Ministras K. Navickas: gamtos dėsniams prieštaraujantys reikalavimai kelia pagrįstus ūkininkų priekaištus

Kalbėdamas apie pirmuosius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) metus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad ūkininkams reikia paramos stabilumo ir nuspėjamumo, deramo atlygio už papildomas pastangas. BŽŪP reformos metu Europos Komisija (EK) akcentavo supaprastinimo svarbą. Pasirengimas Strateginių planų įgyvendinimui ir pirmieji metai, anot ministro, buvo sudėtingi.

„Strateginių planų šablonai, reikalaujamas aukštas detalumo lygis bei sudėtinga, nelanksti ir daug laiko reikalaujanti strateginių planų pakeitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti administracinę naštą ne tik ūkininkams, bet ir administruojančioms institucijoms. Techniniai dalykai turėtų likti valstybių narių kompetencijoje ir nacionalinių taisyklių lygmenyje, o Strateginiame plane turi būti apibrėžiami tik strateginiai elementai“, – sakė ministras.

GAAB standartų apibrėžimas baziniame reglamente yra itin lakoniškas, tačiau Strateginio plano tvirtinimas ir bandymai jį pakeisti parodo kitokią realybę.

„Norėtųsi daugiau dėmesio nacionalinei žemės ūkio srities specifikai ar geografiniams ir socialiniams skirtumams. Vienas pavyzdys – EK pozicija, kad reikia taikyti augalų kaitos reikalavimus kukurūzų plotuose dėl augalų ligų problemų, kurių Lietuvoje nėra, o tarpinio pasėlio įsėjimo laikas – įšalusios žemės laikotarpis. Kitas pavyzdys – GAAB 1 reikalavimas dėl ŠESD emisijų valdymo nemažinti daugiamečių pievų ploto daugiau nei 5 proc., tačiau šie plotai iškrinta iš žemės ūkio naudmenų juos apsodinus mišku. Tai netiesiogiai „iš viršaus“ formuoja žemės ūkių struktūrą, jaunųjų ūkininkų, perėmusių iš tėvų valdas ir nenorinčių tęsti gyvulininkystės veiklos, galimybės ribojamos, dažnai dėl to jie atsisako žemės ūkio veiklos. O būdų prisidėti prie ŠESD mažinimo yra kur kas daugiau ir efektyvesnių nei dirvonuojančių žolių saugojimas“, – teigė ministras.

Pasak ministro, perteklinis ekologinių sistemų įvairių datų nustatymas, iš to kilęs poreikis jas keisti lėmė ilgas derinimo procedūras su EK, kas šiais metais neleido greitai reaguoti į susidariusias išskirtines klimato sąlygas. Bet koks reikalavimas, prieštaraujantis gamtos dėsniams, sukelia pagrįstus priekaištus ūkininkų tarpe, o ilgainiui augina euroskeptikų gretas.

Ministras pabrėžė ir tai, kad vidutinis tiesioginių išmokų lygis Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų yra mažiausias tarp visų ES šalių. Tai, pasak ministro, rodo didelę atskirtį ir sąžiningos konkurencijos stoką.

„Parodo ir tai, kad Lietuvoje bei kitose panašiose šalyse ūkininkai kažkodėl yra mažiau verti tiesioginės paramos nei likusiose ES šalyse, nors įsipareigojimus, paramos sąlygas privalo prisiimti vienodas, siekti bendrų BŽUP tikslų. Todėl vienareikšmiškai palaikome Slovakijos iniciatyvą ir pasisakome, kad naujuoju BŽŪP laikotarpiu Lietuvai turi būti užtikrinta pilna 100 proc. konvergencija, t. y., kad ne mažesnis kaip ES vidutinis tiesioginių išmokų lygis būtų pasiektas jau nuo 2028 m.“, – teigė ministras K. Navickas.

Dėmesys Ukrainai neslopsta

Ministrai tradiciškai dėmesio skyrė situacijai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Dėl stringančių pervežimų Lenkijos ir Ukrainos pasienyje situacija kasdien blogėja. Dėl protesto sutrinka prekių pristatymo terminai, pažeidžiamos sutartys su partneriais, genda maisto produktai. Ukrainos bei Europos verslas patiria tiesioginius finansinius ir reputacinius nuostolius. Kroviniai, skirti Ukrainai, kaupiasi Klaipėdos jūrų uoste.

„Norime pabrėžti, kad ES ir Ukrainos kelių transporto susitarimas sudarytas siekiant padėti Ukrainai karo metu, puoselėti glaudesnius Ukrainos ir Europos ryšius bei užtikrinti nenutrūkstamą pagalbos tiekimą kariaujančiai šaliai. Tai yra vieningas ES pagalbos Ukrainai susitarimas. Tikimės, kad Lenkijos veiksmai, dalyvaujant EK ir Ukrainai, greitai leis įgyvendinti veiksmingus sprendimus ir atblokuoti eismą per sieną.

Labai remiame Ukrainos stojimą į ES. Pasisakome už tai, kad ji būtų pakviesta pradėti derybas. Viliamės, kad iki tol, kol Ukraina bus mūsų gretose, pavyks daug nuveikti, tiek pačiai Ukrainai, tiek ir ES, kad būtume tam pasiruošę. Ir toliau turime būti tvirti ir vieningi visapusiškai remiant Ukrainą“, – pabrėžė ministras K. Navickas.

Nustatytos 2024–2026 m. žvejybos galimybės Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje

Ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos 2024-2026 m. žvejybos galimybės ES vandenyse ir ES laivams tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Pagal šį reglamentą 5 su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai pagal Lietuvos turimas žvejybos galimybes ir po apsikeitimų su kitomis ES valstybėmis narėmis pastaruosius 5 metus sugauna daugiau nei 150 tūkstančių tonų įvairių rūšių žuvų.

„Nuosekliai pasisakome už tai, kad nustatomos žvejybos galimybės derėtų su bendrosios žuvininkystės politikos tikslais. Svarbu užtikrinti, kad ES žvejybos sektorius išliktų tvarus, ekonomiškai gyvybingas ir padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu suverenitetą“, – teigė ministras.

Reglamentu nustatomas europinių ungurių žvejybos reguliavimas – ungurių žvejyba ES vandenyse bus stipriai ribojama. Stiklinių ungurių žvejyba išteklių atkūrimo tikslais išlaikyta, tai itin aktualu, nes Lietuva nuo 2009-ųjų aktyviai įgyvendina ungurių išteklių valdymo planą, kuriuo siekiama atkurti šių žuvų išteklius ir prisidėti prie didesnio ungurių migravimo į jūrų vandenis.

Aptarti kiti aktualūs klausimai

Lietuva pritarė pirmininkaujančios Ispanijos pateiktam Reglamento dėl tam tikrais naujais genominiais metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų kompromisiniam tekstui. Tačiau žemės ūkio ministrams nepavyko susitarti dėl bendro požiūrio į naujus genominius metodus.

Aptariant pirmininkaujančios Ispanijos pateiktą pažangos ataskaitą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo Reglamento pasiūlymo, ministras K. Navickas atkreipė dėmesį, kad vis dar išlieka neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, privalomas augalų apsaugos produktų mažinimo tikslo nustatymas ir jo apskaičiavimo metodika, neįvertinamas realus sunaudojamas veikliosios medžiagos kiekis tenkantis hektarui, alternatyvų nebuvimas. Lietuvoje, kaip Šiaurės zonos valstybėje, augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra trečdaliu mažesnis nei kitose zonose.

„Suteikime ūkininkams papildomų įrankių – alternatyvių, mažiau kenksmingų ir biologinių augalų apsaugos priemonių, daugiau tiksliosios žemdirbystės instrumentų, mokymų, susitelkime į integruotą kenkėjų kontrolę, keiskimės gerąja patirtimi ir, esu tikras, pasieksime tikslus“, - kalbėjo ministras.

ES nuotrauka