Mėsos rinkos naujųjų metų prognozė

Labiausiai mažėja jautienos gamyba. Šiame segmente mažesnės gamybos tikimasi pirmiausia Šiaurės Amerikoje ir Brazilijoje. Po daugelio metų nuosmukio dėl ankstyvo galvijų skerdimo šių regionų gamintojai dabar stengiasi atkurti savo bandas. Dėl palankių kainų 2025 m. jie laiko telyčias, kad padidintų bandos dydį. Trumpuoju laikotarpiu tai lems mažesnę mėsos gamybą.

Prognozuojama, kad 2026 m. jautienos gamyba mažės ir toliau – numatomas bendras 3,1 proc. šios mėsos rūšies gamybos kritimas.

Europoje praėjusių metų mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkių poveikis mažėja. Nepaisant to, tiekimas išlieka ribotas, todėl kainos yra rekordiškai aukštos. Pasak „Rabobank“, dėl to didėja mėsos importas, taip pat ir iš Pietų Amerikos.

Esminiai veiksniai

Ekspertai tikisi, kad pašarų kainos išliks stabilios, mažesnis baltymų tiekimas, didėjantis kainų nepastovumas ir prekybos išlaidos bei ligų spaudimas turės įtakos pelno maržoms. Perdirbėjai gali susidurti su nuolatiniais pajėgumų panaudojimo iššūkiais, taip pat su prekybos sutrikimais dėl tarifų ir kitų protekcionistinių priemonių. Visa tai gali padidinti išlaidas, sumažinti paklausą ir galiausiai sumažinti pelno maržas. Tad manoma, jog tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose rinkose labai svarbu didinti efektyvumą ir produktyvumą tiek ūkių, tiek perdirbėjų lygmeniu.

Kadangi prognozuojama, jog 2026 m. pasaulinis BVP augimas sulėtės, vartotojai išliks jautrūs kainoms ir keis vartojimo modelius. Gyvūninių baltymų kategorijų kainų dinamika skirsis, o kainų spaudimas paskatins kai kuriuos vartotojus mažinti produktų kiekį tose pačiose kategorijose arba keisti savo pasirinkimus. Vis dėlto pakeitimas ne visada yra paprastas, nes kai kurie baltymai ne visada laikomi tiesioginiais aukštesnės kokybės produktų pakaitalais.

Nepaisant sutrikimų, prekyba gyvūniniais baltymais išliko atspari, o strateginis išankstinis tiekimas padėjo išlaikyti apimtis nepastovumo ir besikeičiančių tarifų, kurie keičia pasaulinius srautus, metu. Tuo tarpu pasiūlos ir paklausos disbalansas toliau siekia pusiausvyros, ir ši tendencija greičiausiai išliks ir 2026 m. Geopolitinė įtampa ir besikeičianti prekybos politika ir toliau darys įtaką prekybai, tačiau nauji prekybos susitarimai gali suteikti postūmį.

Ligos ir tvarumas

Ligų protrūkiai 2025 m. taip pat sutrikdė prekybą, sumažino pelno maržas ir produktyvumą. Be pasikartojančių grėsmių, tokių kaip afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas, atsiranda tokių ligų kaip Naujojo pasaulio sraigtinė liga, mėlynojo liežuvio liga, snukio ir nagų liga bei žvynelinė.

Nors kai kurie protrūkiai yra trumpalaikiai, kiti išlieka. Tai skatina platesnį biologinio saugumo priemonių taikymą, o nauji ligų spaudimo valdymo metodai sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau šių sprendimų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes reikia atidžiai apsvarstyti pasekmes visoje tiekimo grandinėje, prekyboje ir visuomenėje.

Šioje vis labiau neapibrėžtoje veiklos aplinkoje su tvarumu susijusi rizika, ypač sąlygota klimato ir gamtos, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant arba mažinant verslo riziką. Mėsos perdirbimo įmonės neišvengiamai susidurs su perdėtu reguliavimu, pavyzdžiui, su klimatu susijusių finansinių duomenų atskleidimo teisės aktų gausėjimu, todėl tvarumo reikalavimus teks iškelti į strateginio planavimo priešakinę liniją.

Technologijos taip pat atliks esminį vaidmenį, padėdamos visoje tiekimo grandinėje esančioms įmonėms valdyti veiklos riziką ir kartu siekti tvarumo tikslų. Tačiau investicijos išlieka silpnos, nors investuotojų susidomėjimas dirbtiniu intelektu (DI) gali būti naudingas gyvulių augintojams ir perdirbėjams. Nors ne visos DI programos pakeis pramonę, strateginė integracija į esamus darbo eigą galėtų paskatinti reikšmingą pažangą sektoriuje, kuris tradiciškai lėtai diegia naujas technologijas.

Siekdamos įveikti iššūkius ir pasinaudoti šios besikeičiančios rinkos dinamikos teikiamomis galimybėmis, mėsos perdirbimo įmonės turėtų siekti diversifikacijos ir konsolidacijos, kartu pritaikydamos savo portfelius prie kintančių vartotojų pageidavimų.

Mažiau kiaulienos

Manoma, jog šiemet sumažės pasaulinė kiaulienos gamyba, o tai daugiausia nutiks dėl Kinijos veiksmų. Šalies vyriausybė nori sumažinti paršavedžių bandą, kad atkurtų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Šiuo metu pasiūla yra per didelė, todėl kainos yra pakankami žemos. „Rabobank“ prognozuoja, kad Kinijos kiaulienos gamyba 2026 m. sumažės 1–3 proc.

Rinkos ekspertai taip pat praneša apie augančią paukštienos paklausą. Dėl aukštų jautienos ir kiaulienos kainų paukštiena tam tikrose rinkose yra labiau vertinama. Europoje tikimasi 1–2 procentų augimo atsigavimo. Tačiau paukščių gripas vis dar gali tai sutrikdyti.

Brazilijoje paukštienos gamyba ir eksportas artėja prie naujo rekordo, prognozuojamas 2 proc. augimas. Pietryčių Azijoje tikimasi net 3–4 proc. augimo. Didžiausio augimo tikimasi Filipinuose ir Vietname. Jungtinėse Valstijose tikimasi palyginti kuklaus 1 proc. augimo.

Regioninė apžvalga

Europa: Kiaulienos gamyba augs lėčiau, o paukštienos gamyba atsigaus, net nepaisant paukščių gripo rizikos. Jautienos gamyba stabilizuosis, nors pasiūla išliks ribota.

Šiaurės Amerika: banko analitikų duomenimis, kiaulienos gamybos augimą ribos ligos ir ribotas paršavedžių bandos plėtimas.

Broilerių gamyba augs dėl mažesnių pašarų sąnaudų, o jautienos gamyba sumažės, nes bus bandoma didinti karvių bandas.

Brazilija: Jautienos, kiaulienos ir vištienos eksportas artėja prie naujo rekordo, o mažesnės pašarų kainos didina vidaus konkurencingumą.

Pietryčių Azija: Bandų atkūrimas skatins kiaulienos gamybos augimą, tačiau ligos išlieka problema. Paukštininkystės sektorius turėtų sparčiai augti, o jį palaikys eksporto paklausa.

Australija ir Naujoji Zelandija: Dėl didelių galvijų atsargų Australijos jautienos gamyba išliks didelė, o avienos gamyba atsigaus.

Naujosios Zelandijos jautienos pasiūla padidės, tam įtakos turės didelė pasaulinė paklausa.

Kinija: Kiaulienos gamyba sumažės dėl bandos sumažėjimo, o paukštienos gamyba sulėtės, nes gamybos augimas viršija paklausą.

Parengė Ričardas Čekutis