dar tiek pat, kad ūkininkai galėtų kuo greičiau paskiepyti auginamus gyvūnus. Olandijoje yra apie milijoną avių.

Praėjus keturiems mėnesiams pastebima, kad nepaisant vakcinacijos, dalis avių vis tiek nugaišta nuo mėlynojo liežuvio ligos. Tik ši statistika jau palankesnė. Jei pernai nuo šios ligos nugaišo maždaug 7 iš 10 avių, dabar taip nutinka vienai iš 10. Vis tik šie skaičiai neguodžia avių augintojų, mat pastarosiomis dienomis Olandijoje kasdien krenta nuo 1 500 iki 1 800 avių, rašo portalas „Nieuweoogst“.

Vageningeno bioveterinariniai tyrimų instituto (Wageningen Bioveterinary Research) virusologas Pietas van Rijnas jau anksčiau yra rekomendavę avis nuo mėlynojo liežuvio ligos apsaugoti skiepijant papildomai. Jis pateikia dar keletą pastabų šiuo klausimu: „Avys, kurios perserga virusine infekcija ir išgyvena, vėliau ilgą laiką – galbūt net visą gyvenimą – yra apsaugotos nuo to serotipo viruso. Bet tai gali patvirtinti individualus PGR testas.“

Tačiau vakcinacija ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Gyvūnai išgyvena dar vieną nepalankų laikotarpį, kai organizmas reaguoja į vakciną. Tai gali lydėti karščiavimas. Norint, kad avinai duotų vaisingą spermą, jie turi šešias savaites nekarščiuoti. Tuo metu avims pirmuoju nėštumo laikotarpiu norisi kuo mažiau streso. Tai svarbu tinkamam vaisiaus įsitvirtinimui“, – skiepijimui nepalankias aplinkybes paaiškina Olandijos Avių augintojų profesinės grupės pirmininkė S. Duives-Cahuzak, primindama, kad į avies būklę būtina atsižvelgti po ėriavimosi.

Avių augintojams ne mažiau svarbi ir vakcinos kaina. Olandijoje už vakcinas moka patys ūkininkai, tad kyla klausimas, kokia jų dalis gali skirti papildomų lėšų antrai vakcinos dozei.

Avių augintojų profesinės grupės pirmininkės įsitikinimu, papildoma vakcina iš tiesų gali geriau apsaugoti avis nuo mėlynojo liežuvio ligos ir padidinti atsparumą, bet tam reikia sąmoningos politikos.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.