„Mercosur“ buldozeris važiuoja toliau

Planai pasikeitė

Europos Komisija planuoja sausio 12 d. Paragvajuje pasirašyti „Mercosur“ prekybos susitarimą, „Euractiv“ sakė du diplomatai ir vienas Europos Parlamento narys.

Šeštadienį ES lyderiai atsisakė suteikti Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen įgaliojimus pasirašyti susitarimą Brazilijoje, kaip planuota, po to, kai Prancūzija ir Italija sužlugdė Europos viršūnių susitikimą, ragindamos atidėti susitarimą ir suteikti papildomas apsaugos priemones ūkininkams.

Praėjusią savaitę Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paragino atidėti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimo pasirašymą. G. Meloni teigė, kad prieš pasirašant susitarimą, turi būti galutinai patvirtintos ir su ūkininkais aptartos su susitarimu susijusios žemės ūkio apsaugos priemonės, dėl kurių vis dar derasi Taryba ir Europos Parlamentas.

G. Meloni tvirtino, jog Italija nesiekia blokuoti susitarimo, dėl kurio deramasi daugiau nei 25 metus ir kuris sukurtų bendrą 722 milijonų žmonių rinką: „Tai nereiškia, kad Italija ketina blokuoti ar prieštarauti visam susitarimui, tačiau, kaip visada sakėme, ketiname jį patvirtinti tik tada, kai bus įtrauktos tinkamos abipusiškumo garantijos mūsų žemės ūkio sektoriui“.

Jos komentarai pasirodė po „Reuters“ pranešimo, kuriame teigiama, kad G. Meloni prisijungė prie Prancūzijos raginimų atidėti pasirašymą. Italija pastaruoju metu siunčia prieštaringų signalų dėl susitarimo. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ne kartą reiškė jam pritarimą, o žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida gyrė spalio mėnesį Komisijos pristatytas apsaugos priemones.

Lygiagrečios derybos?

Tačiau diplomatai teigia, kad Roma siekė pasinaudoti savo įtaka „Mercosur“ šalims, kad išgautų nuolaidų lygiagrečiai vykstančiose derybose dėl ilgalaikio ES biudžeto, o G. Meloni tam prieštarauja, ypač siūlymams sujungti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) į vieną superfondą.

Italijai prisijungus prie Prancūzijos ir Lenkijos, o kelioms šalims, įskaitant Belgiją, Austriją, Airiją ir Vengriją, susilaikius arba balsavus prieš susitarimą, šiuo metu nepakanka paramos, kad būtų galima tęsti šį procesą.

Dėl susitarimo deramasi nuo 1999 m. ir turėjo būti galutinai susitarta šią savaitę Foz do Iguaču, Brazilijoje, vyksiančiame „Mercosur“ viršūnių susitikime. Atidėjimas vainikavo įtemptą savaitę, per kurią Komisija ir prekybos susitarimą palaikančios šalys, tokios kaip Vokietija, dėjo visas pastangas nuraminti ūkininkus, priimdamos papildomas apsaugos priemones.

Prancūziška pozicija

Kaip skelbia „Deutsche Welle“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad dar nėra pasirengęs pasirašyti susitarimo su Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi, nepaisant pastangų įtraukti naujas apsaugos priemones Europos ūkininkams.

„Daug kas buvo patobulinta“, – sakė E. Macronas, pažymėdamas, kad apsaugos priemonės nebuvo galutinai suderintos ar koordinuotos su Lotynų Amerikos šalimis.

Apsaugos priemonės suteiktų ES įgaliojimus laikinai iš naujo nustatyti tarifus ar apribojimus tam tikriems žemės ūkio produktams, jei Bendrija nuspręstų, kad jie kenkia ES gamintojams. Tai susiję su staigiu kainų kritimu arba bendro importo lygio padidėjimu.

E. Macronas teigė, jog Prancūzija reikalauja tęsti darbą, „kad į viską būtų žiūrima rimtai, mūsų žemės ūkis būtų gerbiamas ir būtų užtikrintas mūsų piliečių aprūpinimas maistu visoje Europoje“.

Prancūzijos vadovas aiškino, kad dar per anksti spręsti, ar pakaks papildomo mėnesio susitarimui suderinti, tačiau išreiškė viltį, kad taip ir bus.

Kalba apie „proveržį“

„Pasiekėme proveržį, kuris sudarė sąlygas sėkmingai užbaigti „Mercosur“ susitarimą sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen ir pridūrė, kad reikia „kelių papildomų savaičių“, kad būtų suderinti neišspręsti klausimai su ES valstybėmis narėmis.

Komisijos pirmininkė teigė, jog sutiko atidėti derybas su „Mercosur“, kurios vadovai perspėjo, kad sutartis turi būti pasirašyta „arba dabar, arba niekada“.

Prancūzijos prezidentas buvo atsargesnis, sakydamas, kad nežino, ar atidėjimo pakaks Prancūzijos reikalavimams patenkinti.

Toje pačioje spaudos konferencijoje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa sumenkino vėlavimo svarbą. „Manau, kad pasaulis per šias tris savaites po 26 metų daug nepraranda“, – sakė jis.

Vienas Europos diplomatas teigė, kad Komisija nori, jog pasirašymas įvyktų prieš europarlamentarų sugrįžimą į Europos Parlamentą Strasbūre sausio 19 d., kad būtų išvengta naujo įstatymų leidėjų spaudimo ginčyti susitarimą Europos Teisingumo Teisme.

Parengė Ričardas Čekutis