Merdinti traktorių rinka verčia gamintojus restruktūrizuotis

Austrų gamintojo krizė

Austrijos „Hydrac“ kuria ir gamina žemės ūkio bei komunalinę techniką nuo 1966 m. ir laikoma patikima dėl dėmesio kokybei, inovacijoms ir ilgaamžiškumui. Nepaisant to, šių metų rugsėjo 18 d. „Hydrac Pühringer GmbH & Co. KG“ buvo pradėta restruktūrizavimo procedūra be savarankiško administravimo, praneša agrarheute.de.

Įmonėje šiuo metu dirba daugiau nei 50 žmonių. Restruktūrizavimo proceso tikslas – atkurti „Hydrac“ ekonominį gyvybingumą, siekiant užtikrinti tolesnį įmonės egzistavimą , išsaugoti darbo vietas ir ilgalaikę verslo veiklą. Tai nereiškia jokių apribojimų klientams. Kol kas gamyba, paslaugų teikimas ir vykdomi užsakymai turėtų tęstis.

„Hydrac“ ateityje turėtų persiorientuoti prie kitos veiklos krypties. Ypač daug dėmesio bus skiriama savivaldybių sektoriui. Bendrovė planuoja išplėsti vasaros ir žiemos priežiūros įrangos asortimentą. Tokios mašinos ir įranga kaip sniego valytuvai, barstytuvai ar sunkvežimių priedai yra būtini savivaldybėms, kelių priežiūros departamentams ir savivaldybių paslaugų teikėjams, paklausa yra prognozuojama ir tolygi, skirtingai nei žemės ūkio mašinų pardavimai.

Bendrovės likvidumą taip pat gerokai apribojo ir išoriniai veiksniai, įskaitant mokėjimų nevykdymą, susijusį su tarptautiniu konkursu. Kita vertus, daugelis stambių klientų dėl didelių palūkanų normų ir ribotų finansinių išteklių stabdė naujas investicijas.

Pasak autrų gamintojo, darbuotojams ir partneriams vykstantis restruktūrizavimo procesas neturėtų būti atsitraukimo signalas, o galimybė pasirinkti naują kryptį. Restruktūrizavimo sėkmė greičiausiai labai priklausys nuo vykdomo verslo stabilizavimo ir nuoseklaus suplanuotų priemonių įgyvendinimo.

Paveikė ir prancūzus

Finansiniai sunkumai privertė panašiu keliu pasukti ir Prancūzijos žemės ūkio technikos gamintoją „Carré“. Vandėjos regione esantis Komercinis teismas šeimos įmonei skyrė restruktūrizavimą, teigia prancūzų portalas „Terre-net.“ Čia teigiama, kad „Carré“ pastaraisiais mėnesiais susidūrė su sunkumais, kurie paveikė jos likvidumą ir gebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus .

„Šis sprendimas priimtas po strateginio apmąstymo laikotarpio, kuriuo siekta užtikrinti įmonės tolesnį egzistavimą ir apsaugoti jos darbo vietas “, – akcentuoja dar 1938 m. įkurta šeimos įmonė. Šiuo žingsniu gamintojas atsidūrė Komercinio teismo globoje ir gali parengti ateities planą, kartu tęsdamas savo verslo veiklą.

Prancūzų bendrovei sunkumų sukėlė ne tik bendra sunki padėtis žemės ūkio technikos sektoriuje. Bendrovė ypač nukentėjo nuo karo Ukrainoje. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad vienas didžiausių užsakymų jos istorijoje – 70 žemės ūkio mašinų, skirtų žemės ir ražienų dirbimui, sutartis, kurios bendra vertė siekė 1 mln. eurų, turėjo būti pasirašyta 2021 m. rudenį. Tačiau prasidėjus karui sutartis buvo atšaukta.

Šiuo metu „Carré“ dirba 105 žmones, per visą savo istoriją įmonė pagamino apie 1000 mašinų. Vandėja yra žemės ūkio regiono centras, ir įmonė savo produktus kūrė bendradarbiaudama su ūkininkais.

Per ilgą savo istoriją įmonė yra laimėjusi keletą inovacijų apdovanojimų.

Kenčia ir lenkai

Neseniai su panašiomis problemomis susidūrė ir Lenkijos žemės ūkio bendrovė „Ursus SA“. Kaip skelbia tygodnik-rolniczy.pl, legendinį Lenkijos traktorių prekės ženklą dar 2011 m. įsigijo „POL-MOT Warfarma“. Bendrovė neįsigijo gamybos įrenginių, tik prekės ženklą ir pavadinimą. Traktoriai buvo surenkami „POL-MOT Warfarma“ priklausančiose gamyklose, tačiau „Ursus“ logotipas buvo naudojamas ir ant kitos žemės ūkio technikos.

„Ursus SA“ problemos prasidėjo 2019 m. kovo mėn., kai antstoliai areštavo 10 proc. bendrovės turto kreditoriaus, vieno didžiausių Lenkijos bankų, naudai. 2020 m. lapkritį bendrovei buvo pradėta supaprastinta restruktūrizavimo procedūra, o 2021 m. liepą jai paskelbtas bankrotas. Bendrovė buvo parduota trečiame aukcione 2024 m. spalį Ukrainos verslininkui už 74 mln. zlotų (dviejuose ankstesniuose konkursuose pasiūlymų nebuvo pateikta, o pradinės kainos siekė 124 mln. ir 99 mln. zlotų).

Lenkijos finansų priežiūros tarnyba (KNF) pateikė pranešimą Varšuvos apygardos prokuratūrai dėl įtariamo nusikaltimo, susijusio su konfidencialios informacijos atskleidimu ir naudojimu, prekiaujant „Ursus SA“ akcijomis. Po ilgų procedūrų Lenkijos finansų priežiūros tarnybos bankrutavusiai bendrovei „Ursus“ buvo skirtos baudos, viršijančios 4 mln. zlotų, tačiau dabar tyrimą atlieka šalies Aukščiausioji audito institucija (NIK) – mėginama nustatyti, ar KNF neviršijo savo įgaliojimų, be to, kyla abejonių ir dėl įmonės bankroto procedūrų teisėtumo.

Traktorių rinkos analizė

Vis tik svarbiausia panašių įmonių sunkumų priežastis besitraukianti žemės ūkio technikos rinka. Nuo 2021 m. visoje Europoje ji smuko apie 40 proc. – šis drastiškas nuosmukis ypač stipriai paveikė frontalinių krautuvų segmentą. 2025 m. rinka išlieka silpna, palyginti su praėjusiais metais, ji krito dar 13 proc.

Vis dėlto „Mordor Intelligence“ šį mėnesį paskelbta rinkos analizė rodo, jog rinka dabar stabilizuojasi ir prognozuojama, jog artimiausiu metu pradės nežymiai augti.

Europos žemės ūkio traktorių rinkos dydis šiemet vertinamas 22,5 mlrd. eurų, oiki 2030 m. ji turėtų išaugti iki 27,7 mlrd. eurų, o tai sudarto 4,2 proc. metinį sudėtinį augimo tempą. Nuolat didelės darbo sąnaudos, griežtėjančios išmetamųjų teršalų taisyklės ir spartėjančios elektrifikavimo iniciatyvos užtikrina, kad modernios įrangos paklausa būtų atspari, net ir svyruojant ūkininkų pelno maržoms.

Šiuo metu vyrauja vidutinės arklio galios mašinos, nes jos atitinka daugumos Europos ūkių pasėlių ploto profilius, o tiksliosios žemės ūkio įrangos integravimas skatina technikos keitimo ciklus, bet ne tiesioginį parko plėtrą. Originalios įrangos gamintojai mėgina dorotis su cikliška paklausa, susiedami Bendrosios žemės ūkio politiko (BŽŪP) finansavimą su technologijų atnaujinimais. Europos traktorių rinka ir toliau orientuojasi į akumuliatorinius elektrinius bei autonominius variantus, kartu kovodama su tiekimo grandinės nepastovumu ir komponentų tiekimo problemomis.

Analitikai nurodo svarbiausias, jų manymu, būsimo augimo prielaidas. Pagal 2021–2027 m. BŽŪP žemės ūkiui skirta 387 mlrd. eurų, o kaimo plėtros priemonės kompensuoja iki 40 proc. naujų traktorių išlaidų. Planuojamas biudžeto sumažinimas iki 300 mlrd. eurų 2028–2034 m. cikle paskatino ūkininkus paspartinti užsakymus, taip užsitikrinant dabartinį dotacijų lygį. Subsidijų taisyklės vis labiau susieja išmokas su mašinoms keliamais aplinkosauginiais standartais, Euro V etapo atitiktimi ir tiksliąja žemdirbyste, taip efektyviai skatindamos pažangių mašinų pritraukimą į žemės ūkio praktiką. 
 

Parengė Ričardas Čekutis