Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)

2023/12/09


Išgarsinto brangiausio Lietuvoje paukštelio meldinės nendrinukės išsaugojimas dosniai remiamas ne tik per europinę LIFE programą, bet ir iš žemės ūkiui bei kaimo plėtrai skiriamos paramos. Šio reto giesmininko globos finansavimas žemdirbių jau daug kartų linksmai ir liūdnai „išlinksniuotas“, jų akimis, juo rūpintis, kaip ir nerti į kitas aplinkosaugines programas, yra naudingiau, nei auginti duoną ar gaminti pieną. Juolab kad dabartinė valdžia, panašu, palankesnė paukštelių ir vabalėlių saugotojams nei žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Išmokos už giesmininką – kone 300 Eur/ha

Saugant charizmatišką paukštuką, milijonai byrėjo iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), aišku, taip pat ir iš Lietuvos biudžeto. Giesmininko globotojus finansavimas lydės ir iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP). Jei teisėsauga užsimerks.

Iš KPP parama meldinių nendrinukių saugotojams yra dvejopa: už įsipareigotus sutvarkyti plotus ir deklaruojamą plotą, kuriame vykdomi tam tikri įsipareigojimai. Už įsipareigotus sutvarkyti plotus finansuojama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“, tam skirta beveik 3 mln. Eur.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, buvo patvirtinta 16 paraiškų, išmokėta 482 132 Eur, sutvarkyta 268 ha ploto. KPP priemonės taisyklėse buvo numatyta, kad didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 85 000 Eur, o finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų išlaidų.

2014–2020 m. KPP meldinės nendrinukės buveinių saugojimui natūraliose ir pusiau natūraliose pievose buvo atriekta daugiau kaip 5 mln. Eur (už vieną ha galima gauti 291 Eur), buveinių saugojimui šlapynėse – 2,9 mln. Eur (160 Eur/ha). Tad paukštuko saugojimas yra neabejotinai naudingas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad 2022 m. buvo praplėstas remiamų rūšių ir buveinių sąrašas, papildant jį naujomis rūšimis ir buveinėmis: balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, miškapievėmis, kadagynais, medžiais apaugusiomis ganyklomis, nesusivėrusiomis žemyninėmis smiltpievėmis, karbonatinių smėlynų pievomis, stepinėmis pievomis, rūšių turtingais briedgaurynais, melvenynais.

Minėtų rūšių ir buveinių išsaugojimą planuojama remti ir 2023–2027 m. pagal SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Tam skirta beveik 4 mln. Eur. Už vieną ha galima susirinkti ne vieną tūkstantį eurų išmokų. Už sumedėjusios augalijos pašalinimo ir sutvarkymo darbus – 1 600 Eur/ha, už žolinės augalijos – 500 Eur/ha. Pašalintos augalijos išvežimo darbai – 480 Eur/ha, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo arba ganyklų statiniai yra sunykę, – 487 Eur/ha, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose įrengimas – 2 900 Eur/ha. Numatoma vidutinė paramos projektui suma – 35 000 Eur.

Reikėtų pastebėti, kad tai būtų tik vienkartinė parama už atliktas minėtas investicijas, o dar yra išmokos už kasmetę natūralių ir pusiau natūralių pievų, šlapynių ir buveinių priežiūrą – iki maždaug 300 Eur už ha ir dar daugiau. Iš viso 2023–2027 m. ekoschemos veiklai „EB svarbos natūralių pievų tvarkymas“ suplanuota 10,7 mln. Eur, o „EB svarbos šlapynių tvarkymas“ – 2,7 mln. Eur išmokų.

SP nėra atskirai išskirtų priemonių meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimui, kaip buvo KPP, dabar tai integruota į ekoschemas, kurių Lietuvoje prikurta bene daugiausia tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Prie ekoschemų ranką pridėjo ir meldinės nendrinukės apsaugos projektą įgyvendinanti aplinkosauginė organizacija VšĮ Baltijos aplinkos forumas (BAF), kurio įvardijamos veiklos sritys yra biologinės įvairovės apsauga, agrarinė aplinkosauga ir kt. BAF ir neslepia, kad labai aktyviai dalyvavo kuriant ekoschemas ir toliau teikia pasiūlymus SP.

Kas labiau apsimoka?

„Ūkininko patarėjas“ jau ne kartą rašė, kaip vis daugiau žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtos paramos teka į aplinkosaugos sritį. Kiek teko girdėti, žemdirbiai nėra nusiteikę prieš aplinkosaugos priemones, biologinės įvairovės saugojimą ir pan., tik, jų manymu, tai turėtų būti remiama ne žemės ūkio gamybos paramos sąskaita. Tačiau aplinkosaugininkai vis ryžtingiau braunasi į šią sritį, bruka įvairias priemones, todėl kai kurie žemdirbiai jau ima svarstyti ir skaičiuoti, ar tik nebūtų jiems naudingiau ir lengviau rūpintis vien tik biologinės įvairovės išsaugojimu ir nesukti galvos dėl javų ir gyvulių. Juolab kad dabartinė valdžia, panašu, palankesnė paukštelių ir vabalėlių saugotojams nei žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Kita vertus, ne visada taip paprasta pretenduoti į tokią paramą, pavyzdžiui, į tų pačių paukščiukų saugojimo išmokas. Toks įspūdis susidarė pakalbinus Šilutės rajono, kur yra bene daugiausia plotų, kuriuose peri meldinė nendrinukė, ūkininkus. Šilutiškiai puse lūpų kalba, kad ne visi mirtingieji gali gauti išmokas už žemes, kur aptinkamas šis retas giesmininkas. Tiesa, rimtai pieno gamyba užsiimantys ūkininkai labai nedžiūgauja, kad jų laukuose gyvena meldinė nendrinukė, nes tokiu atveju tinkamo gyvuliams pašaro nepasigaminsi – šienauti galima ne ankščiau kaip nuo liepos 1 d.

„Sofos“ ūkininkams galima pavydėti

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Kęstutis Andrijauskas redakcijai patvirtino, kad čia jokia paslaptis, jog ne visi eiliniai žemdirbiai gali dalyvauti tose programose. „Yra ūkininkų statusą turinčių žmonių, jų atsirado gal apie 2010-uosius. Jie valdo didelius plotus, bet kažkaip bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais. Šie prižiūri tuos laukus, o išmokomis disponuoja tie šeimininkai. Neturime informacijos, ar jie parama dalijasi, kiek dalijasi su tais žemdirbiais, kurie prižiūri laukus. Teko girdėti, kad tie šeimininkai esą nuperka ūkininkams gyvulių, jog būtų galima sutartiniais gyvuliais „padengti“ deklaruojamas pievas ir gauti paramą. Tai patvirtinančių faktų neturime ir negalime tvirtinti, kad tai yra tiesa, bet žmonės apie tai kalba“, – sklindančias kalbas redakcijai persakė ūkininkas.

K. Andrijauskas neslėpė, kad už paukštukų ir buveinių saugojimą išmokas gaunančius asmenis žemės ūkio produkcijos gamintojai vadina „sofos“ ūkininkais. Tiesa, kartu jis atkreipė dėmesį, kad Pamaryje yra kitokios ūkininkavimo sąlygos – čia yra žemupys, durpingos vietos, tos teritorijos, kur gyvena meldinė nendrinukė, yra regioniniame parke, kur nei plūgo, nei purkštuvo nepanaudosi, ir tie apribojimai yra ne šiandien ir ne vakar atsiradę. Pasak ŠKŪS vadovo, tarp tų vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, matyt, yra ir fizinių asmenų, ir įmonių. „Kas tik čia, Šilutės krašte, neturi žemių... Kai tik buvo galimybė persikelti žemę, tai daug kas iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus taip padarė“, – aiškino K. Andrijauskas, pridūręs, kad parama į sąskaitas įkrenta ne tik už meldinės nendrinukės saugojimą, bet ir už „Natura 2000“ teritorijas, taip pat mokamos ir bazinė bei perskirstomoji išmokos.

Pagal SP intervencinę priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ žemės savininkams ir valdytojams, besilaikantiems ,,Natura 2000“ teritorijoje nustatytų draudimų, kasmet mokamos kompensacinės išmokos – 61 Eur už vieną ha ariamosios žemės ir 76 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų. Dar galima gauti išmokas ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių ar specifinių kliūčių ir kt.

„Galiu pasakyti, kad tie „sofos“ ūkininkai gyvena žymiai geriau nei tikri žemdirbiai, kurie augina javus ar gyvulius“, – apibendrino ŠKŪS pirmininkas.

kestutis andrijauskas
Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas: „Vadinamieji sofos ūkininkai gyvena gerokai geriau nei tikri žemdirbiai, kurie augina javus ar gyvulius.“

Kieno žemėse gyvena paukštukas?

Meldinės nendrinukės finansavimo projektą stabdyti bandęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika įsitikinęs, kad reto paukštuko saugojimui skirtos išmokos apima gana ribotą ūkininkų skaičių, nors galėtų įtraukti platesnį jų ratą. „Panašu, kad jie telkiasi apie BAF. Mums tada kilo klausimų, kai gilinomės, paaiškėjo, kad jie buvo tas žemes išsinuomoję ar net ketino pirkti iš projekto lėšų. Tose vietose su savo bičiuliais ir kolegomis galbūt ir rado nendrinukę, nors negalima atmesti, kad ir kitų šalia esančių ūkininkų pievose yra tas paukštelis, bet jie negavo nieko. Ir tai labai neteisinga jų atžvilgiu“, – samprotavo parlamentaras.

kestutis mazeika
Parlamentaras Kęstutis Mažeika mano, kad brangiojo paukštuko saugojimui skirtos išmokos apima ribotą ūkininkų skaičių.

BAF direktorius Žymantas Morkvėnas ŪP teigė, kad projekto lėšomis žemės įsigyta nebuvo. Jis akcentavo, kad šią rūšį saugantiems ūkininkams skiriamos išmokos yra labai taiklios: „Mūsų sukurtos agrarinės aplinkosaugos priemonės bei darbas su ūkininkais duoda labai gerą poveikį. Tai viena efektyviausių agrarinės aplinkosaugos priemonių – beveik 80 proc. Lietuvos meldinių nendrinukių gyvena pievose, kuriose deklaruojamos specialios agrarinės aplinkosaugos priemonės šiai rūšiai išsaugoti.“ Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu meldinei nendrinukei tinkamų plotų yra daugiau kaip 7 000 ha. Daugumoje šių plotų ūkininkai gali savanoriškai dalyvauti priemonėje – ekologinėje sistemoje, palaikančioje meldinių nendrinukių išsaugojimą, ir už tai gauti išmokas.

Stebisi buveinių žemėlapiu

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis, paklaustas, kaip sekasi tame krašte saugoti meldinę nendrinukę, giliai atsidusęs pratarė, kad tose programose daugiausia dalyvauja vadinamieji „sofos“ ūkininkai. „Kadangi pas mus daugiausia yra pienininkystės ūkių, jiems reikalingas geras pašaras karvėms. O kai pievas reikia šienauti liepos mėnesį, ta žolė nelabai jau tinkama pašarui“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis pastebėjo įdomų dalyką, kaip yra nustatytos saugomų paukščių teritorijų ribos. „Ta gamtos organizacija turi žemėlapius, kur, tarkime, vienoje kanalo pusėje meldinė nendrinukė yra, o kitoje – jos jau esą nebėra. Tarsi būtų kokia aukšta užtvara, kad paukštis negalėtų perskristi“, – šypsojosi P. Budvytis.

Pasak jo, Šilutės rajone plotai, kur saugoma meldinė nendrinukė, sudaro apie 5 proc. deklaruojamų žemės ūkio naudmenų. „Gerai, kad saugome nendrinukę, bet neturėtume pamiršti, jog mums reikia ir pieno, kurio gamyba mažėja. Kad tik neatsitiktų taip, jog Lietuva saugos tik paukštukus, o pieno ir mėsos nebeturės“, – perspėjo Šilutės rajono savivaldybės atstovas.

Pasiekia nerimo signalai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad kaimo plėtrai ir žemės ūkiui skirta parama istoriškai tarnavo tam, kad kaimo žmonėms būtų sukurtas verslas ir gerovė. „Dabar matome, kad ši parama panaudojama aplinkosauginiams projektams. Visiškai sutinku, kad aplinkosauga rūpintis reikia ir privalu, bet norėtųsi, kad kaimui skirti pinigai liktų kaimo bendruomenėse. Bet matome tokią tendenciją, kad jos yra vis labiau skurdinamos“, – liūdną faktą konstatavo LŪS vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į plačiau neaptariamą, bet gilesnio dėmesio vertą dalyką: „Jeigu jau saugome meldinę nendrinukę, tai būtų gerai, kad į tai įsitrauktų kuo daugiau ūkininkų. Bet iš tų kraštų, kur šis paukštukas peri, gauname tokių nusiskundimų, kad ūkininkai išstumiami iš tų plotų, kuriuos anksčiau prižiūrėjo ir gaudavo išmokas, ir kad tuos plotus pretenduoja deklaruoti juridiniai asmenys. Tuo, manau, turėtų susidomėti Valstybės kontrolė ar kitos institucijos.“

raimundas juknevicius
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Gauname nusiskundimų, kad plotus, kur peri meldinė nendrinukė, pretenduoja deklaruoti juridiniai asmenys, o ūkininkai yra išstumiami.“

Palanki politinė terpė?

LŪS pirmininkas sakė besidomintis ir aplinkosaugos projektų rezultatais. „Nebūdamas gamtosaugos specialistas, bet girdėdamas šios srities ekspertų pasisakymus, esu linkęs abejoti, ar tie pinigai panaudoti pačiu efektyviausiai būdu aplinkosaugine prasme. Pačių gamtosaugininkų stovykloje yra prieštaringų vertinimų ir keliama abejonių, kad galbūt ne viskas padaroma aplinkai labai naudingai, gal tai labiau naudinga įsisavinant pinigus“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Jis teigė girdėjęs aplinkosaugininkų susirūpinimą, kad tų plotų, kur peri meldinė nendrinukė, šienavimas galbūt nėra naudingas, kaip tik tai galėjo pakenkti saugant retą giesmininką. „Kalbama, kad nendrių nušienavimas neva sugadino galimybes perėti, nes atžėlę stiebai būna per liauni, kad ant jų galėtų būti sukami lizdai. Tokias pastabas esu girdėjęs iš aplinkosaugininkų“, – aiškino R. Juknevičius.

nendrinuke

Prieštaringą nuomonę apie teritorijų, kur aptinkama meldinė nendrinukė, šienavimą akcentavo ir Seimo narys K. Mažeika: „Specialistai sako, kad tas giesmininkas peri tiktai trečiais metais pievoje suaugus visiems žolynams. O kasmet šienaujant, esą yra sunaikinamos buveinės ir čia jis lizdų nesuka. Tai vėlgi kyla klausimas dėl projekto naudingumo.“

LŪS pirmininkas užsiminė, kad aplinkosauginės asociacijos yra orientuotos įgyvendinti projektus, panaudojant žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas. Ir tam yra palanki politinė terpė – buvęs aplinkos ir dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ministravimo karjerą pradėjo po savo darbo BAF. Galbūt dėl to įvairių aplinkosauginių projektų įgyvendintojai yra tokie drąsūs? „Iš tikrųjų šių organizacijų dalyvavimas rengiant ar koreguojant su aplinkosauga susijusias priemones yra aktyvus ar net agresyvus“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Situacija unikali, bet valdžia rami

Kalbėdamas apie aplinkosauginius projektus, K. Mažeika kritikos strėles nukreipė į valdančiųjų politiką: „Dabar vyksta SP derinimas, kur numatoma didinti paramą už negamybines veiklas. Jeigu negamybiniai plotai didės ir tam reikės daugiau pinigų, tai bus mažinamos bazinės išmokos. Čia turbūt ir slypi Žemės ūkio ministerijos bei  visos Vyriausybės prioritetai. Tai turbūt dar vienas signalas žemdirbiams, kad jie yra palikti gyventi ir egzistuoti, kaip jiems pavyksta, o valstybei tai nelabai ir rūpi.“

Seimo narys pabrėžė, kad nėra nusiteikęs prieš biologinės įvairovės saugojimą ir tam skirtas priemones, tačiau mano, kad tai neturėtų būti daroma išmokų už pasėlius sąskaita. „Tai yra žemės ūkio konkurencingumo reikalas, juk konkuruojame su kitomis ES šalimis. Vyriausybės programoje iškelti uždaviniai ir rodikliai yra priešingi nei planuoti – jie mažėja ir traukiasi. Situacija unikali ir tragiška, bet politikų veiduose – ramybė“, – apgailestavo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.

 

Redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys. – Meldinė nendrinukė tapo „auksine višta“.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...
2024/02/24

Tyrimas atskleidė, kiek vaikų Lietuvoje gali patirti smurtą

Visuomenė geriau atpažįsta smurtines situacijas, tačiau vis dar didelė dalis žmonių fizines bausmes laiko auklėjimo priemone ir yra linkę smurtą prieš vaikus pateisinti – tokie rezultatai išryškėjo vaiko teisių gynėjų už...
2024/02/23

Prezidentas ieško patarėjo: prieš rinkimus prisiminė kaimą?

LR Prezidento Gitano Nausėdos ketinimas priimti į darbą dar vieną patarėją, kai liko vos keli mėnesiai iki šalies Prezidento rinkimų, „Ūkininko patarėjo“ kalbintiems žemdirbiams sukėlė ir džiaugsmo, ir įtarimų. Specialistas, kur...