Aplinkos ministerija pagaliau išgirdo Šilalės ūkininkų skundus dėl nuo ankstaus pavasario pjaunamų ir žalojamų gyvulių – siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams daromą žalą, rugsėjo 19 d. pagaliau išdavė leidimą Šilalės medžiotojams „išimti iš gamtinės aplinkos 2 vilkus“. Ar leidimas, išduotas prieš pat prasidedant medžioklės sezonui, duos bent kokios naudos, abejoja net Šilalės r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Antanas Leščauskas.
Skaičiuoja statistinį vidurkį Rugsėjo 10 d. „Ūkininko patarėjuje“ svarstėme, kodėl „Vilkų daroma žala valstybei neįdomi“ – paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus specialistai įsitikinę, kad „neteisinga manyti, jog vilkai pjauna gyvulius tik dėl to, kad plėšrūnų priviso per daug“ ir kad „vilkai visų gyvulių neišpjaus“. Duomenis iš savivaldybių apie iki rugsėjo 1 d. vilkų padarytą žalą Aplinkos ministerijos Miškininkystės departamentas renka tik tam, kad galėtų paskirstyti plėšrūnų medžioklės limitus. Kiek gyvulių vilkai išpjauna rudenį, kai moko savo vaikus medžioti, niekam neįdomu. Tokia ministerijos pozicija pykdo ne tik ūkininkus, bet ir jiems padėti norinčius savivaldybių vadovus. Pernai spalio mėnesį pagausėjus vilkų naminiams gyvūnams daromai žalai, priimtas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimas. Juo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos išduodami leidimai „paimti vilkus iš gamtos“ ne medžioklės sezono metu. Pagal šią tvarką, leidimai gali būti išduodami, jeigu atvejų, kai vilkai užpuola ūkinius gyvūnus, skaičius (vertinama savivaldybės mastu per vilkų jauniklių auginimo sezoną) yra didesnis už vidutinį per paskutiniuosius dvejus metus ir įprastos apsisaugojimo priemonės nepadeda arba vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai.
Tikrosios padėties nežino? Aplinkos ministerijos specialistų duomenimis, šiemet buvo išduoti tik du leidimai paimti vilkus iš gamtos – juos gavo Lazdijų ir Anykščių rajonų medžiotojai. Šilalės savivaldybė, tokio leidimo prašiusi net du kartus, rugpjūtį pagaliau sulaukė Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Roberto Martecko rašto, kad šiemet vilkų daroma žala neviršija pastarųjų dvejų metų vidurkio, todėl dėl Šilalės rajone susidariusios padėties planuojama tartis ministerijoje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2014 m. Šilalės r. buvo užfiksuoti 25, o 2015 m. – 38 atvejai – vidutiniškai po 31,5 per metus, o šiemet gegužės–liepos mėnesiais buvo tik 8 vilkų padarytos žalos atvejai. Tai neviršija pastarųjų dvejų metų vidurkio. Galima numanyti, kad tokius duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė ministerijos Miškininkystės departamentas, kurio darbuotojai netgi nesugebėjo suskaičiuoti, kad kai kuriais atvejais vilkai papjovė ne vieną ūkinį gyvūną, todėl 2014 m. iki rugsėjo 1 d. ūkininkai neteko 35, o po rugsėjo 1 d. – dar 14 gyvulių. Tas pats ir 2015 m.: ministerijos duomenimis, užfiksuoti 38 žalos atvejai, nors iš tiesų pernai vilkai puolė šilališkių gyvulius net 60 kartų – pilkių siautėjimo sezonas baigėsi tik lapkričio pradžioje, kai į tvartus ūkininkai suginė paskutinius gyvulius.
Savivaldybė pritrūko pinigų Rugpjūčio viduryje savivaldybės administracija dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir šįkart jau prašė ne tik leisti medžioti vilkus, bet ir suteikti paramą Specialiajam aplinkos apsaugos fondui, iš kurio kaimo žmonėms kompensuojama vilkų daroma žala. Šiemet šiam tikslui buvo numatyta 16 tūkst. Eur, bet išmokėjus pernykščius įsiskolinimus ūkininkams (12 tūkst. Eur) ne kažin kiek ir liko. Nors vasarai baigiantis fondas pasipildė 3 tūkst. Eur, tačiau ir šie pinigai – ne išsigelbėjimas. „Jau dabar akivaizdu, kad žalai padengti lėšų neužteks“, – „ŪP“ sakė Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus. Svarstyti Šilalės savivaldybės prašymą Aplinkos ministerija susizgribo tik rugsėjo 10 d. „Ūkininko patarėjuje“ pasirodžius publikacijai „Vilkų daroma žala valstybei neįdomi“: rugsėjo 19 d. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė Šilalės medžiotojams leidimą „paimti iš gamtos 2 vilkus“. Šis leidimas suteiktas Judrės, Piliakalnio, Jūros, Gvaldų, Kvėdarnos, Vingininkų ir Šilalės medžiotojų klubams.
Nusprendė per vėlai Tačiau net Šilalės r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas A. Leščauskas abejoja, ar vasaros pabaigoje, prieš pat prasidedant vilkų medžioklės sezonui, išduotas leidimas gali palengvinti ūkininkų dalią. „Sprendimas priimtas akivaizdžiai per vėlai – žala jau padaryta didelė, vilkai šiemet pjovė net veršingas karves. Ar pavyks sumedžioti pakitusios elgsenos vilkus, priklausys tik nuo sėkmės. Vakar vienas medžiotojas matė vilką, bet nerizikavo šauti – per toli žvėris buvo“, – „ŪP“ sakė Šilalės r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. Šiemet dėl nepalankių oro sąlygų oficiali vilkų apskaita Lietuvoje nebuvo vykdoma. Pernykščiais duomenimis, visoje Tauragės apskrityje priskaičiuota ne mažiau kaip 21 vilkas, tačiau vien Šilalės medžiotojai savo miškuose suskaičiuoja per 60 pilkių. „Bet ir jų apskaita nėra tiksli. Bendraujame su Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus vadovu ir sutariame, kad rajone tikrai gali būti apie 40–50 vilkų. Dirbu Šilalėje jau 11 metų, visada pilkiai pjovė ūkininkų gyvulius, bet šitaip, kaip pernai ir užpernai, anksčiau niekada nebūdavo“, – tikina A. Leščauskas. Tikrasis vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 1 d. ir truks iki balandžio 1 d. Nors pernai Šilalės medžiotojams buvo suteiktas limitas nušauti keturis vilkus, sumedžioti pavyko tik du. Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pripažįsta, kad šiemet vilkai rečiau pjauna ūkininkų gyvulius, tačiau tapo rajesni: iš po nakties kaimuose randama papjautų net bulių ir karvių.
Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė