EAA: metas susirūpinti Europos vandenų būkle

Ataskaita

Remiantis naujausia EAA ataskaita, žemės ūkis daro didžiausią poveikį paviršiniams ir požeminiams vandenims. Tai atsiranda dėl vandens naudojimo bei taršos, intensyviai naudojant pesticidus bei maistines medžiagas. Žemės ūkis yra didžiausias gėlojo vandens vartotojas Europoje ir panašu, jog gėlo vandens poreikis žemės ūkio pasėliams tik didės, keičiantis klimatui.

EAA ataskaitoje matyti, kad, nepaisant tam tikros pažangos, Europos vandenys ir vandens ekosistemos vis dar labai veikiami cheminių medžiagų, daugiausia oro taršos, kurią sukelia anglimi kūrenamos elektros energijos jėgainės. Be to, vandenys toliau intensyviai teršiami žemės ūkyje gausiai naudojamais pesticidais. Vandens ekosistemų apsaugos iššūkius didina natūralių buveinių nykimas ir klimato kaita, kuri trikdo oro sąlygas ir toliau didina spaudimą vandens ištekliams bei jų valdymui.

Remiantis ES Vandens pagrindų direktyva , tik 37 proc. Europos paviršinio vandens telkinių buvo pasiekta „gera“ arba „aukšta“ ekologinė būklė – vandens ekosistemos sveikatos matas, o tik 29 proc. – „gera“ cheminė būklė. Tai konstatuojama iš 2015–2021 m. ES valstybių narių pateiktų duomenų.

Ribota pažanga

Priemonėmis, kurių ėmėsi valstybės narės, pavyko išvengti tolesnio ES vandenų būklės blogėjimo, sprendžiant cheminės taršos problemą ir pagerinant kai kurių rūšių, pavyzdžiui, midijų ir vėžiagyvių, gyvenimo perspektyvas, tačiau nuo paskutinio stebėjimo ciklo reikšmingesnio pagerėjimo nenustatyta.

Europos požeminio vandens būklė yra geresnė nei paviršinio vandens – 77 proc. jų yra geros cheminės būklės, o tiekimo požiūriu 91 proc. požeminio vandens būklė yra gera. Tačiau problemos išlieka ir jos labiausiai susijusios su tarša pesticidais bei maistinėmis medžiagomis. Požeminis vanduo yra pagrindinis mūsų geriamojo vandens šaltinis, reikalingas aplinkai, žemės ūkiui ir pramonei.

ES Vandens pagrindų direktyvoje (VPD) nustatytas galutinis terminas, per kurį reikia pasiekti gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę. Pirminis terminas buvo 2015 m., tačiau ne vėliau kaip 2027 m. Esant dabartinei pažangai akivaizdu, jog to nebus pasiekta.

Kelias į priekį

Vandens naudojimo mažinimas ir jo vartojimo efektyvumo didinimas yra labai svarbūs, norint įveikti vandens trūkumą žemės ūkyje, pramonėje ir namų ūkiuose. Tikslų nustatymas , orientuotas į vandens taupymą arba poreikio mažinimą, galėtų padėti imtis veiksmų ir paspartinti pažangą šioje srityje. Siekiant pagerinti vandens išteklių valdymą, taip pat reikia naujausios ir savalaikės informacijos apie turimo vandens kiekį ir kokybę.

Bet kokiai taršai turi būti užkirstas kelias, laikantis ES nulinės taršos veiksmų plano tikslų. Per trumpą laiką reikia sumažinti vandens naudojimą ir užkirsti kelią kenksmingų ir maistinių medžiagų patekimui į vandenį.

Gamtos atkūrimas arba upių ir jų salpų sujungimas bei pelkių ir durpynų atkūrimas gali paskatinti sveikesnes, biologiškai įvairesnes gėlo vandens ekosistemas, kurios gali tiekti geros kokybės vandenį, kartu absorbuodamos anglį ir sušvelnindamos ekstremalių oro reiškinių poveikį.

Ši EAA ataskaita yra didžiausias Europos vandens telkinių būklės įvertinimas, apimantis daugiau nei 120 000 paviršinių vandens telkinių ir 3,8 mln. km 2 požeminio vandens telkinių plotą visoje ES ir Norvegijoje. Ataskaita parengta, remiantis 19 ES valstybių narių pateiktais duomenimis . Tai sudaro 85 proc. paviršinio vandens telkinių ir 87 proc. požeminio vandens telkinių ploto visoje ES.

Visus pagrindinius rezultatus ir pateiktus duomenis apie ES valstybes nares ir Norvegiją galima rasti WISE Freshwater informacinėje sistemoje.

Parengė Ričardas Čekutis