Ministerija reorganizuosis – kaimui nušvis saulė?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ruošiamasi keisti šios įstaigos struktūrą. Teigiama, jog ministerijoje nuo šiol veiks 5 strategiškai svarbūs departamentai ir jiems pavaldūs bei savarankiški skyriai. Pasak ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, iki šiol egzistavęs veiklos organizavimas buvo nelankstus. Administracinė struktūra keičiama siekiant dirbti efektyviau. O tai svarbu rengiantis administruoti Europos Sąjungos naujojo finansinio programavimo laikotarpio lėšas žemės ūkiui.

Apie tai, ar ūkininkams bus geriau pertvarkius ŽŪM struktūrą, kokia iš tikrųjų turėtų būti ši ministerija, komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Kupiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS:

„Antradienį Dotnuvoje vyko ŽŪM vadovų ir darbuotojų susitikimas su Lietuvos žemės ūkio taryba, ūkininkais ir mokslininkais. Į pasitarimą apie žemdirbių gyvenimą nuo 2023-ųjų iki 2030 metų bei apie tai, kaip veiks ekoschemos, atvyko ir ministras Kęstutis Navickas. Kalbėjome apie tuos reikalavimus, kuriuos artimiausiu metu reikės įgyvendinti. Pokalbis, galima sakyti, buvo nuostabus, tik jis pavėluotas lygiai metus.

Dabar, beskaitant apie ministerijos reformas, man lūpa trūko iš juoko. Aiškinama, kodėl reikėjo keisti ŽŪM struktūrą – dubliuojasi pareigos, kai kas neveikia ir t. t. Ši ministerija yra milžinas su molinėmis kojomis. Iš 330 darbuotojų yra apie 15 žmonių, kurie šiek tiek orientuojasi žemės ūkyje. Problema ta, kad yra didžiulis informacinis  atsilikimas tarp žmonių, gyvenančių kaime, ir tų, kurie kuria taisykles, pagal kurias gyvena kaimo žmonės. Mes, vyresnės kartos žemdirbiai, tų reformų esame prisiskaitę ir prisiklausę kelias dešimtis. Ir tik maža dalis jų pasiteisino. Patirti milžiniški nuostoliai – laiko, materialiniai. Užtenka pažiūrėti į sugriautas fermas, sandėlius ir t. t. Juk ne kaimo žmogus priėmė tokį sprendimą, o tie, kurie mums vadovavo. Ar iš jų bent vienas atsakė už tai? Niekada niekas neatsakė. Tik pasipelnė.

Duok Dieve, kad būtų kokia nors nauda iš tų dabartinių reformų. Taisyklė, ką daro tokios reformos, yra tokia, kad tie, kurie turi savo nuomonę, būna nustumiami į šoną arba tiesiog išvejami iš darbo, jeigu dar pasiginčija su vadovybe, o tie, kurie yra lojalūs ir stengiasi įtikti valdžiai, neturi supratimo arba labai menkai išmano, yra stumiami į priekį. Jiems ir atlyginimai mokami geresni.

Lygiai taip pat yra ir rajonuose. Todėl mes ir merdime, todėl ir negalime priimti normalių sprendimų. O valdžia skiria didžiules lėšas įvairiems butaforiniams projektams, kurie mikliai praryja pinigus. Kartais tie pinigai būna skiriami organizacijoms, kurios netiesiogiai, bet susijusios su ministerijos vadovų draugais, artimaisiais, giminaičiais, galbūt su partiečiais.

Taip ir gyvename, nesprendžiamos pagrindinės problemos. Padeda tik kaimo žmonių ištvermė, jų įžvalgumas, nesiginčijimas, nes žino, kad tai daryti – beprasmiška, eina mažiausio pasipriešinimo keliu, stengiasi kažkokiu būdu tai išgyventi.

Aš galvoju, kad ir kaip ten, ministerijoje, besusidėliotų – penki, šeši ar septyni skyriai, visais atvejais pirmiausia jie turėtų bendrauti su kaimo žmonėmis. Turėtų būtinai atvažiuoti į kaimą ir kalbėtis su ūkininkais, kurie yra pasiekę gerų rezultatų ir nebijo pasakyti savo nuomonę. Bet matote, koks yra paradoksas – ŽŪM nebeturi transporto priemonių, kuriomis ministerijos specialistai galėtų atvažiuoti pas ūkininkus, nebent paspirtukais. Labai abejoju, ar jie atvažiuos paspirtukais, pavyzdžiui, iki Zarasų ar Skuodo.

Mes antradienį renginyje Dotnuvoje susitarėme, kad ieškosime variantų, kaip kuo greičiau išspręsti problemas, ir labai prašome dabartinių ŽŪM specialistų ir maldausime naujų, kurie ateis, kad jie įsiklausytų, ko mes prašome, ir neviršytų tų reikalavimų, kurių reikalauja visokie ES reglamentai. Labai akivaizdžiai matome, jog dalis ŽŪM valdininkų paniškai bijo europinių struktūrų ir kaip mantrą kartoja: „Dieve, Dieve, Europos Sąjunga...“ Kai sprendimai priimami nelogiški, neprotingi, apsunkinantys kaimo žmonių gyvenimą, tai ir gyvenimas sodžiuje pasidaro labai prastas. Šiandien jau supratome, kad be mokslo nieko nenuveiksime, todėl linkiu naujiems ministerijos vadovams, kurie dar ateis, kuo greičiau sujungti visas mūsų geras mintis. Mes tikrai turime protingų ir gabių žemdirbių, mokslo žmonių, todėl linkime ŽŪM įsiklausyti į proto balsą, kad kaime būtų šiokia tokia ateitis.

Iš ministerijos darbuotojų nė karto negirdėjau kalbų apie tai, kaip išgyvens ūkininkas, sumažinęs trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą. Negirdėjau, kaip ateityje tas ūkis bus perduotas į kitas rankas. Manau, kad tokie dalykai po truputėlį susitvarkys atėjus naujam ministrui ir viskas atsistos į savo vietas.“

Komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotrauka