Ashburn +17,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 7 Lap 2024
Ashburn +17,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 7 Lap 2024


Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas 

Mėšlas – ne tik teršalas, bet ir trąša

2023/11/15


Vis dar galima laukuose pamatyti plūgus – nors daug duomenų paskelbta apie neigiamą vėlyvo arimo poveikį dirvožemiui, bet yra atvejų, kai arimą galima pateisinti – tai gyvulininkystės krypties ūkiai. Žinoma, galima mėšlą įterpti ir kitokiais būdais, bet kraikinį mėšlą užarti yra paprasčiau. Savaime suprantama, reikia laikytis reikalavimų, svarbu giliai neužarti, nes anaerobinėmis sąlygomis pradeda dominuoti blogieji mikroorganizmai. Tinkamas mėšlo įterpimas į dirvą turi teigiamą poveikį dirvožemio mikrobų veiklai ir anglies dioksido sulaikymui.

Nauda seniai žinoma

Mėšle gausu organinių medžiagų, kurios dirvožemio mikroorganizmams suteikia įvairių maistinių medžiagų. Mikrobai, pavyzdžiui, bakterijos ir grybai, skaido šias organines medžiagas į paprastesnes formas ir išlaisvina augalų augimui būtinas maistingąsias medžiagas. Šis padidėjęs mikrobų aktyvumas gali padidinti dirvožemio derlingumą ir pagerinti maisto medžiagų apykaitą augaluose. Galvijų mėšlas yra puikus organinių medžiagų šaltinis, gerinantis dirvožemio struktūrą ir drėgmės išsaugojimą dirvoje.

Dažnai augalininkystės ūkiuose girdime sakant: „Kaip būtų gerai, jei turėtume mėšlo.“ Tai logiška, nes galvijų mėšle yra įvairių naudingų mikroorganizmų, kurie gali padėti skaidyti organines medžiagas, išskirti maistines medžiagas ir dirvožemyje slopinti kenksmingus patogenus. Airijoje ūkininkai juokauja, kad karvė – mini biofabrikas. Mėšlas labiau vertinamas dėl ten esančių mikroorganizmų, kurių aktyvumas gali pagerinti dirvožemio sveikatą.

Gal neatsitiktinai daugiau galvijų bandų galima pamatyti Žemaitijoje, kur vyrauja rūgštoki dirvožemiai, nes mėšlas turi šiek tiek šarminį pH, kuris kai kuriais atvejais gali padėti neutralizuoti dirvožemio rūgštumą. Dirvožemio pH subalansavimas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti optimalų maistinių medžiagų prieinamumą augalams. Taip pat pastaruoju metu daug kalbama apie dirvožemio erozijos mažinimą. Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, dėl ko dirvožemis eroduoja? Tikriausiai dėl to, kad netenka organinių medžiagų. Galvijų mėšlo naudojimas gali sumažinti dirvožemio eroziją. Mėšlo sudėtyje yra organinių ir neorganinių komponentų, kurie pagerina dirvožemio struktūrą. Organinės medžiagos padeda surišti dirvožemio daleles, sudarydamos agregatus, kurie gerina vandens infiltraciją, mažina eroziją ir sudaro palankią aplinką mikrobų, prisidedančių prie ilgalaikės dirvožemio sveikatos, nes palaiko augalams prieinamų maistinių medžiagų kiekį, veiklai.

Nepakankamai įvertintas

Sausringais laikotarpiais augintojai pastebi, kad organinių medžiagų turtingi dirvožemiai geriau išlaiko drėgmę. Taip pat dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų, mažėja vandens nuotėkis ir pagerėja vandens infiltracija į dirvožemį. Negalima praleisti ir ekonominio aspekto. Gyvulininkystės ūkiuose galvijų mėšlas yra lengvai prieinama organinė trąša, dėl to jis yra ekonomiškas maistinių medžiagų šaltinis dirvožemiui gerinti. Naudojant mėšlą, galima sumažinti sintetinių trąšų poreikį, tai reiškia, kad dirvožemis apsaugomas nuo cheminės taršos. Naudojant mėšlą įvairiai paveikiamas tūrinis dirvožemio tankis, agregatų stabilumas, infiltracija, vandens sulaikymo geba, dirvožemio derlingumas ir biologinės savybės. Mėšlo poveikio dirvožemiui laipsnis priklauso nuo paties mėšlo fizikinių ir cheminių savybių bei įvairių technologijų ir aplinkos veiksnių, įskaitant tręšimo normą ir laiką, dirvožemio tipą ir meteorologines sąlygas.

Tačiau, nepaisant to, kad mėšlas gerina dirvožemio savybes, jo gamintojai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nors karvės, kaip gyvūnų rūšis, savaime nėra kenksmingos aplinkai, pramoniniai ūkiai, auginantys galvijus maistui ir kitais komerciniais tikslais, gali daryti žalą aplinkai, nes intensyvi gyvulininkystės praktika ne kartą kėlė didelį susirūpinimą dėl maisto saugos, gyvūnų gerovės ir poveikio aplinkai, todėl intensyvi gyvulininkystė dažnai vadinama „fabrikine žemdirbyste“. Teko būti fermose, kur laikoma keli tūkstančiai (5 000–11 000) karvių, bet niekas nesakė, kad susiduriama su nepageidaujamais reiškiniais, nors nuolat pabrėžiama, kad pasaulyje reikia mažinti gyvulių paliekamą anglies dioksido pėdsaką.

Kalbant apie CO2 pėdsaką, reikėtų prisiminti ir kitus teršėjus. Pavyzdžiui, bananai iš Pietų Amerikos ūkių prekybos centruose turi atsirasti per 15 valandų, tai negi jų gabenimas nepalieka CO2 pėdsako? Pažiūrėkime, prekybos centruose galima rasti bulvių iš Egipto, tikrai jos čia atsirado ne teleportacijos būdu. O kur dar karai...

Karvė: būti ar nebūti?

Kalbant apie gyvulininkystę, reikia įvertinti jos intensyvumą. Pavyzdžiui, Indijoje yra didžiausia pasaulyje galvijų populiacija, tačiau joje suvartojama mažiausiai jautienos. Todėl karvės gyvena ilgiau ir per savo gyvenimą išskiria daugiau metano. Atogrąžų regionuose karvės duoda mažiau pieno ir mėsos, todėl ilgiau užtrunka, kol jos pasiekia rinką. Jei reikia daug nedidelio produktyvumo galvijų, tai reiškia, kad poveikis aplinkai bus didesnis ir tarnybos apie tai nuolat primins.

Lankantis Suomijos ir Airijos šeimos ūkiuose, teko išgirsti nuomonę, kad karvės – strateginės reikšmės gyvūnai. Ūkininkai sako: „Pagalvokite, jei atsitiktų ekstremali situacija, kas maitins? Karvė bus pagrindinė maitintoja, ne veltui karo metais žmonės slėpė karves, nes jos nuo bado apsaugojo ištisas šeimas. Bandą išnaikinti lengva, bet atkurti sunku.“ Kai gyventojams nuolat primenama apie X dieną, gal reikėtų neapleisti žemės ūkio, kaip nacionalinio saugumo garanto?

Lietuvoje labai palankios sąlygos gyvulininkystei. Visuomet buvo pabrėžiama, kad Lietuvoje dėl žolynų botaninės įvairovės karvių pienas gali būti labai aukštos maistinės vertės. Dėl to gal ir neatsitiktinai nuo 1918 iki 1930 metų karvių populiacija nuo 628 tūkst. padidėjo iki 839 tūkst. karvių, o Lietuva buvo 5 vietoje pagal sviesto eksportą. Kitokio ūkininkavimo laikotarpiu karvių banda Lietuvoje siekė 1,3 mln., o viso galvijų – 3,0 mln. Šiuo metu Lietuvoje yra laikoma 220 tūkst. karvių, o iš viso galvijų – 700 tūkst.

Didėjantis supratimas apie aplinkosaugos ir tvarumo problemas gali turėti įtakos pieno pramonei. Vartotojai ir reguliavimo institucijos gali daugiau dėmesio skirti tvariai ir aplinkai nekenksmingai ūkininkavimo praktikai. Pieno produktų, įskaitant pieną, sūrį ir sviestą, paklausa gali turėti įtakos pieninių galvijų perspektyvai.

Gyvulininkystės produktų paklausai įtakos gali turėti vartotojų pageidavimų pokyčiai, sveikatos tendencijos ir pasaulinės rinkos sąlygos. Negalima atmesti ekonominių sąlygų Europoje, įskaitant tokius veiksnius kaip pajamų lygis, vartotojų išlaidos ir bendras ekonominis stabilumas, galinčius turėti įtakos vartotojų perkamajai galiai, taigi ir pieno bei mėsos produktų rinkai.

Svarbu – kas ir kaip

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 128, 2023 m. lapkričio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Autoriaus nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis