Mėsinių galvijų augintojus šokiravo „susitarimas“ su ŽŪM

2014/06/10

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiomis dienomis oficialiai pranešė, kad su pieninių ir mėsinių galvijų augintojų savivaldos atstovais susitarta, kaip paskirstyti jautienos gamybos sektoriui skirtos Europos Sąjungos susietosios paramos voko pinigus, skirtus šiems ir ateinantiems dvejiems metams. Tačiau Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos nariai jaučiasi veikiau nuščiuvę nei „susitarę“, nes, jų teigimu, dabartinė ŽŪM pateikta paramos schema iš esmės skiriasi nuo tos, kurią Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas po sunkių debatų patvirtino dar 2013-ųjų kovą.

ŽŪR prezidiumo nariai daugiau nei prieš metus susitarė, kad naujuoju 2014-2020 metų ES finansiniu laikotarpiu su gamyba bus siejama 13 proc. tiesioginių išmokų voko. 80 proc. susietosios paramos turėtų atitekti gyvulininkystės sektoriui, likusioji dalis - augalininkystei. Gyvulininkams numatytus 80 proc. paramos nutarta paskirstyti taip: 55 proc. atiduoti pieno ir pieno produktų gamybai, 40 proc. – galvijienos, 5 proc. - avienos ir ožkienos produkcijai remti. Tuo metu Rūmuose neatsitiktinai buvo skubama rasti „aukso vidurį“ ir priimti galutinį sprendimą, nes, keičiantis ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatoms ir pradėjus taikyti savanorišką nacionalinę susietosios paramos schemą, iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Lietuva Europos Komisijai privalėjo pranešti apie savo planus. Tačiau vėliau šis terminas buvo atidėtas iki šių metų rugpjūčio 1 d. Per tą laiką paaiškėjo ir tai, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu pieno sektoriaus subsidijuoti „už primelžto pieno kilogramus“ nebus leidžiama. Todėl mėsinių galvijų augintojai šiandien svarsto, kodėl pieno ūkiuose mėsai auginamų bulių negalima subsidijuoti iš 55 proc. pienininkams skirtos krepšelio dalies, bet „nukerpama“ parama mėsinės krypties ūkiams, apie kurių plėtros perspektyvą buvo daug ir garsiai kalbėta. Susitikime su ŽŪM vadovais, ministerijos bei Lietuvos agrarinio instituto specialistais LMGAGA atstovai išgirdo, kad 40 proc. susietosios paramos lėšų, kaip pernai ir planavo ŽŪR, gyvulininkystei skiriama bus, tačiau LMGAGA narių nuostabai krepšelyje atsirado vidinių skyrelių – mėsinių galvijų augintojai gaus 75 proc., pieninių bulių augintojai – 25 proc. paramos lėšų. Planuojama, kad, pagal šį paskirstymą, susietosios paramos išmoka už 12 mėn. amžiaus sulaukusį pieninį bulių turėtų siekti apie 500 Lt, už mėsinį abiejų lyčių gyvulį – 600 Lt. Tačiau LMGAGA direktorius Darius Dzekčiorius skaičiuoja, kad paramos schemos įsigaliojimo metais pieno sektorius dar nepradės auginti daugiau bulių mėsai nei augino iki šiol, bet pateiktoje schemoje jau yra priskaičiuota apie 25 tūkst. reikalavimus atitinkančių mėsai auginamų pieninių bulių. Todėl išmoka už pieninius bulius gali gerokai viršyti išmoką už mėsinius galvijus. „Mūsų ūkininkai augina mėsinių veislių gyvulius, kurie yra išvesti būtent mėsai, ir nuolat gerina savo bandas siekdami, kad gaminama produkcija būtų kuo kokybiškesnė. Manome, kad pieninių bulių auginimas turėtų būti remiamas iš kitų programų, geriausia - iš nacionalinio biudžeto. Tai daryti ES teisės aktai nedraudžia. Mes taip pat pasisakome už tai, kad pieniniai veršeliai nebūtų išvežami iš Lietuvos, bet nematome tolesnės valstybės strategijos, kaip pieno sektoriuje pagaminta jautiena galėtų būti „integruota“ į Lietuvos gyventojų valgiaraštį. Jei norime pasiekti mėsinės galvijininkystės kaip prioritetinės žemės ūkio šakos pripažinimą, kartu su ŽŪM vadovybe vieningai diskutavome, kad turime siekti ne tik kiekybės, bet ir kokybės. Būtent tai ir buvo pagrindinis argumentas, kuomet ŽŪM kreipėsi į EK dėl galimybės remti grynaveislių galvijų įsigijimą iš nacionalinio biudžeto, nes šiuo metu pagal SEUROP klasifikavimą Lietuvoje dominuoja žemiausios O ir P skerdenų klasės, kitaip tariant, pieninių galvijų mėsa“, - argumentus dėsto D. Dzekčiorius. Tauragės r. ūkininkė Stanislava Pratašienė, auginanti aštuonias dešimtis grynaveislių mėsinių aubrakų, šiandien su nerimu kalba apie tai, kad į mėsinių galvijų „gretas“ įskaičiuojami pirmosios kartos mišrūnai – pakanka karvę apsėklinti mėsinio buliaus sperma, kad už jos palikuonį gautum tokio paties dydžio išmoką, kokią gauna mėsinių galvijų augintojas, investavęs didžiulę sumą veislinei bandai įsigyti. LMGAGA tarybos pirmininkas Antanas Bezaras taip pat yra įsitikinęs, kad ŽŪM priimtas sprendimas nėra teisingas ir dėl to, kad pieno ūkiai pagrindines pajamas gauna iš pieno, jiems mėsos gamyba yra tik šalutinė verslo sritis, kurios, esant nepalankioms galvijų supirkimo kainoms, bet kada galima atsisakyti. O mėsinės krypties ūkiams aukštos kokybės jautienos gamyba yra vienintelis pragyvenimo ir plėtros šaltinis. Mėsinius hailendus Širvintų r. auginantis LMGAGA tarybos narys Arūnas Martinėlis pastebi, kad susitikimo ministerijoje metu LMGAGA nariams pasisakyti buvo leista, tačiau į jų nuomonę niekas neatsižvelgė. „Mano manymu, jei ministerija savo sprendimo nepakeis, neaiškus taps pats paramos tikslas. Jeigu iš tiesų norima, kad Lietuvoje būtų gaminama kokybiška jautiena, tai parama ir turi būti skiriama potencialiems jos gamintojams, o ne, vaizdžiai tariant, sausainis laužiamas per pusę – dalis pienininkams, dalis mėsininkams, tikintis, kad ir vieni, ir kiti kuriam laikui pritils. Ūkininkams reikia suteikti apčiuopiamą motyvaciją vystyti mėsinės galvijininkystės šaką. Deja, ši šaka ir toliau vegetuos, jei paramos krepšelį teks dalytis su pieno ūkiais“, - prognozuoja A. Martinėlis. Pasak jo, kuomet mėsinių galvijų augintojai rašo investicinius projektus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, juose privalu nurodyti, kiek, įgyvendinus projektą, tikimasi uždirbti iš rinkoje realizuojamos pagamintos produkcijos. „Labai tikėtina, kad gaudami paramą pienininkai netrukus rinkai pasiūlys prastenės kokybės, bet gerokai pigesnės produkcijos. Esą jiems parama skiriama tam, kad į užsienį nebūtų parduodami veršeliai, tačiau ši praktika turėtų būti išgyvendinama ne mėsinės galvijininkystės sektoriaus sąskaita“, - įsitikinęs kalba A. Martinėlis. Kolegos minčiai pritaria ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis, beje, auginantis ir pieninių, ir mėsinių galvijų bandas. „Pieninių ūkių prieaugliui auginti turėtų būti numatytas atskiras finansavimas, galbūt iš pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos krepšelio ar kitų šaltinių“, - svarsto jis. Tarptautinės veislinių gyvūnų parodos, vykusios Algirdiškyje, prizu už šarolė veislės galvijų populiarinimą apdovanota pagėgiškė ūkininkė Laura Mišeikienė taip pat neabejoja, kad rinkoje didės nekokybiškos jautienos kiekiai, nors tiek šalies mėsos perdirbėjai, tiek eksporto rinkos pageidauja, kad būtų didinama aukščiausios kokybės produkcijos gamyba. LMGAGA tarybos narys Romualdas Naujokas pastebi, kad regionuose dirbantys Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos specialistai turėtų griežčiau kontroliuoti, ar į kilmės registrą įrašyti mišrūnai, už kuriuos mokama parama, pieno ūkiuose iš tiesų laikomi pagal mėsinių galvijų auginimo technologiją, t.y., ar karvės veršelius žindo 7 mėnesius. Iki šiol, anot R. Naujoko, pieno ūkiuose šito niekas netikrino. „Kai mišrūnė telyčaitė užauga, pieno ūkyje ji pradedama melžti. Todėl nestebina girdimi skerdyklų priekaištai, esą mėsinių galvijų mėsa yra nekokybiška. Ir kaip bus kokybiška, jeigu karvės melžiamos, jeigu 10 d. sulaukę veršeliai jau nebegauna pieno? Iš tiesų mišrūno mėsa gali būti netgi geresnė nei veislinio gyvulio, jeigu jis tinkamai auginamas. Tačiau pieno ūkiai iš dalies dėl to ir nevykdo pieno produktyvumo kontrolės, nes melžia mišrūnes. Būtų gal ir mažiau pikta, jei už mėsos gamybą paramą gaunantys pieno ūkiai laikytųsi ir mūsiškų technologijų“, - kalba R. Naujokas. LMGAGA tarybos narys, Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas, reziumuodamas kolegų mintis, šiandienos situacijoje mato vienintelę išeitį: skubiai šaukti skėtinės žemdirbių savivaldos organizacijos – Žemės ūkio rūmų – posėdį, jo metu dar kartą atsiversti praėjusių metų kovą priimtą ir iki šiol neatšauktą ŽŪR prezidiumo nutarimą dėl susietosios paramos pasidalijimo, priimti kolegialų sprendimą ir kreiptis į ŽŪM su raginimu mėsinės galvijininkystės sektoriui padidinti procentinę paramos dalį arba pirmosios kartos mišrūnų augintojus išbraukti iš išmokų gavėjų sąrašo. Autorės nuotraukos