Metas ūkininkams suremti pečius ir padėti vienas kitam

Draudimo kompanijos įtraukia ne visas rizikas

Patiriami dideli pajamų sumažėjimai kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir išlikimui, tačiau dabar jau yra instrumentas ir tais atvejais – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“. Šia priemone ūkininkai skatinami burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) ir patiems, be tarpininkų, apsaugoti ūkį nuo didelių finansinių nuostolių. RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad ūkininkams naudinga steigti rizikos valdymo fondus, nes draudimo kompanijos draudžia ne nuo visų rizikų. Šis finansinis instrumentas ūkininkams padeda apsisaugoti nuo galimų nuostolių, patiriamų dėl klimato kaitos, plintančių gyvūnų ir augalų ligų, kenkėjų, geopolitinių veiksnių, prekybos globalizavimosi, energetinių išteklių, trąšų, degalų brangimo, dėl ko jų pajamos tampa nestabilesnės.

Netaps papildoma finansine našta ūkininkams

ŽŪM pabrėžia, kad rizikos valdymo fondų  tikslas yra stiprinti žemės ūkio sektorių ir suteikti galimybę ūkininkams atsigauti po finansinių nuostolių, jaustis tvirčiau, nes ši finansinė pagalba bus vertinga priemonė kovoje su neprognozuojamomis rinkos sąlygomis ir kitais iššūkiais. Ministerijos atstovai skuba nuraminti, kad ši rizikos valdymo priemonė netuštins ūkininkų piniginių, nes didžioji dalis išlaidų yra kompensuojama.

„Pirmaisiais RVF veiklos metais kiekvienas narys į fondą įneša vienkartinį įnašą, kurio, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM akredituotam  RVF   pateikus prašymą, 70 proc. kompensuojama SP lėšomis, bet kompensacijos suma – ne didesnė kaip 1 tūkst. eurų. Kiekvieno fondo svarbiausias tikslas – sukaupti kuo daugiau lėšų, pritraukiant naujų narių, nes vienas pagrindinių fondo šaltinių yra narių periodiniai įnašai, kurie nustatomi RVF veiklos taisyklėse. Fondą gali papildyti rėmėjų, projektinės ir kitos lėšos, kurios naudojamos narių patirtiems nuostoliams dengti, – pažymi specialistai. – Kai metai geri, žemdirbiai iš gauto pelno gali mokėti bendru sutarimu su kitais fondo nariais nustatytus įnašus į fondą ir taip kaupti lėšas. Taip pat fondas gali gauti paramą iki 2 darbo vietų įrengimui ir išlaikymui. Tai galėtų būti biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos.“

Būtina akreditacija. Visus metus galima prašyti akreditacijos

Tik akredituotas fondas gali kreiptis paramos administracinėms lėšoms, įnašams ir nuostoliams kompensuoti. Siekiant gauti ES paramą, rizikos valdymo fondas turi atitikti pagrindines akreditacijos sąlygas. Tik gavus akreditaciją, galima teikti paraišką pagal SP priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Akreditacijos sąlygose numatyta, kad rizikos valdymo fondą gali įkurti ne mažiau kaip 5 žemės ūkio subjektai. Fondas turi turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, už kurią atsakingas bus administratorius. Ši pareigybė reikalinga sąskaitoms tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai ir kitoms veikloms, susijusioms su fondu atlikti.

Kiekvienas rizikos valdymo fondas turi turėti patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, kurios numato:

• RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą;
• įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą;
• tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas;
• informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą;
• prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas;
• RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kt.

Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM, paraiškas jai galima teikti visus metus. ŽŪM pažymi, kad akreditacija gali užtrukti iki 2 mėnesių, todėl ūkininkams jau reikėtų suskubti.

Paraiškos nuo spalio 1 d.

Rizikos valdymo fondai yra savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, kuriai jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė. Akredituoti rizikos valdymo fondai (iki paraiškos pateikimo dienos fondas jau turi būti įsteigtas ir akredituotas, nes jis ir yra pareiškėjas) nuo šių metų spalio 1 d. gali teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“.   Strateginiame plane šiai tarpusavio pagalbos sistemai suplanuota 1,5 mln. Eur, tačiau, jeigu  atsirastų didesnis paramos lėšų poreikis, būtų ieškoma galimybių finansavimą padidinti.

Pasak ministerijos specialistų, žemės ūkio rizikos fondas gali tapti išeitimi valdant rizikas ir siekiant stabilizuoti pajamas bei jaustis ramiau dėl savo ūkio ateities. „Kai metai geri, žemdirbiai iš gauto pelno gali mokėti bendru sutarimu su kitais fondo nariais nustatytus įnašus į fondą ir taip kaupti lėšas. Patyrus nuostolių, fondas galėtų juos atlyginti – gautų iki 70 proc. kompensaciją, jeigu vieno iš fondo narių pajamos sumažėtų daugiau nei 20 proc. jo vidutinių metinių pajamų (vertinamos trejus metus gautos lėšos), – pažymi ŽŪM. – Kompensuojant nariams patirtus nuostolius, fondas nelieka tuščias, nes kompensuojamos patirtos išlaidos“.

Kas dar kompensuojama?

Pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ gautas paramos lėšas galima naudoti:

• Ne daugiau nei dviem darbo vietoms įsirengti ir išlaikyti (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimas, darbo užmokestis, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos). Kompensuojama 3 metus, ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų. Įsirengus vieną darbo vietą, kompensuojama suma proporcingai mažinama. Verta žinoti, kad neliko apribojimo per 3 metus administracinėms išlaidoms neviršyti 20 proc. sukauptų RVF, skirtų išmokėti RVF nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
• Pradiniam įnašui į RVF – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam RVF nariui (naudos gavėjui), pirmaisiais fondo veiklos metais.
• Iki 70 proc. patirtų nuostolių kompensavimui. Išmokama tik tuo atveju, kai vieno iš fondo narių pajamos sumažėja daugiau nei 20 proc. jo vidutinių metinių pajamų, vertinant praėjusių 3 metų laikotarpį arba vertinant praėjusių 5 metų laikotarpio vidutinių 3 finansinių metų pajamas (neįskaitant per tuos 5 metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.

Pagal šią intervencinę priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kreipiantis paramos, išlaidos turi būti patirtos ir pateikti jas įrodantys dokumentai.

Užs. Nr. 313/7