Mikrobiologiniai produktai žemės ūkyje: viskas, ką verta žinoti

Paklausa auga

Mikrobiologiniai produktai žemės ūkiui – tai produktai, kurių sudėtyje yra aktyviai veikiančių įvairių mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų ar grybų. Nors šie produktai yra skysto ir kieto pavidalo, pastebima, kad kietosios (miltelinės) frakcijos produktai užima vis didesnę rinkos dalį dėl aukštesnio stabilumo, lengvesnio sandėliavimo ir transportavimo.

Mikrobiologiniai produktai įprastai skirstomi į biotrąšas – priemones, skirtas augalų ir dirvožemio būklei gerinti arba palaikyti, ir biopesticidus, skirtus augalams apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Žinoma, kad mikrobiologiniuose produktuose naudojamos bakterijos skatina augalų augimą, gali slopinti šaknų grybelį. O naudingieji mikroskopiniai grybai skatina daigumą, daigų gyvybingumą, jų žydėjimą ir derlių. Tiek bakterijos, tiek grybai didina grūdinių kultūrų fotosintezę ir padeda pasėliams ištverti sausrą.

Jono Ignatavičiaus, biotechnologijų įmonės „Nando“ inovacijų vadovo, teigimu, šiandienės žemės ūkio sektoriaus tendencijos rodo, kad mikrobiologinių produktų paklausa didėja: „Įvairiuose verslo sektoriuose vis aktyviau vykdoma žalioji politika. Ne išimtis ir žemės ūkis. Mikrobiologiniai produktai yra puiki alternatyva kenksmingiems preparatams, mažinamas cheminių trąšų ir pesticidų naudojimas, o augalai auga greičiau, lengviau pakelia nepalankias oro sąlygas. Bendrai mikrobiologiniai produktai padeda tausoti dirvožemį, gerina derliaus kokybę, maisto medžiagų pasisavinimą ir yra aplinkai draugiški, todėl galimi naudoti ir ekologiniuose ūkiuose.“

Naudas vardija ir ūkininkai

Mikrobiologinių produktų naudą išskiria ir Lietuvos ūkininkai. Jau 11 metų savo ūkį vystanti ir „Linas Agro“ agronome dirbanti Greta Paulauskienė atvirauja, kad į agronomiją ją pastūmėjo asmeninio gyvenimo iššūkiai, tačiau šiandien ji labai džiaugiasi, kad aplinkybės atvedė ten, kur yra dabar. Jos teigimu, žemės ūkis yra geras naujovių bandymų laukas.

„Stipriai jaučiu, kad esu savo vietoje. Esu ūkininkė jau 11 metų, ir mano ūkyje nėra vienos technologijos – nuolat atlieku bandymus, keičiu vienus produktus į kitus, išbandau vis naujesnius. Tam daro įtaką ir tai, kad dirbu agronome įmonėje. Norisi ūkininkams duoti tiksliausią ir aukščiausio lygio konsultaciją apie produktus, o to nepasieksi, jei visko neišbandysi pats, – kalba ji. – Stengdamasi išbandyti kuo daugiau variacijų, atrandu tikrų perlų. Šiandien, manau, turiu sėkmės formulę, kaip užauginti 10 t/ha žieminių kviečių ir 4 t/ha žieminių rapsų.“

Pasak jos, tokių efektyvių rezultatų pavyko pasiekti įsigijus žieminės veislės kviečių su beicu ir augalų bei sėklų biostimuliatoriumi (trąšomis): „Iš to lauko, kur buvome pasėję žieminių kviečių, gavome geriausią rezultatą: 0,7 t/ha didesnį derlių nei kitų veislių, kurios nebuvo paruoštos su šiuo mikrobiologiniu produktu“.

Tiesa, mikrobiologinių produktų rinka susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. Yra žinoma, kad mikrobiologiniai produktai netapačiai adaptuojasi prie dirvožemio skirtingomis aplinkos sąlygomis. Tad kai kuriuose dirvožemiuose jų nauda gali pasireikšti mažiau nei kituose. Pasak J. Ignatavičiaus, dar didesnį vaidmenį atlieka bendroji agronomijos technologija.

„Pavyzdžiui, naudojant azotą fiksuojančius mikroorganizmus būtina optimizuoti tręšimo planą, nes per didelis mineralinio azoto kiekis gali tapti kenksmingas ir sumažinti derlingumą. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą mikrobiologinių preparatų naudojimo laiką ir mišinį: savalaikis dirvožemio mikroorganizmų panaudojimas per ankstyvą vegetaciją užtikrins, kad jie kolonizuosis šaknų zonoje ir padės didinti šaknų ir žaliosios masės kiekį. Todėl vis didėjant žieminių kultūrų proporcijai mikrobiologinių preparatų naudojimas rudenį tampa prioritetinis. Preparatus galima naudoti kartu su organinėmis trąšomis ir herbicidais, todėl ankstyvi herbicidiniai purškimai yra optimaliai tinkami“, – detalizuoja jis.

Skatina ieškoti alternatyvų

Pasak ekspertų, ilgalaikis agrocheminių medžiagų naudojimas gali sukelti dirvožemio degradaciją, naikinti biologinę įvairovę, mažinti augalų atsparumą kenkėjams ir ligoms. Agrochemikalai taip pat yra žalingi žmogaus sveikatai bei aplinkai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, sintetinių trąšų naudojimas sudaro net 13 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos žemės ūkio sektoriuje.

Chemikalų naudojimas žemės ūkyje vis griežčiau ribojamas ir Europos Sąjungoje – azoto trąšų naudojimą ES iki 2030-ųjų planuojama sumažinti mažiausiai 20 proc., o cheminių pesticidų – per pusę. ES teritorijoje taip pat planuojama taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę – chemikalus naudoti kaip kraštutinę priemonę, o prieš juos naudojant pirmiausia apsvarstyti alternatyvius, aplinkai mažiau kenksmingus metodus. Taip pat planuojama uždrausti naudoti visus pesticidus miestų žaliosiose zonose, žaidimų aikštelėse, mokyklose ir jų teritorijose, poilsio ir sporto aikštelėse ir kitose ekologiniu požiūriu jautriose teritorijose.

Šių reguliacinių pokyčių kontekste mikrobiologinių produktų, kurie yra vienas efektyviausių tradicinės agrochemijos pakaitalų, naudojimas auga eksponentiškai. 2021-aisiais pasaulinė žemės ūkiui skirtų mikrobiologinių produktų rinka vertinta daugiau nei 5 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2029 m. šios rinkos vertė sieks apie 16 mlrd. eurų. 2021 m. mikrobiologinių produktų taikymo srityje pirmavo Šiaurės Amerika ir Europa. Senajame žemyne šioje srityje dominavo Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Lietuva neatsilieka

Anot G. Paulauskienės, Lietuvos politika irgi skatina inovacijas, todėl modernėja ir Lietuvos žemės ūkis. Šiandien, pasak jos, žemdirbystės situacija yra gana gera.

„Mes nesame užteršę savo vandenų, neturime tiek erozijos paveiktų žemių, neteršiame oro CO2 emisija tiek, kiek kitos pasaulio šalys. Taip yra ne tik todėl, kad esame nedidelė šalis, tiesiog esame neblogai suvaldę grėsmes ir inovatyviai dirbame. Turbūt pasakysiu nepopuliariai, bet man patinka ta žemės ūkio politika, kurią turime šiandien. Taip, ji nėra visiems patogi, tačiau einame gana tikslingu keliu, bet visada yra kur tobulėti ir kur ką keisti. Šiandien žemės ūkis yra brangus verslas, bet pelningas, jeigu sugebi suvaldyti informaciją ir finansus“, – pabrėžia pašnekovė.

Partnerio turinys