Meškiniai česnakai: auginti nesunku, bet – kur gauti daigų?

Meškinis česnakas lietuviams žinomas iš labai seniai, tik ilgą laiką buvo visiškai primirštas. Užtat pastaruosius kelerius metus jo populiarumas taip išaugo, kad gamtosaugininkai baiminasi, jog iš Lietuvos raudonosios knygos neseniai išbrauktas augalas gali vėl į ją patekti, jeigu stiprindami organizmą arba vaikydamiesi mados žmonės miškuose elgsis neatsakingai.

Beje, noras juo pasimėgauti nėra atsitiktinis. Tai ir nepakeičiamas pavasaris vitaminų kokteilis, ir skonio šventė po gana monotoniško konservuotų daržovių sezono. Valgomas visas augalas: lapai, žiedai, svogūnėliai. Tinka vartoti tiek žalią, tiek termiškai apdorotą, puikiai pagardina pesto padažą, česnakinį sviestą, sriubas, marinatus, padažus.

„Tai drėgnų ūksmingų lapuočių miškų augalas, bet jį galima drąsiai auginti ir sode, darže ar sodyboje. Deja, kol kas ne taip paprasta įsigyti sodinamosios medžiagos, – bene vienintelę meškinio česnako auginimo problemą pastebėjo A. Žebrauskienė. – Augalininkystės ūkių, kultivuojančių šį augalą, Lietuvoje nėra, daržininkai mėgėjai sodinukais dalijasi tarpusavyje, gal ir iš miško vieną kitą parsineša, nors to nereikėtų daryti.“

Už miške iškastus meškinius česnakus numatyta bauda nuo 30 iki 70 eurų.

Kol lapai nenunyko – galima dauginti

Jei netoli sodybos yra meškinių česnakų mėgstamas miškelis, greta gyvenantiems sodiečiams, galima sakyti, pasisekė. Bet kada galima nueiti pasiskinti keletą švelnų česnako skonį primenančių lapų. Bet jeigu nei tokio miškelio, nei turgaus netoliese nėra, belieka svarstyti, kaip tokį vertingą augalą auginti savo kieme.

Pasak A. Žebrauskienės, dauginti ir sodinti šį augalą galima pavasarį, bet kuriuo metu, kol matomi jo lapai. „Gegužę peržydėjęs meškinis česnakas naujų lapų neleidžia, antžeminė dalis pamažu sunyksta ir pasirodo tik kitą pavasarį. Tai žolinis, svogūninis augalas, todėl be vargo plečiasi ir pats. Bet jeigu norime kelis kerus perkelti į kitą vietą, galime tai padaryti vegetatyviniu būdu – tereikia atskirti dalį kero ir pasodinti kitoje vietoje“, – paaiškina agronomė.

Ji teigia, kad daug daržininkų teiraujasi, kaip užauginti iš sėklų, bet ji to daryti nerekomenduoja: „Atvirai galiu pasakyti, meškinį česnaką išauginti iš sėklų itin sunku. Daug paprasčiau dauginti atskiriant kero dalį. O kartą prigiję jie plečiasi savarankiškai. Kiekvieną pavasarį matau, kad maniškiai vis naujų daigelių prileidžia.“

Kartais nutinka, kad turime kokio nors augalo sodmenų, bet vis pristinga laisvo laiko juos pasodinti. Graužia sąžinė, kad varginame augalus, nerimaujame, ar beprigis... Pasirodo, meškiniai česnakai gali pastiprinti ne tik mūsų organizmą, bet ir patys yra atsparūs nepalankioms sąlygoms. Jeigu kelias dienas kerus palaikysime vazone, jie kantriai lauks, kol bus pasodinti. Tik šaknis reikėtų užpilti žemėmis, kad neperdžiūtų, primena profesionali daržininkė.

Auga ten, kur kiti augalai vargsta

Ūksmingus miškus mėgstantys meškiniai česnakai nepretenzingi ir vietai sodyboje. Jie kuo puikiausiai įsitaiso ten, kur kiti augalai vargsta, kur mažai saulės ir kaitros. „Tinkama vieta palei medžius, žinau, kad kai kurie daržininkai sodina prie šiltnamio, o maniškiai auga patvoryje. Meškiniai česnakai gerai jaučiasi daugiamečių augalų zonoje, ten, kur kasmet nesodinami kiti augalai – kasinėjant dirvą galima pažeisti svogūnėlius ir meškiniai česnakai išnyks“, – ­­­kokios vietos ieškoti, pataria pašnekovė.

Pasak jos, šie augalai taip pat nėra reiklūs dirvožemiui, galima auginti ir prastesnėje dirvoje. Paprastai sodindami daržoves žemę pageriname kompostu ar kitokiomis medžiagomis, bet meškiniams česnakams nė to nereikia. „Nebent dirva labai skurdi, tuomet verta įberti mėšlo granulių ar kitų trąšų“, – patikslina agronomė.

Norintiesiems didesnių lapų, gausesnio derliaus, rekomenduojama įterpti mineralinių ar organinių trąšų. Anksti pavasarį tinka azoto trąšos, o rudenį reikėtų rinktis tokias, kuriose daugiau kalio, primena A. Žebrauskienė.

Meškinius česnakus auginti galima, tačiau pardavinėti – ne.

Labiau nei trąšų meškiniams česnakams reikia drėgmės, tad ir vietos auginti geriau ieškoti drėgnesnės. Pasiteiravus, ar pavasarį, prisimenant vietą, kurioje jie augo, reikėtų palaistyti, pašnekovė nepatarė skubėti: „Po žiemos žemė paprastai būna pakankamai drėgna. Jeigu dirva kiek sausesnė ir drėgmės nedaug, gali lapeliai šiek tiek suglebti, bet po lietaus greitai atsigauna.“

Atsargos žiemai – ar verta?

Meškinis česnakas – pirmoji pavasarinė prieskoninė daržovė mūsų krašte. A. Žebrauskienė ragina nepraleisti progos ir ragauti visą augalą: lapus, žiedus, svogūnėlius. Nors bręsdami lapeliai tampa šiek tiek kietesni, gerosios savybės niekur nedingsta.

Norint jau dabar galima jo atsargų pasiruošti žiemai. Pirma į galvą atėjusi mintis – užšaldyti, tikriausiai dar būtų galima džiovinti. Pašnekovė neslėpė, kad nei vieno, nei kito būdo nėra išbandžiusi: „Gaminu meškiniu česnaku pagardintą pesto padažą. Tai – tobuliausias prieskonis šiam padažui!“ Šaldymo procedūrų mėgėjams ji nerekomenduoja į šaldiklį dėti lapų, geriau juos sutrinti į tyrę – tokį pusgaminį vėliau bus lengviau pritaikyti gaminamiems patiekalams.

„Vis tik, manau, geriausia laikytis sezoniškumo ir daržoves valgyti tuo metu, kai jos yra šviežios. Ateina pavasaris ir norisi ridikėlių, salotų, vėliau ridikėlius norisi pakeisti šviežiais agurkais, pomidorais ir kitomis daržovėmis. Natūraliai maistas tampa įvairesnis ir turime progos pajusti skirtingų skonių, tekstūrų“, – svarstė A. Žebrauskienė.

„Daržas“ miškelyje

Savą būdą užsiauginti meškinių česnakų atrado Genovaitė Sakalauskienė, ekologinio ūkio savininkė ir internetinės parduotuvės „Genutės uogainė“ įkūrėja. Žalgirių kaime, Ukmergės rajone, gyvenanti ūkininkė keletą daigų pasodino visai šalia sodybos esančiame lapuočių miškelyje. Storas lapų paklotas, pavėsis, aukštas paviršinis vanduo – tai sąlygos, kurios, matyt, labai patiko augalams ir kasmet pavasarį G. Sakalauskienė pastebi, kad jų plotas plečiasi. Ir jokios papildomos priežiūros!

„Aplinkui miškingos vietos, gali užeiti didžiules meškinio česnako plantacijas. Ir Biržų ūkininkai pasakoja, kad šlapesniuose lapuočių miškuose jie auga dideliais plotais. Tikrai ne visuose Lietuvos regionuose šie vertingi augalai nyksta, – pasakoja ekologinio ūkio šeimininkė. – Nebent iškirstų miškus, tai ir meškinių česnakų tose vietose neliktų.“

Nors augalai dauginasi ir vegetatyviniu būdu, G. Sakalauskienė teigia, kad žiedų neskina ir virtuvėje jų nenaudoja: „Žiedams peržydėjus, subręsta sėklos, išsibarsto ant žemės ir, tarp lapų saugiai sulaukusios kito pavasario, sudygsta. Tad kam skinti tai, kas užtikrina greitesnį augalų plėtimąsi.“

Vertingas įprasto česnako pakaitalas

Kaip daugelis meškinio česnako vartotojų, G. Sakalauskienė jo deda į pesto padažą. Bet tai vos vienas iš daugelio būdų pagardinti maistą. „Meškinis česnakas yra nuostabus įprasto česnako pakaitalas. Jo skonis labai panašus, tik šiek tiek švelnesnis, todėl tinka visur, kur dėtume česnako. Patogu pasigaminti paruoštukų ir užšaldyti žiemai, o vėliau gardinti salotas, padažus, sriubas, troškinius. Paranku pasidžiovinti ir naudoti vienus arba maišyti su druska“, – naudingais patarimais dalijasi pašnekovė. Beje, kuo puikiausiai tinka agurkams ar kitoms daržovėms raugti.

Skanūs bei naudingi ir svogūnėliai. Turint didesnį meškinių česnakų plotą, galima keletą svogūnėlių ir išsikasti. Bėda tik, pastebi G. Sakalauskienė, kad tai daryti reikia, kol šie augalai nevegetuoja, rudenį arba anksti pavasarį. Tad kai nesimato lapų, reikia labai gerai žinoti jų augimo vietą.

Verta iš meškinio česnako lapų, svogūnėlių pasigaminti ir užpilo ar ištraukos. Kaip vaistas jis tinka nuo sąnarių skausmo, valo organizmą, žarnyną. Veikliosios medžiagos išsiskiria spirite, todėl augalo dalis tinka ruošti būtent spiritiniu pagrindu, pataria ekologinio ūkio savininkė.

„Svogūnėlius užpylus ne silpnesniu nei 70 proc. spiritu, užpilą galima naudoti kaip antibiotiką, įlašinant 20 lašų į šaukštą vandens. Veiksmingas vaistas nuo sąnarių skausmo yra spiritinė lapų ištrauka. Tereikia pusę stiklainio pripildyti pjaustytų ir stipriai suspaustų lapų, užpilti spiritu iki stiklainio viršaus ir uždengus mažiausiai 2 savaites palaikyti tamsoje“, – pasakoja G. Sakalauskienė.

Sakoma, kad lapų ištrauka, kaip ir svogūnėlių užpilas, valo kraujagysles, neleidžia joms užkalkėti. Ūkininkė pataria 25 lašus įlašinti į šaukštą vandens ir išgerti du kartus per dieną. „Tiesą sakant, visi česnakai pasižymi kraujagysles valančia savybe, natūralu, kad ją gali turėti ir meškinis česnakas. Tik neslėpsiu, gėrimo skonis bjaurus“, – perspėja ji.

Aldonos ŽEBRAUSKIENĖS ir 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.