Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)

2023/12/05


Turbūt daugelis Lietuvoje žino, kad brangiausias pas mus paukštukas – visaip išgarsinta meldinė nendrinukė. Brangus jis ne tik todėl, kad yra itin retas ir saugomas, bet ir pinigine išraiška. Tam skiriami milijonai ir per europinę LIFE, ir per žemės ūkio bei kaimo plėtros programas, o globojamo paukštelio populiacijos augimo šuolio kaip nesimato, taip nesimato. Tad ėmė ir susikirto dvi priešingos nuomonės: vieni labai abejoja istorinių paukštelių perkėlimo iš Baltarusijos į Lietuvą sėkme, o organizatoriai (lėšų įsisavintojai) kalba priešingai – projektas buvo itin sėkmingas ir net sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Pasiryžta unikaliam eksperimentui

Meldinės nendrinukės išsaugojimu rūpinasi nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas (BAF). Reto paukštelio saugotojai jį vadina charizmatišku. Iš tikrųjų šios mažos meldinės nendrinukės charizma didelė, pritraukusi ir didelių lėšų. Nuo 2016 m. BAF įgyvendinamam projektui „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas, siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“ skirta per 4 mln. Eur, iš kurių 3 072 778 Eur – Europos Komisijos (EK) per LIFE programą skirti pinigai, o 736 tūkst. Eur – Aplinkos ministerijos (AM) indėlis. Taigi, mūsų, nacionaliniai eurai, iš mūsų visų mokesčių  surinkti ir nuo konkrečių visuomenės poreikių atimti.

Projektas turėjo būti baigtas įgyvendinti 2023-iaisiais, tačiau dar 3 metams pratęstas. Prieš tai 2010–2015 m. Lietuvoje ir Latvijoje vyko meldinės nendrinukės apsaugos projektas „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas, siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“. Jo metu neva skatintas aplinkai palankus ūkininkavimas, atkurtos paukščiams tinkamos buveinės, o visuomenė, ypač ūkininkai, raginti prisidėti prie retųjų giesmininkų apsaugos.

Kokių rezultatų pasiekta rūpinantis išgarsinta ir išpopuliarinta meldine nendrinuke? Ar jos populiacija sustiprėjo, kiek pagausėjo? Turbūt tokių rezultatų tikėtųsi gamtos mylėtojai ir visa visuomenė, kurios sumokėtų mokesčių dalis teko šio paukštelio globai.

Nuo 2016-ųjų vykdomas projektas turėjo nuaidėti labai plačiai, nes jį įgyvendinant pasiryžta unikaliam veiksmui – 2018–2019 m. vyko pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas. Kaip skelbia BAF, per dvejus metus 100 jauniklių iš didžiausios šių paukščių populiacijos pasaulyje – Zvaniec pelkės Baltarusijoje – buvo perkelti į Žuvinto biosferos rezervatą Lietuvoje, kur populiacija itin maža, nykstanti. Tai padaryta siekiant išbandyti dar niekada su šia rūšimi netaikytą gamtosaugos priemonę – translokaciją.

Mokslininkų nuomonės nepaisė

BAF džiaugiasi rezultatais, tačiau drąsesni gamtosaugininkai, mokslininkai tik kraipo galvas ir turi nemažų abejonių dėl šio projekto sėkmės. Ne kartą viešai jį kritikavęs visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ steigėjas ir vadovas, gamtos mokslų daktaras Tomas Kovėra kalbėdamas „Ūkininko patarėjui“ neslėpė skeptiško požiūrio į milijonus lėšų pritraukusią reto paukštelio perkėlimo iniciatyvą. Tokiam skepticizmui  pagrindą, anot jo, suteikė gamtos mokslų tyrimų institucijos išvados.

„Pagrindinė Lietuvos gamtos tyrimo organizacija – Gamtos tyrimų centras (GTC) – padarė išvadą, kad šis projektas yra netikslingas, ornitologai kalbėjo, jog tai yra beviltiškas reikalas, nes rūšis gyvena savo arealo paribyje. Iš esmės reikėtų tik išlaikyti tas vietas, teritorijas, kurios nendrinukėms yra daugmaž tinkamos gyventi, ir teisingai kovoti su plėšrūnais – kiaunėmis, šeškais, mangutais ir kt. Centras išsakė kritiškas pastabas, bet tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pervedė pinigus ir viskas pajudėjo“, – stebėjosi T. Kovėra.

tomas kovera
Visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ steigėjas ir vadovas, gamtos mokslų daktaras Tomas Kovėra neslėpė skeptiško požiūrio į milijonus lėšų pritraukusią reto paukštelio perkėlimo iniciatyvą.

Perspėjo, kad iniciatyva mažai pagrįsta

GTC 2018 m. Aplinkos ministerijai ir Baltijos aplinkos forumui išsiuntė pastabas dėl meldinės nendrinukės perkėlimo programos. Mokslininkai perspėjo, kad bet kokios manipuliacijos su šia rūšimi turi būti atliekamos itin atsakingai ir užtikrinant minimalų neigiamą poveikį tiek perkeliamiems individams, tiek visai rūšies populiacijai. Jie akcentavo, kad visos rūšies apsaugos prasme ženklaus jauniklių skaičiaus perkėlimas iš jau ir dabar mažėjančio populiacijos branduolio Baltarusijoje į dėl iki galo nežinomų priežasčių merdintį rūšies populiacijos fragmentą rūšies paplitimo periferijoje Žuvinto biosferos rezervate, tikintis tokiu būdu padidinti perinčių individų gausumą Žuvinte, yra mažai pagrįstas.

„Jei, kaip teigiama programoje, Žuvinto biosferos poligone atkurti daugiau nei 200 ha buveinių išties yra tinkami meldinių nendrinukių perėjimui, po buveinių atkūrimo ir be intervencijos turėtų būti stebimas populiacijos  augimas, nes teritorijoje rūšis nors ir negausiai, bet peri. Tačiau populiacijos augimas rūšies paplitimo periferijoje, ir dar jai esant stipriai fragmentuotai, tikėtinas tik gerėjant bendrai rūšies populiacijos būklei. Žinoma, šiuos dėsningumus gali pakoreguoti kiti globalūs procesai, pavyzdžiui, rūšių paplitimo arealų kaita dėl globalios klimato kaitos poveikio“, – pastebima tuomečio GTC vadovo Vinco Būdos pasirašytame rašte.

GTC programoje pasigedo ir detalesnio pagrindimo, kokiais kriterijais remiantis nustatyta, kad Žuvinto biosferos poligone atkurtos buveinės išties yra tinkamos meldinės nendrinukės populiacijai atsikurti. Siūlyta pirma eksperimentuoti su mažiau reta, bet gimininga rūšimi, pavyzdžiui, ežerine nendrinuke.

Pasigenda perkėlimo efekto

Mokslininkų pastebėjimas, kad jauniklių perkėlimas yra mažai pagrįstas, buvo ignoruotas ir projektas judėjo toliau. „Liūdniausia, kad kitas aplinkos ministras – Simonas Gentvilas – toliau jį finansavo. Jeigu pagrindinė gamtos mokslų institucija rašo, kad projektas netikslingas, kyla pagrįstas klausimas, kodėl tam skiriami ne tik europiniai, bet ir mūsų mokesčių mokėtojų pinigai? Ar dėl to, kad abu ministrai „varo“ vieną liniją, ar BAF yra labai įtakinga organizacija? Gal tada iš viso nereikia to valstybinio mokslo, gal tik BAF reikia finansuoti, nes jis viską žino?“ – svarstė T. Kovėra.

Jis stebėjosi, kad prieš skiriant tiek milijonų, nebuvo atliekami paukštelių genetiniai tyrimai. „Yra surinkti vilkų, stumbrų kraujo tyrimai, žinomos genetinės linijos, o nendrinukės buvo tik žieduojamos. Čia panašu į tai, jei šiame amžiuje mieste arkliais važinėtume“, – palygino gamtininkas.

Dar daugiau nuostabos jam kelia tai, kad pats BAF vadovas esą atvirai kalbėjo, jog gelbėjamo paukštelio populiacijos didelių pokyčių nėra, meldinių nendrinukių negausėja. Pagal pačių projekto įgyvendintojų pateiktus duomenis, 2016 m. buvo priskaičiuoti 247 giedantys patinėliai, o 2022 m. – 208. Taigi nėra jokio populiacijos šuolio.

„Gal meldinės nendrinukės blogai skaičiuojamos, – šypsojosi T. Kovėra. – O gal populiacijai pakenkė lindimas į tų paukščiukų gyvenimo aplinką? Gali būti ir viena, ir kita. Juk negali atmesti ir tokio varianto, kad pats projektas galėjo būti kenksmingas ir ydingas, kai imta kištis į meldinės nendrinukės teritorijas.“

Gamtos mokslų daktaras nišinių rūšių gelbėjimo programas linkęs vadinti pseudomokslinėmis, kurios gali būti parankios pinigams įsisavinti. „Niekas nesidomi, kodėl mieste mažėja, pavyzdžiui, žvirblių ir bukučių. Arba kodėl niekas papildomai neveisia vilkų, nevykdo su jais susijusių projektų, bet jų gausėja. Gal gamtai nereikia pseudomokslininkų, arba, kaip juos vadinu, „gamtaverslininkų“, ir tada viskas bus gerai? Nuo pat pradžių sakiau, kad tiek milijonų skirti meldinės nendrinukės projektui – visiškas absurdas“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Gamtininkas svarstė apie ilgalaikius eksperimento su meldine nendrinuke rezultatus: „Paėmėme retos rūšies paukštukų iš Baltarusijos, grubiai tariant, ją apiplėšėme, ir atsivežėme čia, kur jų yra mažiau. O koks rezultatas? Trumpalaikis gal ir buvo, bet koks ilgalaikis efektas? Ar matomas aiškus populiacijos augimas? Ar paukščiukus vežiosime dešimtmečiais?“

Finansavimą bandė stabdyti

Po iš ministro posto atstatydinto K. Navicko, kuris į AM atėjo iš BAF ir buvo vienas iš šios organizacijos dalininkų, aplinkos ministro postą užėmęs Kęstutis Mažeika bandė stabdyti meldinės nendrinukės apsaugos projekto finansavimą. „Prieš tai buvęs ministras padarė viską, kad nebūtų galimybės projektą sustabdyti. Mes atlikome auditus, buvo perduota teisėsaugai, nes kai kur, pavyzdžiui, Žuvinto rezervato prieigose, įgyvendinant projektą buvo aptiktas dvigubas finansavimas, tad nemažą dalį pinigų turėjo grąžinti.

Buvo nustatyta pažeidimų, bet sustabdyti projekto nepavyko dėl vienintelės priežasties – nemaža dalis lėšų jau buvo įsisavinta, išlaidos padarytos, sustabdžius, valstybei būtų tekę grąžinti pinigus, projekto rengėjai būtų per teismus juos išsiieškoję. Taigi traukinys jau buvo nuvažiavęs. Kiek galėjome, projektą išskaidrinome, kad nebūtų tų pilkų zonų, kurias nustatė teisėsauga“, – ŪP aiškino Seimo narys.

Jis kritiškai vertino reto paukštelio apsaugos projekto rezultatus, sakė žinantis ir apie skeptišką gamtos specialistų požiūrį. „Projekto tikslai gal ir kilnūs, bet dabar jis labai efektyvus ta prasme, kad daugelis tikrai žino, jog tai yra brangiausias paukštelis Lietuvoje. Bet tenka apgailestauti, kad projekto rengėjai vis tiek turi įžūlumo toliau tyčiotis iš to paties paukštelio, kartu ir mūsų žemdirbių“, – teigė buvęs aplinkos ministras.

kestutis mazeika
Seimo narys Kęstutis Mažeikia: „Kiek galėjome, projektą išskaidrinome, kad nebūtų tų pilkų zonų, kurias nustatė teisėsauga.“

Investavo į granulių cechą

Meldinių nendrinukių perkėlimo eksperimentas ir jų buveinių atkūrimas – ne vienintelės projekto veiklos. Projekto metu Drevernoje buvo įrengtas biomasės perdirbimo cechas „Nine voices“. Čia iš meldinių nendrinukių buveinėse nušienautos žolės gaminamos granulės. Pagrindinis produktas – pakratai žirgams, kurie eksportuojami į Skandinaviją. Cechas priklauso viešajai įstaigai „Pievų paukščiai“. Jos direktorius Valdas Balčiūnas ŪP sakė, kad šiemet kriziniai metai, pavasarį buvo sausra, vasaros pabaigoje viskas patvino, tad perdirbimui stokojama biomasės.

Valdas Balčiūnas
VšĮ „Pievų paukščiai“ direktorius Valdas Balčiūnas teigė, kad šiemet meldinių nendrinukių buveinėse nušienautos žolės granulėms gaminti stokojo.

„Jie projekto lėšomis įsigijo ne tik granuliavimo įrangą, bet ir traktorių, presavimo, šienavimo įrangą, skirtą specialiai pelkėms, su dvigubais ratais, pastiprinimu ir pagerinimais. Daug visko buvo, o rezultatas abejotinas ir net nenuspėjamas. Jie tai yra numatę ir projekto tiksluose, kad nebūtinai turi įvykti reikšmingas populiacijos pokytis, nes esą lemia daugybė aplinkybių gyvoje gamtoje. Panašu, kad jie taip gudriai apsidraudė“, – svarstė K. Mažeika. Parlamentaras būtų linkęs tokius projektus patikėti ne privačioms aplinkosaugos organizacijoms, bet valstybinėms mokslo įstaigoms, kurios būtų orientuotos į ilgamečius rezultatus. „Tos privačios organizacijos, kurios įgyvendina vieną ar kitą projektą, gali be jokios atsakomybės paskui išgaruoti kaip dūmas. Kitas dalykas, kuris kelia abejonių, kad vadinami gamtininkai, susitelkę į siaurą ratą, gali pasiekti tokių rezultatų, kokių reikia visuomenei. Valstybei vieną kartą reikėtų pasidaryti tinkamas išvadas, nes projektams skiriama ne tik europinė parama, bet ir mūsų biudžeto lėšos“, – pagarbiau elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais kvietė K. Mažeika.

Apie visuomenines organizacijas savo tvirtą nuomonę turi ir gamtos mokslų daktaras T. Kovėra: „Viešoji įstaiga turėtų siekti padėti valstybei ir žmonėms, o ne verslauti.“

Paukščius perkelia ir Lenkijoje

Apie meldinės nendrinukės perkėlimą 2018 m. ir 2019 m. buvo daug rašyta ir pasakota. Tačiau buvo dar viena šių paukštelių translokacija – 2023-iaisiais. BAF 2022 m. veiklos ataskaitoje tvirtinama, kad dėl karo Ukrainoje įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, 2022 m. rudenį buvo sustabdytos meldinės nendrinukės apsaugos projekto veiklos Baltarusijoje. Tad iš kur į kur šiemet buvo perkelti paukšteliai?

BAF direktorius Žymantas Morkvėnas ŪP teigė, kad 2023–2026 m. vyksta projekto pratęsimas, o meldinių nendrinukių perkėlimo programa pradėta vykdyti Lenkijoje. Pasak jo, 2023 m. iš Bebros (Biebržos) nacionalinio parko, esančio rytinėje Lenkijos dalyje, 56 paukščiai buvo pervežti į Rozvarovo žemapelkes, esančias vakarinėje Lenkijos dalyje, pasienyje su Vokietija.

„Pratęsus projektą, papildomų lėšų skirta nebuvo. Baltarusijai įsitraukus į karą Ukrainoje, projekto veiklos šioje šalyje buvo sustabdytos. Nepanaudotos lėšos veikloms buvo perskirstytos gamtosaugos priemonėms įgyvendinti ES, konkrečiai – Lenkijoje ir Vokietijoje. Pratęsto projekto veiklos daugiausia susijusios su meldinių nendrinukių perkėlimo programos Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įgyvendinimu. Čia mums talkina kolegos iš Lenkijos ir Vokietijos“, – redakcijai aiškino BAF vadovas.

zymantas morkvenas
BAF direktorius Žymantas Morkvėnas teigė, kad 2023–2026 metais projektas tęsiamas, o meldinių nendrinukių perkėlimo programa pradėta vykdyti Lenkijoje.

Rezultatai viršijo lūkesčius?

Projekto įgyvendinimui buvo keliami šie pagrindiniai uždaviniai – prisidėti mažinant meldinės nendrinukės populiacijų fragmentaciją, kaip vieną pagrindinių grėsmių ilgalaikei jos apsaugai užtikrinti; išbandyti ir plėtoti naujas apsaugos priemones (paukščių perkėlimas), kurios būtų reikšmingos užtikrinant meldinės nendrinukės apsaugą ES mastu; sudaryti sąlygas atkurti didžiausias Europoje meldinių nendrinukių buveines; taip pat prisidėti prie socioekonominės aplinkos gerinimo, palaikant šių paukščių buveines Nemuno deltos regione.

„Projekto įgyvendinimas dar nėra pasibaigęs. Pabaiga numatyta 2026 m. Visgi užsibrėžti pirminiai projekto uždaviniai didžiąja dalimi yra pasiekti. Visi projekte numatyti buveinių atkūrimo darbai yra įgyvendinti, atliktų darbų apimtys netgi viršija numatytą planą. Sukurta meldinės nendrinukės perkėlimo metodologija sėkmingai įgyvendinta, o jos rezultatai viršijo mokslininkų numatytus lūkesčius ir sulaukė didelio pripažinimo pasauliniu mastu“, – aiškino Ž. Morkvėnas.

Organizatoriai kalba apie didelę sėkmę

BAF vadovas kategoriškai nesutinka, kad projektas, stebint populiacijos monitoringo rezultatus, nebuvo sėkmingas. Anot jo, akivaizdžiai kitokios nuomonės yra ir garsiausi pasaulyje šios srities mokslininkai ir ekspertai.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad net bazinį universitetinį gamtos mokslų išsilavinimą turintis specialistas žino, jog įgyvendintų gamtosaugos veiksmų sėkmės negalima vertinti vien individų skaičiaus pokyčiu, ypač kalbant apie tokią mobilią gyvūnų grupę kaip žvirbliniai paukščiai, kurie dar yra ir tolimieji migrantai. Tokia yra meldinė nendrinukė. Paukščių populiacijos dydį gali stipriai lemti išoriniai, su perimvietėmis, kur įgyvendinamas projektas, nesusiję veiksniai. Be to, šie paukščiai pasižymi dideliu mirtingumu. Todėl nekorektiška ir juolab neprofesionalu sėkmę vertinti stebint vien tik vietinės populiacijos dydžio pokyčius ir dar tokiu trumpu laikotarpiu. Dvejų metų lyginimas – visiška spekuliacija. Reikia vertinti visą populiacijos skaitlingumo tendenciją“, – redakcijai įrodinėjo Ž. Morkvėnas.

Anot jo, ilgalaikiai meldinių nendrinukių tyrimai rodo, kad šios rūšies populiacijos tendencija Lietuvoje yra stabili ar auganti, visi geriausi rūšies ekspertai, įvertinę aprašytų kriterijų ir duomenų visumą, sutinka, kad projekto rezultatai yra puikūs.

2018–2019 m. į Lietuvą iš Baltarusijos buvo pervežta 100 paukščių – kiekvienais metais po 50.

„Praktiškai visus juos (99 proc.) pavyko sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę, o po žiemos migracijos net 22 proc. paukščių sugrįžo. Toks pats pirmamečių paukščių grįžimo lygis yra fiksuojamas ir natūraliai gamtoje. Tokius rezultatus pasaulinėje rūšių translokacijų konferencijoje susirinkę mokslininkai pripažino kaip ypač gerus“, – nesivaržydamas gyrėsi projekto vadovas.

Jis dar pabrėžė, kad, siekiant objektyviai vertinti taikytų gamtosaugos priemonių poveikį, būtina atsižvelgti ir į pasaulinę meldinių nendrinukių populiacijos dinamiką, lyginti paukščių populiacijos pokyčius projekto teritorijose su pokyčiais visame perėjimo areale, vertinti atkurtų buveinių būklę.

„Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad mums pradedant derinti su meldinių nendrinukių apsauga susijusį projektą, rūšies populiacijos skaitlingumas buvo kritęs iki 50 giedančių patinų. Tai reiškia, kad turėjome labai realią grėsmę prarasti šią rūšį Lietuvoje galutinai. Atkūrus buveines, užtikrinus jų nuolatinį palaikymą ir toliau plečiant šiai rūšiai tinkamų pelkių tinklą, pavyko atkurti ir netgi viršyti bet kada mūsų šalies istorijoje fiksuotą meldinių nendrinukių skaitlingumą“, – akcentavo
Ž. Morkvėnas ir pridūrė, kad projektas du kartus tapo finalininku tarp geriausių Europos projektų, skirtų gamtos apsaugai. Deja, jis neįvardijo, kur ir kada tai įvyko.

 Dėl istorinio skaitlingumo galima būtų suabejoti. Paties BAF skelbiamais duomenimis, 1995 m. Lietuvoje fiksuota apie 400 giedančių patinėlių (rūšies vietinė gausa vertinama pagal giedančių patinų skaičių), 2000 m. – apie 240, 2001 m. – apie 190, 2002 m. – apie 150, 2003 m. – apie 180, 2004 m. – 310 (buvo atrasta Nemuno deltos Šyšos polderio populiacija). Toliau jų nuosekliai mažėjo iki 50-ies giedančių patinėlių 2013 m. 2014-aisiais giedančių patinėlių priskaičiuota 106, 2015 m. – 138, 2016 m. – 247, 2017 m. – 148, 2018 m. –127, 2019 m. – 172, 2020 m. – 316, 2021 m. – 243, 2022 m. – 208 ir 2023-iaisiais – 219.

Teigiama, kad iki 2004 m. duomenys yra apytiksliai, nes apskaitos buvo vykdytos ne visose teritorijose ar naudojant skirtingą metodiką.

meldine nendrinukė
Meldinė nendrinukė.

Kam teko daugiausiai lėšų?

Pasak Ž. Morkvėno, daugiausiai projekto lėšų investuota į gamtą, t. y. buveinių atkūrimą, gamtos išsaugojimo veiklas. Kaip nurodoma projekto aprašyme, buveinių atkūrimo darbai Lietuvoje ir Baltarusijoje – krūmų kirtimas ir nendrių šalinimas, kontroliuojamas deginimas, šlapynių atkūrimas išeksploatuotuose durpynuose – kainavo 902 862 Eur.

Biomasės perdirbimo cechui įrengti, analizei dėl galimybių naudoti vėlai nušienautą žolę savivaldybių katilinėse ir minimaliems patobulinimams vienoje iš katilinių teko 720 517 Eur.

Meldinių nendrinukių jauniklių perkėlimui skirta – 561 191 Eur, o projekto valdymui ir administravimui, mokslinės projekto tarybos veiklai, auditui, ataskaitų EK rengimui – 640 427 Eur. Skaičiai patys kalba už save.

Ministrai nekomentuoja

Kaip meldinės nendrinukės apsaugos projekto rezultatus vertina jo laimintojai – buvęs ir dabartinis aplinkos ministrai? S. Gentvilas telefonu pažadėjo pasidomėti saugomo paukštelio projektu ir savo nuomonę atsiųsti raštu, tačiau atsakymo dar nesulaukėme.

Savo nuomonės išsakyti nepanoro ir dabartinis žemės ūkio ministras K. Navickas. „Šiuo klausimu prašome kreiptis į projekto vykdytojus“, – raštu nurodė Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

kestutis navickas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo nuomonės išsakyti nepanoro.

 

Tęsinys kituose numeriuose

 

Redakcijos, socialinių tinklų ir „Baltijos aplinkos forumo“ nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...
2024/02/24

Tyrimas atskleidė, kiek vaikų Lietuvoje gali patirti smurtą

Visuomenė geriau atpažįsta smurtines situacijas, tačiau vis dar didelė dalis žmonių fizines bausmes laiko auklėjimo priemone ir yra linkę smurtą prieš vaikus pateisinti – tokie rezultatai išryškėjo vaiko teisių gynėjų už...