Minimalus atlyginimas kaime: kelias į gerovę ar į bankrotą?

Rugsėjo pradžioje Vyriausybė  pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet nustatyti 730 eurų minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – 88 eurais didesnį nei yra šiuo metu. Atskaičius mokesčius, atlyginimas ūgteltų daugiau nei 50 Eur  ir siektų 518 Eur. Kartu su MMA didėtų ir kitos išmokos ar įmokos: savarankiškai dirbantiems privalomoji sveikatos draudimo įmoka padidėtų daugiau nei 6 Eur per mėnesį. Ar toks MMA padidinimas padėtų Lietuvos kaime lengviau rasti darbuotojų, sumažintų nedarbą?

Sutarimo dar nėra

Sprendimas dar negalutinis – jį ruošiamasi priimti spalį po tolesnių diskusijų su Trišale taryba. Šiuo metu MMA siekia 642 Eur, valandinis – 3,93 Eur.

Finansų ministerijos skaičiavimu, minimalaus atlyginimo padidinimas būtų aktualus maždaug 129 tūkst. gyventojų. Tačiau vienaip yra mieste ir kitaip kaime.

Šiuo metu Vyriausybės siūlomas MMA dydis yra 27 Eur didesnis, nei skelbta  vasaros pradžioje. Per diskusijas Trišalėje taryboje Finansų ministerija ir Lietuvos bankas MMA siūlė didinti iki 703 Eur, darbdavių nuomonės skyrėsi – vieni palaikė 703 Eur dydį, kiti siūlė apskritai susilaikyti nuo didinimo. Profesinių sąjungų atstovai siekia dar reikšmingesnio MMA didinimo iki 750 Eurų. Tačiau Trišalė taryba, kaip ir ankstesniais metais, šiemet nesusitarė, kiek nuo kitų metų turėtų augti MMA, nes  Vyriausybei teikė skirtingas pozicijas.

Padidėtų ir mokesčiai

„Dažnai nepagaunu minties, kodėl reikia kelti minimalų mėnesinį atlyginimą, – žemės ūkio bendrovei tas jokios įtakos neturi. Kiek gali, tiek verslas ir moka. Žmonių kaime jau mažai, nėra kam dirbti. O politikai sugalvojo kelti atlyginimus. Jeigu ūkiui reikia specialisto, atlyginimas jam mokamas pagal susitarimą. Įtakos tam turi ne tik darbuotojo poreikis, bet ir finansinė bendrovės padėtis“, – įsitikinęs ŽŪB „Pauliukai“ (Jonavos r.) vadovas Andrejus Štombergas. Pasak jo, jeigu įmonei trūksta lėšų atlyginimams, ji renkasi kitą kelią – mažina etatus. Politikams padidinus MMA, verslui padidėja ir mokesčiai. A. Štombergo nuomone, geriau būtų padidinti neapmokestinamąją atlyginimo dalį (šiuo metu ji sudaro 400 Eur).

Dauguma gauna pensijas

Naujosios Ūtos (Prienų r.) seniūno pavaduotoja Danutė Bacvinkaitė taip pat mano, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas kaimo darbo rinkai įtakos neturės.

„Mūsų seniūnijoje yra 23 kaimai, šiek tiek daugiau kaip tūkstantis gyventojų,  daugėja socialiai remtinų žmonių, ilgalaikių bedarbių. Vyresnio amžiaus kaimo gyventojai apskritai neturi motyvacijos dirbti – dauguma gauna pensijas. Seniūnijoje tėra vienas ūkininkas, laikantis septynias karves, bet tai šeimos ūkis, algų jie niekam nemoka. Augalininkystės ūkių šeimininkai darbymečiu samdo laikinus darbininkus, su jais atsiskaito pagal susitarimą. Jaunesnio amžiaus seniūnijos kaimų gyventojai darbo vietas susiradę Ilgakiemyje, Garliavoje (Kauno r.), Marijampolėje, Alytuje, Prienuose. Todėl minimalios mėnesinės algos padidinimas kaime neturės jokio reikšmės. Ūkininkai, kaimo verslininkai pažįsta savo apylinkių bedarbius ir dažniausiai jų paslaugų neprašo. Be to, ir patys ūkininkai balansuoja ties nuostolių riba – juk  brangsta trąšos, chemikalai, technika, serviso paslaugos, o pieno, mėsos supirkimo kainos nekyla.“

Šeimos ūkiai nieko nesamdo

Daugiau kaip 30 metų Kauno rajone ūkininkaujantis Romualdas Starevičius puoselėja produktyvų pieno ūkį. Jo nuomone, stambūs augalininkystės ūkiai klesti dėl įdiegtų inovatyvių technologijų. Ten samdomos darbo jėgos poreikis minimalus. Šeimos ūkiai darbininkų dažniausiai iš viso nesamdo, viską daro patys.

„Tačiau buhalteriniuose dokumentuose vis viena reikia nurodyti teoriškai sau mokamą atlyginimą ir atskaičiuoti mokesčius, – sako ūkininkas. – Sovietmečiu dirbau žemės ūkio mokslo institute Raudondvaryje, atlyginimas buvo 85 rubliai. Vyriausybė 1996-aisiais pirmąkart nustatė MMA 86,95 Eur. Kitais metais (1997-aisiais) MMA jau siekė 115,94 Eur, 1998–2002 metais – 124,63 Eur, 2003 metais – 130,43 Eur, 2004 metais – 144,92 Eur, 2005 metais – 159,42 Eur, 2006 metais – 173,91 Eur, 2007 metais – 202,89 Eur, 2008–2011 metais – 231,88 Eur, 2012 metais – 246,37 Eur, 2013 metais – 289,85 Eur, 2014 metais – 300 Eur, 2015 metais – 325 Eur, 2016–2017 metais – 380 Eur, 2018 metais – 400 Eur, 2019 metais – 555 Eur, 2020 metais – 607 Eur, 2021 metais – 642 Eur.“

Tik didino nuostolius

R. Starevičius teigimu, sovietmečiu intelektas buvo nuvertintas, tačiau panašiai dabar žiūrima į tausojamąją, tvarią ir ekologinę žemdirbystę. „Ketverius metus už parduotą pieno žaliavą ir mėsą nesulaukiau atlygio. Ūkio nuostolius didino ir tai, kad privalėjau mokėti mokesčius, o tam įtakos turėjo ir Vyriausybės nustatytas MMA. Be to, valstybė, atrodo, 2013 metais nustatė, kad mano nuosava žemė (pievos ir ganyklos) yra gamtinio draustinio teritorijoje ir žemės mokestis – dešimteriopai dides- nis“ , – piktinasi ūkininkas.

Pasak jo, sudėtinga puoselėti ir plėsti pažangų pieno ūkį, kai Pieno įstatymas pieno gamintojus suskirsto į dešimt kategorijų, kai pieno supirkimo kainos priklauso nuo parduodamo pieno kiekio. „Popierinis ir minimalios mėnesinės algos kriterijus. Pagal MMA ūkininkui apskaičiuota pensija – kaip sovietmečiu mokslininko, gaudavusio 85 rublių atlyginimą“, – savo požiūrį dėsto K. Starevičius.

Stimuliuoja ekonomiką

Visai kitaip mano Prienų r. savivaldybės Vietos veiklos grupių vadovė Virginija Žliobienė.  „Vyriausybei keliant minimalią algą tuo pat metu didėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir išmokos bedarbiams. Teoriškai, kaip tvirtina Vyriausybės atstovai, didesni atlyginimai ištraukia žmones iš ilgalaikio nedarbo ir menkina paskatas gyventi tik iš išmokų. Tuo metu darbdavius tai verčia didinti produktyvumą, stimuliuoja ekonomiką, už didesnes pajamas žmonės perka daugiau prekių, paslaugų. Teko  skaityti, kad nuo 1995 iki 2021 metų MMA Lietuvoje padidėjo 778 proc. Kitos Europos šalys irgi yra pasitvirtinusios MMA. Pavyzdžiui, Šveicarijoje – 3 tūkst. 258 Eur, Liuksemburge – 2 tūkst. 49 Eur, Nyderlanduose – 1 tūkst. 578 Eur, Belgijoje – 1 tūkst. 563 Eur, Vokietijoje ir Prancūzijoje – 1 tūkst. 498 Eur, Ispanijoje – 1 tūkst. 50 Eur, Slovėnijoje – 886 Eur. Dėl to nelegalūs migrantai ir veržiasi į tas šalis, kuriose MMA solidžiausias“. Pasak V. Žlobienės, diskusijose apie MMA dažnai minimos profsąjungos. Žemdirbiams jas atstoja savivaldos organizacijos, vadinamieji socialiniai partneriai, kurių Žemės ūkio ministerija suskaičiavo apie šešias dešimtis. Tad ir turėtų būti atsižvelgiama į jų nuomonę.

Justinas ADOMAITIS

2021-10-02